TURINYS
1. Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis 31.1. Logistikos ryšys su marketingu 42. Mažmeninių prekybos įmonių tipai 43. Veiksniai įtakojantys prekių asortimento formavimą 73.1. Asortimento politiką lemiantys veiksniai 83.2. Veiksniai turintys įtakos asortimento formavimui parduotuvėje „Norfos mažmena“ 94. Situacija 105. Literatūros sąrašas 121. Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimisLogistika artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze. Pirmiausiai reikia skirti teorinę logistiką, kuri yra mokslinis prekybos, kaip tam tikros praktinės veiklos srities pagrindas. Yra atlikta daug teorinės logistikos tyrimų ir apibendrinimų, jais naudojasi visos ūkio šakos, kur tik susiduriama su materialinių srautų judėjimu, krovinių perkėlimu ir vežimu įvairiausiais nuotoliais. Prekybos logistika naudojasi ir kitų logistikos sričių pvz. pramonės, transporto, paslaugų, teoriniais ir praktiniais laimėjimais, nes materialinių ir prekinių srautų judėjimas turi daug bendrų tarpusavyje derinamų klausimų ir sprendimų. Patogią pirkėjams skirtą plataus vartojimo prekių pakuotę galima sukurti tik bendromis prekybos ir pramonės pastangomis, derinant abipusius interesus. Taip buvo sukurti daugelis maisto produktų taros matmenys, leidžiantys kompaktiškai sudėti prekes ant europadėklo. Elektroninės technikos naudojimas parduotuvėse reikalauja tam tikrų pakuotės matmenų ir ženklinimo, kuris tenkintų ne tik prekės judėjimo, bet ir kontrolės, bei apsaugos poreikius. Kitas prekybos logistikos sritis galima skirstyti į dvi dalis:• Bendroji mokslo sritis• Specialioji mokslo sritis Prie bendrosios mokslo srities priskiriamos moksliniams tyrimams naudojamos mokslo šakos informatika, kibernetika, sistemų analizė, modelių teorija, prognoztika ir tt. Be jų negalima rasti teisingų teorinių ir praktinių sprendimų, numatyti geriausią reguliuojamos srities valdymą, jo taktiką ir strategiją. Ypatingas vaidmuo tenka prognozavimui, kuris padeda rasti teisingus plėtotės būdus ateityje, nes be jų kasdieninė veikla neperspektyvi. Bendrų mokslo sričių metodologija naudinga prekybai tuo, kad kad leidžia ištirti ir pažinti šakos vidię struktūrą, funkcinius jos ypatumus. Šiuo požiūriu ypač svarbi kibernetika ir sisteminė analizė, jų pagrindu galima sudaryti ir atitinkamus prekybos logistikos modelius. Tai tam tikra ir metodologinė prekybos logistikos analizės kryptis.
Kibernetikos teorijos esmė – įvairių objektų, procesų ir sistemos valdymas per išorinius ryšius su aplinka. Tik per ryšius ir sąveiką su aplinka išryškėja atitinkamo objekto paskirtis, jo kokybinės savybės. Specialioji mokslo sritis apima tas mokslo ir praktikos sritis su kuriomis prekybos logistika nuolat sąveikauja ir naudojasi jų laimėjimais, tai architektūra, geografija, elektronika, marketingas ir pan. Specialios mokslo sritys labai susijusios su prekybos logistika. Atskirų įmonių architektoniką, jų statybinę konstrukciją, diktuoja bendri prekių judėjimo reikalavimai. Pavyzdžiui parduotuvių plotas turi būti griežtai suskirstytas į zonas, kurios skirtos prekėms gauti ir realizuoti. Prekių sandėliai suskirstyti į prekių gavimo, laikymo, komplektavimo ir išsiuntimo patalpas. Parduotuvių išorinė aplinka turi būti suskirstyta į pirkėjų ir transportui su prekėmis važiuoti zonas. Ypač aukštų sandėlių konstrukcija priklauso nuo stelažų montavimo, jų techninių matmenų. Architektūra, kaip meno sritis