Logistika

1024 0

TURINYS

1. Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis 3

1.1. Logistikos ryšys su marketingu 4

2. Mažmeninių prekybos įmonių tipai 4

3. Veiksniai įtakojantys prekių asortimento formavimą 7

3.1. Asortimento politiką lemiantys veiksniai 8

3.2. Veiksniai turintys įtakos asortimento formavimui parduotuvėje „Norfos mažmena“ 9

4. Situacija 10

5. Literatūros sąrašas 121. Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis

Logistika artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze. Pirmiausiai reikia skirti teorinę logistiką, kuri yra mokslinis prekybos, kaip tam tikros praktinės veiklos srities pagrindas. Yra atlikta daug teorinės logistikos tyrimų ir apibendrinimų, jais naudojasi viisos ūkio šakos, kur tik susiduriama su materialinių srautų judėjimu, krovinių perkėlimu ir vežimu įvairiausiais nuotoliais.

Prekybos logistika naudojasi ir kitų logistikos sričių pvz. pramonės, transporto, paslaugų, teoriniais ir praktiniais laimėjimais, nes materialinių ir prekinių srautų judėjimas turi daug bendrų tarpusavyje derinamų klausimų ir sprendimų. Patogią pirkėjams skirtą plataus vartojimo prekių pakuotę galima sukurti tik bendromis prekybos ir pramonės pastangomis, derinant abipusius interesus. Taip buvo sukurti daugelis maisto produktų taros matmenys, leidžiantys kompaktiškai sudėti prekes ant europadėklo.

Elektroninės technikos naudojimas parduotuvėse reikalauja taam tikrų pakuotės matmenų ir ženklinimo, kuris tenkintų ne tik prekės judėjimo, bet ir kontrolės, bei apsaugos poreikius.

Kitas prekybos logistikos sritis galima skirstyti į dvi dalis:

• Bendroji mokslo sritis

• Specialioji mokslo sritis

Prie bendrosios mokslo srities priskiriamos moksliniams tyrimams naudojamos mokslo šakos informatika, kibernetika, si

istemų analizė, modelių teorija, prognoztika ir tt. Be jų negalima rasti teisingų teorinių ir praktinių sprendimų, numatyti geriausią reguliuojamos srities valdymą, jo taktiką ir strategiją. Ypatingas vaidmuo tenka prognozavimui, kuris padeda rasti teisingus plėtotės būdus ateityje, nes be jų kasdieninė veikla neperspektyvi.

Bendrų mokslo sričių metodologija naudinga prekybai tuo, kad kad leidžia ištirti ir pažinti šakos vidię struktūrą, funkcinius jos ypatumus. Šiuo požiūriu ypač svarbi kibernetika ir sisteminė analizė, jų pagrindu galima sudaryti ir atitinkamus prekybos logistikos modelius. Tai tam tikra ir metodologinė prekybos logistikos analizės kryptis.

Kibernetikos teorijos esmė – įvairių objektų, procesų ir sistemos valdymas per išorinius ryšius su aplinka. Tik per ryšius ir sąveiką su aplinka išryškėja atitinkamo objekto paskirtis, jo kokybinės savybės.

Specialioji mokslo sritis apima tas mokslo ir praktikos srritis su kuriomis prekybos logistika nuolat sąveikauja ir naudojasi jų laimėjimais, tai architektūra, geografija, elektronika, marketingas ir pan.

Specialios mokslo sritys labai susijusios su prekybos logistika. Atskirų įmonių architektoniką, jų statybinę konstrukciją, diktuoja bendri prekių judėjimo reikalavimai. Pavyzdžiui parduotuvių plotas turi būti griežtai suskirstytas į zonas, kurios skirtos prekėms gauti ir realizuoti. Prekių sandėliai suskirstyti į prekių gavimo, laikymo, komplektavimo ir išsiuntimo patalpas. Parduotuvių išorinė aplinka turi būti suskirstyta į pirkėjų ir transportui su prekėmis važiuoti zonas. Ypač aukštų sandėlių konstrukcija priklauso nuo stelažų mo
ontavimo, jų techninių matmenų.

Architektūra, kaip meno sritis artimai susijusi su estetika, jos kriterijais. Tai ypač svarbu baigiamosiose plataus prekių vartojimo operacijose, kai jos pateikiamos pirkėjams. Šiandieniniai prekybos salių interjerai, taip pat prekių pateikimo estetiniai kriterijai yra labai aukšti, reikalauja gero darbuotojų pasirengimo ir meninės išmonės. Be setetinio prekių išdėstymo yra labai svarbūs, patrauklūs ir informaciją teikiantys pranešimai: rodyklės, manekenai, reklaminiai stendai ir tt. Šiuo požiūriu labai išsiskiria stambūs prekybos centrai, kur pastatų viduje įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio ir informacijos vietos, vandens baseinai, fontanai, gėlių oranžerijos, visa tai sudaro harmoniją su prekėmis, jų pasiūla pirkėjams.1.1. Logistikos ryšys su marketingu

Marketingo logistika – tai sprendimai ir veiksmai, susiję su fiziniu prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Logistika glaudžiai susijusi su geografija ir prekybos objektų išdėstymu. Sudarant prekių vežimo maršrutus visada reikia apskaičiuoti nuotolį. Be jo neįmanoma įvertinti logistikos kaštų.