artimai susijusi su estetika, jos kriterijais. Tai ypač svarbu baigiamosiose plataus prekių vartojimo operacijose, kai jos pateikiamos pirkėjams. Šiandieniniai prekybos salių interjerai, taip pat prekių pateikimo estetiniai kriterijai yra labai aukšti, reikalauja gero darbuotojų pasirengimo ir meninės išmonės. Be setetinio prekių išdėstymo yra labai svarbūs, patrauklūs ir informaciją teikiantys pranešimai: rodyklės, manekenai, reklaminiai stendai ir tt. Šiuo požiūriu labai išsiskiria stambūs prekybos centrai, kur pastatų viduje įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio ir informacijos vietos, vandens baseinai, fontanai, gėlių oranžerijos, visa tai sudaro harmoniją su prekėmis, jų pasiūla pirkėjams.1.1. Logistikos ryšys su marketinguMarketingo logistika – tai sprendimai ir veiksmai, susiję su fiziniu prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Logistika glaudžiai susijusi su geografija ir prekybos objektų išdėstymu. Sudarant prekių vežimo maršrutus visada reikia apskaičiuoti nuotolį. Be jo neįmanoma įvertinti logistikos kaštų. Marketingas skirtas tirti rinką, pateikti prekę, gamybinėje srityje jis kuria prekes ar paslaugas, o logistila suteikia produktui ar paslaugai, laiko ir vietos vertę.2. Mažmeninių prekybos įmonių tipaiMažmeninei prekybai būdinga didžiulė įmonių rūšių įvairovė. Įmonės skiriasi viena nuo kitos dydžiu, realizuojamų prekių asortimentu, pirkėjų aptarnavimu ir kt. Labai dažnai įmonės, vienodos pagal vieną požymį, pavyzdžiui, asortimentą, skiriasi kitais požymiais, pavyzdžiui, pirkėjų aptarnavimo forma. Todėl prekybos įmonėms apibūdinti ir nagrinėti neretai taikomas ne klasifikavimo (kai įmonės grupuojamos pagal vieną požymį), o tipologijos (kai įmonės skirstomos remiantis dviem ar daugiau požymių) metodas, vienas ar keli pagrindiniai požymiai derinami su keliais papildomais požymiais. Prekybos įmonių tipai skirstomi remiantis įvairiais požymiais, net antraeiliais. Dažniausi yra šie: prekių asortimentas (papildomi – jo platumas, gilumas), įmonės vieta, aptarnavimo forma, dydis, kainų lygis. Taigi prekybos įmonės tipas apibūdinamas ne tik kiekybiniais (kuriuos galima tiksliai apibrėžti), bet ir kokybiniais požymiais. Nepaisant didžiulės mažmeninės prekybos įmonių rūšių įvairovės, taip pat ir atskirų šalių specifikos, mažmeninės prekybos tinklo struktūra daug kuo panaši, yra bendrų plėtojimosi tendencijų. Labiausiai paplitę mažmeninių prekybos įmonių tipai yra šie:• Prekybos centrai – tai paslaugų įmonių kompleksai išdėstyti viename sklype. Prie šio tipo įmonių dažnai įrengiamos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, nes jų aptarnaujamų pirkėjų srautai būna tikrai dideli. Tokiame centre vartotojas gali įsigyti reikalingų prekių, patenkinti paslaugų poreikius, praleisti laisvalaikį. Tai planinga mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonių koncentravimo forma. • Universalinė parduotuvė ir prekybos namai – universalinės parduotuvės atsirado XIX amžiaus viduryje. Tai pirmosios didelės prekybos įmonės, kuriose pateikiamas platus ir gilus įvairių grupių asortimentas (aprangos prekės, namų apyvokos ir buto apstatymo reikmenys ir paprastai maisto prekės), teikiamos kvalifikuotos konsultacijos, įvairios paslaugos, gausu reklamos. Jos pasižymi aukšta darbuotojų kvalifikacija, puikiu interjeru, plačiu technikos ir informacijos sistemų naudojimu, pirkėjus daugiausia aptarnauja tradicine forma. Pastaraisiais metais universalinės parduotuvės atsisakė pardavinėti labai platų prekių asortimentą ir ėmė tenkintis tokiomis prekių grupėmis, kaip madingi drabužiai, parfumerija, kosmetika, dovanos, poilsio, laisvalaikio prekės. Pirmiausia atsisakoma stambiagabaričių buitinių elektros prietaisų, baldų. Vis plačiau pradedamas taikyti atviras prekių išdėstymas ir savitarna. Prie didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių, turinčių senas tradicijas, priklauso ir prekybos namai. Šio tipo parduotuvės prekiauja viena ar keliomis didelėmis prekių grupėmis, daugiausia visomis aprangos prekėmis arba jų dalimi (drabužiais, avalyne), buto apstatymo reikmenimis. Jos skiriasi nuo universalinių parduotuvių tik prekių asortimento platumu. Universalinės parduotuvės pasižymi plačiu ir giliu asortimentu, o prekybos namai – siauru, bet giliu asortimentu.• Universalios maisto prekių parduotuvės ir supermarketai (hypermarketai) – Prekybos istorijoje supermarketo, kaip iš principo naujo parduotuvės tipo, atsiradimas itin svarbus. Manoma, kad supermarketai sukėlė prekybos, pirmiausia maisto prekių, revoliuciją. Supermarketas – tai universalaus asortimento maisto prekių ir kasdieninės paklausos nemaisto prekių parduotuvė, turinti ne mažesnį kaip 400 kv.m prekybos plotą ir dirbanti savitarnos principu. Supermarketas greit įrodė savo pranašumą, palyginti su kitais maisto prekių parduotuvių tipais, pirmiausia tuo, kad sudarė pirkėjams sąlygas “po vienu stogu”, t.y. vienoje parduotuvėje, įsigyti visas dažniausiai perkamas prekes ir sutaupyti daug laiko. Visose išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse, ypač pastaraisiais dviem dešimtmečiais, išryškėjo tendencija supermarketuose vis daugiau pardavinėti nemaisto prekių, universalizuoti jų asortimentą. Tai atvedė prie naujų parduotuvių tipų, įvairiose šalyse pasižyminčių tam tikrais ypatumais.• Nemaisto prekių parduotuvės – tai specia…lizuotos parduotuvės, jos atsirado iš mišrių ir pasižymi tuo, kad jų prekių asortimentą sudaro viena ar kelios prekių grupės arba tik dalis tam tikros prekių grupės. Nors sparčiai daugėja kitokių prekybos įmonių, specializuotos parduotuvės šiuo metu – labiausiai paplitęs prekybos įmonių tipas. Tokiose parduotuvėse asortimentas siauras (nedaug prekių grupių), tačiau gilus (pirkėjui siūloma pasirinkti tos pačios prekių grupės produktų, kurie skiriasi kokybe, spalva, kaina ir pan.). pastaruoju metu bandoma modernizuoti šį prekybos įmonių tipą, steigti – specializuotus prekybos centrus. Pagrindiniai bruožai būtų: platus ir gilus tam tikros prekių grupės asortimentas, savitarna ir laisvas prekių pasirinkimas, specializuotos ir kvalifikuotos konsultacijos, daug papildomų paslaugų, vidutinės bei žemesnės negu specializuotose parduotuvėse kainos, reklamos gausa.• Maisto prekių parduotuvės – tai specializuotos parduotuvės, kuriose prekiaujama giminingais maisto produktais: mėsos, pieno, duonos gaminiais. Neretai tokias parduotuves atidaro šiuos produktus gaminanti įmonė. tai gali būti taip vadinama “firminė parduotuvė” arba ji būna steigiama prie įmonės pvz.: “Vilniaus duona”, “Žemaitijos pienas”, “Vilniaus mėsa”.• Kasdieninės paklausos prekių parduotuvės – tai kasdieninės paklausos prekių parduotuvės. Joms būdingas platus, bet negilus kasdieninės bei dažnos paklausos prekių asortimentas: maisto produktai, trikotažas, galanterija, namų apyvokos, ūkinės prekės ir pan., nedidelis prekybos salės plotas, dažniausiai jos įsikuria gyvenamuosiuose rajonuose.