Marketingas skirtas tirti rinką, pateikti prekę, gamybinėje srityje jis kuria prekes ar paslaugas, o logistila suteikia produktui ar paslaugai, laiko ir vietos vertę.2. Mažmeninių prekybos įmonių tipai

Mažmeninei prekybai būdinga didžiulė įmonių rūšių įvairovė. Įmonės skiriasi viena nuo kitos dydžiu, realizuojamų prekių asortimentu, pirkėjų aptarnavimu ir kt. Labai dažnai įmonės, vienodos pagal vieną požymį, pavyzdžiui, asortimentą, skiriasi kitais požymiais, pavyzdžiui, pirkėjų aptarnavimo forma. Todėl prekybos įmonėms apibūdinti ir
r nagrinėti neretai taikomas ne klasifikavimo (kai įmonės grupuojamos pagal vieną požymį), o tipologijos (kai įmonės skirstomos remiantis dviem ar daugiau požymių) metodas, vienas ar keli pagrindiniai požymiai derinami su keliais papildomais požymiais. Prekybos įmonių tipai skirstomi remiantis įvairiais požymiais, net antraeiliais. Dažniausi yra šie: prekių asortimentas (papildomi – jo platumas, gilumas), įmonės vieta, aptarnavimo forma, dydis, kainų lygis. Taigi prekybos įmonės tipas apibūdinamas ne tik kiekybiniais (kuriuos galima tiksliai apibrėžti), bet ir kokybiniais požymiais. Nepaisant didžiulės mažmeninės prekybos įmonių rūšių įvairovės, taip pat ir atskirų šalių specifikos, mažmeninės prekybos tinklo struktūra daug kuo panaši, yra bendrų plėtojimosi tendencijų.

Labiausiai paplitę mažmeninių prekybos įmonių tipai yra šie:

• Prekybos centrai – tai paslaugų įmonių kompleksai išdėstyti viename sklype. Prie šio tipo įmonių dažnai įrengiamos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, nes jų aptarnaujamų pirkėjų srautai būna tikrai dideli. Tokiame centre vartotojas gali įsigyti reikalingų prekių, patenkinti paslaugų poreikius, praleisti laisvalaikį. Tai planinga mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonių koncentravimo forma.

• Universalinė parduotuvė ir prekybos namai – universalinės parduotuvės atsirado XIX amžiaus viduryje. Tai pirmosios didelės prekybos įmonės, kuriose pateikiamas platus ir gilus įvairių grupių asortimentas (aprangos prekės, namų apyvokos ir buto apstatymo reikmenys ir paprastai maisto prekės), teikiamos kvalifikuotos konsultacijos, įvairios paslaugos, gausu reklamos. Jos pasižymi aukšta darbuotojų kvalifikacija, pu
uikiu interjeru, plačiu technikos ir informacijos sistemų naudojimu, pirkėjus daugiausia aptarnauja tradicine forma. Pastaraisiais metais universalinės parduotuvės atsisakė pardavinėti labai platų prekių asortimentą ir ėmė tenkintis tokiomis prekių grupėmis, kaip madingi drabužiai, parfumerija, kosmetika, dovanos, poilsio, laisvalaikio prekės. Pirmiausia atsisakoma stambiagabaričių buitinių elektros prietaisų, baldų. Vis plačiau pradedamas taikyti atviras prekių išdėstymas ir savitarna. Prie didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių, turinčių senas tradicijas, priklauso ir prekybos namai. Šio tipo parduotuvės prekiauja viena ar keliomis didelėmis prekių grupėmis, daugiausia visomis aprangos prekėmis arba jų dalimi (drabužiais, avalyne), buto apstatymo reikmenimis. Jos skiriasi nuo universalinių parduotuvių tik prekių asortimento platumu. Universalinės parduotuvės pasižymi plačiu ir giliu asortimentu, o prekybos namai – siauru, bet giliu asortimentu.

• Universalios maisto prekių parduotuvės ir supermarketai (hypermarketai) – Prekybos istorijoje supermarketo, kaip iš principo naujo parduotuvės tipo, atsiradimas itin svarbus. Manoma, kad supermarketai sukėlė prekybos, pirmiausia maisto prekių, revoliuciją. Supermarketas – tai universalaus asortimento maisto prekių ir kasdieninės paklausos nemaisto prekių parduotuvė, turinti ne mažesnį kaip 400 kv.m prekybos plotą ir dirbanti savitarnos principu. Supermarketas greit įrodė savo pranašumą, palyginti su kitais maisto prekių parduotuvių tipais, pirmiausia tuo, kad sudarė pirkėjams sąlygas “po vienu stogu”, t.y. vienoje parduotuvėje, įsigyti visas dažniausiai perkamas prekes ir sutaupyti daug laiko. Visose išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse, ypač pastaraisiais dviem dešimtmečiais, išryškėjo tendencija supermarketuose vis daugiau pardavinėti nemaisto prekių, universalizuoti jų asortimentą. Tai atvedė prie naujų parduotuvių tipų, įvairiose šalyse pasižyminčių tam tikrais ypatumais.