• Mažesnių kainų parduotuvės – svarbiausias jų bruožas – palankios kainos. Gerai žinomos pirkėjams prekės juose parduodamos pigiau negu kitose parduotuvėse. Galimybę prekiauti žemesnėmis kainomis suteikia šių parduotuvių steigimas rajonuose, kur nedidelė patalpų nuomos kaina, paprastas interjeras, nebrangi įranga, savitarna, ribotas pirkėjams papildomų paslaugų kiekis, asortimento formavimas iš nebrangių, greito apyvartumo, nebemadingų prekių ir pan.3. Veiksniai įtakojantys prekių asortimento formavimąKiekvienai prekybinei įmonei norint sėkmingai gyvuoti be kitų veiksnių labai svarbu suformuoti teisingą prekių ir paslaugų asortimentą. Tinkamas asortimentas leis maksimaliai patenkinti vartotojų poreikius, o būtent poreikių patenkinimas ir leidžia uždirbti pelno. Kuo geriau prekių asortimentas tenkins vartotojų poreikius, tuo daugiau klientų įsigys įmonė, tuo didesnį pelna uždirbs. Asortimentas nuliemia ir daug kitų veiksnių, tokių kaip patalpų dydis, prekybos vieta ar net metų laikas. Tai vienas svarbiausių uždavinių kiekvienai įmonei, užsiimančiai prekyba. Asortimentas – tai prekių rinkinys, kurį tam tikru metu rinkai pateikia prekybos įmonė. Taigi asortimentas yra prekybos įmonės pasiūla. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamas paslaugas. Išskiriama prekybinio asortimento sąvoka, kuri leidžia aiškiau suvokti asortimento reikšmę. Prekių asortimentas – tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu. Prekybinis asortimentas – tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą. Parduotuvių asortimentą savo ruožtu galima skirstyti į: • Pagrindinį (jį sudaro masinio vartojimo prekės ir įeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimentą). • Šalutinį ( tai toks, kuris neįeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimento profilį).Pgrindinį asortimentą sudaro: privalomas , kuris apima tas prekes, kurios būtinos gyventojų aprūpinimui; papildomas, kuris papildo privalomąjį. Prekių asortimento skaidymas pagal paklausos požymius turi tam tikrų sąlygotumų, nes paklausa skirtingų tipų parduotuvėse yra nevienoda. Ne mažiau svarbus prekių grupavimas pagal kainą bei vartojamąsias savybes. Prekių asortimentas pagal kainų lygį ir savybes turi atitikti socialinį gyventojų pasiskirstymą. Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, kainos įtaka mažėja, poreikių – didėja. Gana didelė prekių asortimento dalis turi būti formuojama atsižvelgiant ir į prekės prestižo ypatumus. Pagal tam tikrą požymį sujungus įvairių pavadinimų prekes, gaunamos prekių grupės, kurias dar galima jungti į aukštesnio lygio klasifikavimo vienetus. Tačiau kuo žemesnis lygis, tuo konkrečiau apibūdinama prekė. Kad prekių asortimentą būtų galima analizuoti, o tuo pačiu ir kontroliuoti, reikia apibūdinti jį kiekybiškai ir kokybiškai. Geriausiai asortimento įvairovę apibūdina jo platumas ir gilumas. Asortimento platumu vadiname skirtingos paskirties prekių, kurios gali patenkinti įvairius to paties pirkėjo poreikius, rinkinį. Asortimento gilumą sudaro daugybė skirtingų pavadinimų prekės, jų rūšys. Vykdydama asortimento politiką, ypač formuodama asortimentą, prekybos įmonė turi prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų, jas apibūdina šie pakitimai:• Pasiūlos – atsiranda naujų prekių, naujų tiekėjų, keičiasi kainos.• Paklausos – kinta pajamos, mada, skonis, aptarnaujamas rajonas.• Konkurencijos – keičiasi konkurentų veiksmai, atsiranda naujų konkurentų.• Bendros ekonominės ir teisinės aplinkos – konjuktūros, įstatymų.3.1. Asortimento politiką lemiantys veiksniaiPrekybos įmonės asortimento politikos sprendimus veikia daugybė įvairių veiksnių. Tokiais veiksniais reikėtų laikyti bet kokias sąlygas, kurios bet kokiu būdu veikia asortimento politiką. Apibendrintai juos galima skirstyti į tokius veiksnius:1. Išorės2. Vidaus3. Rinkos4. Asortimento Išorės veiksniai. Tam tikrai prekybos įmonei jie yra tarsi bendrosios sąlygos, kurioms ji iš esmės negali daryti įtakos. Pavyzdžiui, prekybos įmonės prekių apyvarta labai priklauso nuo bendros ūkio raidos, ypač nuo konjunktūrinių svyravimų, politinės ir teisinės aplinkos (verslo politikos). Labai didelę įtaką turi technikos bei technologijų plėtrta. Dėl jos rinkoje atsirado daugybė naujų prekių ir prekių grupių. Visuomenei vis jautriau reaguojant į aplinkos problemas didėja ekologijos įtaka.Vidaus veiksniai. Šie veiksniai įmonei gali daryti poveikį. Sprendimų laisvė priklauso nuo prekybos įmonės ištkeklių (apsirūpinimo kapitalu, daiktinėmis gamybos priemonėmis, personalu). Esminį poveikį asortimento politikai turi prekybos objekto tipas, kuris iš esmės nulemia veiklos pobūdį, taip pat prekybos įmonės valdymo bei organizacinė struktūra, ypač atsakomybė už prekių pirkimą ir pardavimą.Rinkos veiksniai. Asortimento politikai labai didelę itaką daro rinkos būklė, konkurencinė situacija. Su vartotojais ir jų paklausa susiję veiksniai turi lemti asortimento politiką. Be veiksnių, darančių poveikį pardavimui, svarbūs yra ir pirkimo rinką veikiantys veiksniai. Pavyzdžiui, esminį poveikį asortimento politikai turi gamintojų sprendimai savo prekes parduoti tik tam tikroms prekybos įmonėms (vadinamasis atrankinis bei išskirtinis paskirstymas).Asortimento ryšio (sąsajų) veiksniai. Dėl prekių substicijos, komplementarumo ar kitokio pobūdžio santykių, iš asortimento išėmus vieną ar kelias prekes arba įtraukus naujų prekių, pasireiškia tam tikras poveikis (teigiamas arba neigiamas) kitoms asortimento dalims ar atskiroms prekėms, jų pardavimui. Prekybos praktikos požiūriu, labai svarbu žinoti, kokio pobūdžio yra tie ryšiai. Tai gali parodyti tik speciali analizė, kurios uždavinys – atskleisti galimus atskirų prekių ir prekių grupių ryšius. Tai labai svarbu įgyvendinant konkrečias marketingo priemones.3.2. Veiksniai turintys įtakos asortimento formavimui parduotuvėje „Norfos mažmena“UAB „Norfos mažmena“ buvo įsteigta 1997 m. ir šiuo metu yra sparčiausiai Lietuvoje besivystantis mažmeninės prekybos tinklas. Šiuo metu „Norfos mažmenos“ prekybos sistemai priklauso 110 parduotuvių. „Norfos mažmenos“ parduotuvės suskirstytos į 5 formatus – S, L, XL, XXL ir Hyper. Parduotuvių formatas (mažiausios parduotuvės yra S formato, didžiausia – Hyper) priklauso nuo prekybos salių dydžio ir apsprendžia jose esančių prekių asortimentą – kuo didesnė parduotuvė, tuo platesnis asortimentas. Spartų augimą ir gerus rezultatus “Norfos mažmenai” lemia lietuviškų prekių gausa tinklo parduotuvėse, aptarnavimo kokybės gerinimas, efektyvi nuolaidų sistema bei nepasikeitusi kainodara. „Norfa mažmenos“ parduotuvėse yra nustatytas optimalus kainų ir prekių kokybės santykis. Parduotuvių tinklui priklauso „N“, „Sodžiaus“, „Piemenėlio“, „Riwa“, “Nofis” ir „Kolumbo“ prekės ženklai. Ypač padidėjo „Norfos mažmenai“ priklausančiais prekės ženklais žymėtos produkcijos pardavimai. Pirkėjai teikia pirmenybę, pigioms, kokybiškoms, pardavėjų rekomanduojamoms prekėms.