• Nemaisto prekių parduotuvės – tai specia.lizuotos parduotuvės, jos atsirado iš mišrių ir pasižymi tuo, kad jų prekių asortimentą sudaro viena ar kelios prekių grupės arba tik dalis tam tikros prekių grupės. Nors sparčiai daugėja kitokių prekybos įmonių, specializuotos parduotuvės šiuo metu – labiausiai paplitęs prekybos įmonių tipas. Tokiose parduotuvėse asortimentas siauras (nedaug prekių grupių), tačiau gilus (pirkėjui siūloma pasirinkti tos pačios prekių grupės produktų, kurie skiriasi kokybe, spalva, kaina ir pan.). pastaruoju metu bandoma modernizuoti šį prekybos įmonių tipą, steigti – specializuotus prekybos centrus. Pagrindiniai bruožai būtų: platus ir gilus tam tikros prekių grupės asortimentas, savitarna ir laisvas prekių pasirinkimas, specializuotos ir kvalifikuotos konsultacijos, daug papildomų paslaugų, vidutinės bei žemesnės negu specializuotose parduotuvėse kainos, reklamos gausa.

• Maisto prekių parduotuvės – tai specializuotos parduotuvės, kuriose prekiaujama giminingais maisto produktais: mėsos, pieno, duonos gaminiais. Neretai tokias parduotuves atidaro šiuos produktus gaminanti įmonė. tai gali būti taip vadinama “firminė parduotuvė” arba ji būna steigiama prie įmonės pvz.: “Vilniaus duona”, “Žemaitijos pienas”, “Vilniaus mėsa”.

• Kasdieninės paklausos prekių parduotuvės – tai kasdieninės paklausos prekių parduotuvės. Joms būdingas platus, bet negilus kasdieninės bei dažnos paklausos prekių asortimentas: maisto produktai, trikotažas, galanterija, namų apyvokos, ūkinės prekės ir pan., nedidelis prekybos salės plotas, dažniausiai jos įsikuria gyvenamuosiuose rajonuose.

• Mažesnių kainų parduotuvės – svarbiausias jų bruožas – palankios kainos. Gerai žinomos pirkėjams prekės juose parduodamos pigiau negu kitose parduotuvėse. Galimybę prekiauti žemesnėmis kainomis suteikia šių parduotuvių steigimas rajonuose, kur nedidelė patalpų nuomos kaina, paprastas interjeras, nebrangi įranga, savitarna, ribotas pirkėjams papildomų paslaugų kiekis, asortimento formavimas iš nebrangių, greito apyvartumo, nebemadingų prekių ir pan.3. Veiksniai įtakojantys prekių asortimento formavimą

Kiekvienai prekybinei įmonei norint sėkmingai gyvuoti be kitų veiksnių labai svarbu suformuoti teisingą prekių ir paslaugų asortimentą. Tinkamas asortimentas leis maksimaliai patenkinti vartotojų poreikius, o būtent poreikių patenkinimas ir leidžia uždirbti pelno. Kuo geriau prekių asortimentas tenkins vartotojų poreikius, tuo daugiau klientų įsigys įmonė, tuo didesnį pelna uždirbs. Asortimentas nuliemia ir daug kitų veiksnių, tokių kaip patalpų dydis, prekybos vieta ar net metų laikas. Tai vienas svarbiausių uždavinių kiekvienai įmonei, užsiimančiai prekyba.

Asortimentas – tai prekių rinkinys, kurį tam tikru metu rinkai pateikia prekybos įmonė. Taigi asortimentas yra prekybos įmonės pasiūla. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamas paslaugas. Išskiriama prekybinio asortimento sąvoka, kuri leidžia aiškiau suvokti asortimento reikšmę. Prekių asortimentas – tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu. Prekybinis asortimentas – tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą.

Parduotuvių asortimentą savo ruožtu galima skirstyti į:

• Pagrindinį (jį sudaro masinio vartojimo prekės ir įeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimentą).

• Šalutinį ( tai toks, kuris neįeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimento profilį).

Pgrindinį asortimentą sudaro: privalomas , kuris apima tas prekes, kurios būtinos gyventojų aprūpinimui; papildomas, kuris papildo privalomąjį.

Prekių asortimento skaidymas pagal paklausos požymius turi tam tikrų sąlygotumų, nes paklausa skirtingų tipų parduotuvėse yra nevienoda.

Ne mažiau svarbus prekių grupavimas pagal kainą bei v

. . .

Join the Conversation

×
×