„Norfos mažmena“ orientuojasi į vidutines ir žemesnes pajamas gaunantį praktišką pirkėją, kadangi didžioji dauguma pirkėjų yra darbininkai. Tinklas reguliariai rengia nuolaidų akcijas. „Norfa mažmenos“ nuolaidų kortelės yra ko gero populiariausios Lietuvoje. Nuolaidų kortelėmis naudojasi daugiau kaip 500 tūkst. pirkėjų. 2005 metų balandį „Norfa mažmena“ įvedė naują nuolaidų sistemą, garantuojančią nuolatiniams „Norfa mažmenos“ pirkėjams, turintiems tinklo nuolaidų kortelę net iki 8 proc. įgyjamų prekių vertės momentinę nuolaidą visose tinklo parduotuvėse. Anksčiau bendrovės nuolaidos siekė iki 5 proc.4. SituacijaKaip pasielgsite, jeigu gautų prekių kokybė ir komplektiškumas neatitinka norminių dokumentų.Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos prekybos įstatyme, prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas. Šios taisyklės taikomos priimant prekes pagal kiekį ir kokybę. Jų privalo laikytis visi ūkio subjektai (nepriklausomai nuo įmonės rūšies ir nuosavybės formos), kurių ūkinė veikla susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu, jeigu prekių pirkimo ir pardavimo sutartyse bei normatyviniuose dokumentuose (standartuose, techninėse sąlygose ir kt.) nenumatyta kita prekių priėmimo tvarka.
Kilus nesutarimams dėl prekių priėmimo, laikomasi sutartyje numatytų sąlygų. Prieš priimdama prekes, aš turėčiau įsitikinti ar:• buvo užtikrintas prekių siuntos saugumas jų gabenimo metu;• gauta visa prekių siunta;• tvarkinga tara (įpakavimas);• laikytasi ženklinimo ir plombavimo reikalavimų (jeigu tai yra numatyta krovinių vežimo taisyklėse);• yra prekes lydintys dokumentai (pirminis juridinę galią turintis buhalterinės apskaitos dokumentas, sertifikatas, kokybės pažymėjimas ir kt.} Jeigu gautų prekių kokybė ir komplektiškumas neatitinka norminių dokumentų, arba jas lydinčių dokumentų reikalavimų, turėčiau nutraukti prekių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą dieną raštu pranešti apie tai pardavėjui. Galėčiau tęsti prekių priėmimą, jeigu gaučiau iš pardavėjo raštišką sutikimą. Nesulaukusi pardavėjo ar jo įgaliotojo atstovo, aš turėčiau išsikviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos per Ūkio ministerijos atstovą arba Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ar kitos prekių ekspertizę atliekančios institucijos ekspertą (specialistą), kad įvertintų prekių kokybę. Šiuo atveju prekes pagal kiekį galėčiau priimti pati arba kviestis vieną iš miėtų institucijų atstovų. Prekių priėmimo rezultatus privalėčiau įforminti aktais, kuriuos turėčiau surašyti tą pačią dieną, kai būtų baigtas prekių priėmimas. Jei į prekių priėmimą būčiau kvietusi minėtų institucijų atstovą, prekių priėmimo rezultatus privalėčiau įforminti šiose institucijose galiojančia tvarka.5. Literatūros sąrašas1. Alborovienė B., Logistikos mokymo priemonė studentams – Kaunas, 2001. 2. Alborovienė B., Marketingas. – Vilnius, 2002. 3. Alborovienė B., Prekybos įmonių realizavimo politika. – Kaunas, 2003.4. Alborovienė B., Prekybos marketingas. – Kaunas, 2002. 5. Dėl prekių priėmimo taisyklių patvirtinimo. LR Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 681. Valstybės žinios, 1995, Nr. 42-1030.6. Kuncaitė V., Prekybos logistika. I dalis (Prekybos ir verslo organizavimo specialybė). – Vilnius, 2001.7. http://www.norfa.lt/apie_norfa/imone/istorija.