Efektyvių metodų taikymas, organizuojant logistinį procesą įmonėje

Turinys

 

ANOTACIJA

Darbe rašoma apie efektyvius metodus, kurie yra taikomi įmonėse. Pateikiamos pagrindinės logistikos veiklos sritys ir užsakymo ciklas. Analizuojami logistikos metodai, kurie gali daryti įtaką efektyviam įmonės valdymui.

SUMMARY

The paper deals with efficient methods, which are applicable to firms. Presents the main logistics activities and the order cycle. Analyzed by logistic methods that may influence the effective management of the company.

ĮVADAS

Logistika – viena iš sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija. Loogistikos tikslas – užtikrinti efektyvių medžiagų, atsarginių dalių bei komponentų pristatymą į gamybos vietas ir efektyviai rinkoje paskirstyti pagamintą produkciją. Daugelis vartotojų išsivysčiusiose pasaulio šalyse logistikos tobulinimą vertina kaip savaime suprantamą procesą. Šiandien be jos neįmanoma įsivaizduoti gamybos, prekybos ir rinkodaros.

Šių dienų logistika labai įvairiapusė, jungianti tokias skirtingas veiklos sritis, kaip informacijos mainai, transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas, pakavimas. Naujų bruožų logistika įgijo tada, kai įvairios logistikai priskiriamos veiklos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Pagrindinė logistikos užduotis įmonėje yrra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų veiklą viena kryptimi, siekiant geriausiai aptarnauti klientus ir gauti kiek įmanoma didesnį pelną. Žinios yra panaudojamos už įmonės ribų, todėl klientai, prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai turi būti siejami į bendrą sistemą.

Savo verslą gerai išmanančios įm

monės paprastai lenkia vidutines įmones produktų pristatymo sparta ir proceso nepertraukiamumu, taip įtvirtindamos gerą įvaizdį esamiems ir potencialiems užsakovams, atsiranda daugiau galimybių tapti gerais verslo partneriais. Tai pasiekiama taikant efektyvius metodus įmonėje.

 

Tikslas: išanalizuoti efektyvių metodų pritaikymą organizuojant logistinį procesą įmonėje.

 

Uždaviniai:

Apibūdinti logistinį procesą įmonėje.

Išnagrinėti logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas.

Išryškinti logistikos metodus, kurie gali daryti įtaką efektyviam įmonės valdymui.

1. Logistinis procesas įmonėje

Užsakymo ciklas apima visą laiką nuo užsakymo pateikimo iki produkto pristatymo į kliento sandėlį ar visiško kliento užsakytos paslaugos atlikimo.

 

1 pav. Logistikos procesas įmonėje.

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal R. Palšaičio „Šiuolaikinė logistika“. Vilnius: „Technika“, 2010 m.

Įmonė kontroliuoja tik tą užsakymo ciklo dalį, kuri apima laiką nuo užsakymo priėmimo iki jo išsiuntimo. Kiekvienai užsakymo ciklo daliai būdingi atlikimo trukmės svyravimai. Įmonė, norėdama užtikrinti efektyvų klientų aptarnavimą, turi sukaupti daugiau atssargų, nes, viską pardavusi, gali turėti daug nuostolių dėl prarastų potencialių pardavimų.

Užsakymo tvarkymas įmonėje prasideda klientui jį pateikus. Kai užsakymas gautas ir užregistruojamas sistemoje, reikia patikrinti, kad būtų nustatytas reikiamas užsakytų produktų kiekis; pirkėjo pajėgumas apmokėti užsakymą; ar suplanuota produkto gamyba, jei jo nėra gatavos produkcijos sandėlyje.

Užsakymo pateikimo laikas yra suderinamas tarp tiekėjo ir vežėjo. Vežėjas gali atsisakyti gabenti krovinį, jei iki transporto paruošimo jis nebuvo parenktas vežti. Tiekėjas iki atvykstant transportui turi tinkamai parengti krovinį – reikiamai įpakuoti, supaketuoti, pakrauti jį

į transporto priemonę ir įforminti krovinį lydinčią dokumentaciją (PVM s-f, transporto važtaraštis, kokybės pažymėjimas ir pan.). Prieš pakraunant į transporto priemonę krovinį privalu pamatuoti ir pasverti, patikrinti ar yra visos kliento užsakytos prekės. Krovinio matmenys ir jo masė neturi viršyti automobilio kėbulo gabaritų ir jo keliamosios masės. Krovinys atvežamas į paskyrimo vietą. Jeigu transportuojant neiškyla nenumatytų aplinkybių, kroviniai gabenami trumpiausiais maršrutais.

Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visus tiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinis produktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniais kaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuoti glaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimo kompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos proceso esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija, valdančia šį procesą.

2. Logistinės veiklos rūšys

Visas logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas (kartu ir su kiekviena iš jų susijusius sprendimus) galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines.

2 pav. Logistinės veiklos rūšys.

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal R. Palšaičio „Šiuolaikinė logistika“. Vilnius: „Technika“, 2010 m.

Vartotojų aptarnavimo standartai. Jei įmonės pastangos savo veiklos sferoje yra sėkmingai įgy­vendinamos – kliento poreikiai visiškai ar iš dalies patenkinami, tai ir yra aptarnavimas. Kiekvienas įmonės logistinės sistemos elementas gali turėti įtakos, ar klientas gaus laiku reikiamą gaminį reikiamoje vietoje, reikiamos būklės ir už tinkamą kainą.

Transportavimas. Transportavimas suteikia produkcijai vietos ir laiko vertę. Tran

nsportavimo veikla reiškia produktų judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transporto rūšies (oru, keliais, geležinkeliais, vandeniu, vamzdynais), transporto priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ar tarptautinių transporto įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą.

Atsargų valdymas. Atsargų kontrolės ir valdymo veikla yra itin svarbi, nes ją lemia finansinė būtinybė užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pagal klientų poreikius bei prekybos reikalavimus. Sėkmingai kontroliuojant atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti, kartu atsižvelgiant ir į kitas logistines išlaidas.

Užsakymų tvarkymas. Produktų pasiskirstymo procesas ir „nukreipiami” veiksmai, kad būtų patenkinti užsakymų reikalavimai. Užsakymų tvarkymo veiklos komponentai gali būti skirstomi į 3 grupes: operatyviniai elementai (pvz.: užsakymo priėmimas ir koregavimas, dokumentų išrašymas); komunikaciniai elementai (pvz.: užsakymų modifikavimas, produkto radimas ir pristatymas, klaidų taisymas); kredito ir rinkliavos elementai (kredito užskaitymas ir apmokėjimas už produktus, bei apskaita).

Sandėliavimas. Gaminiai turi būti laikomi gamyk­loje ar už jos ribų, kad juos būtų galima parduoti vėliau, nebent klien­tams jie yra reikalingi tik pagaminus. Sandėliavimas ir saugojimas yra veikla, susijusi su erdvės, reikalingos laikyti ir išlaikyti atsargas, valdymu.

Medžiagų valdymas. Tvarkant medžiagas siekiama supapras­tinti krovimo procedūras, sumažinti transportavimo atstumus, produk­tų ir pusfabrikačių, būtinų gamybai, kiekį, nuostolius dėl blogo sandė­liavimo, broko, užtikrinti tolygų medžiagų srautų judėjimą, išvengti sugadinimo ir vagysčių.

Medžiagų ir produktų įsigijimas. Kiekvienos įmonės veikla daugiau ar mažiau priklauso nuo medžiagų ar pasl

laugų, kurias tiekia ir teikia kitos įmonės. Apsirūpinimas – tai medžiagų įsigijimas ir paslaugų užsitikrinimas, siekiant garantuoti nuolatinį įmonės darbingumą.

Produkcijos įpakavimas. Atliekamos dvi pagrindinės funkcijos – prekybinė ir logistinė. Prekybine prasme pakavimas – tai gaminio pateikimas ir reklama. Logistinis pakavimas apsaugo gaminį nuo sužalojimų sandėliuojant ar transportuojant ir įgalina lengviau sandėliuoti, tvarkyti ir trans­portuoti.

Informacijos apdorojimas ir tvarkymas. Efektyvūs informaciniai ryšiai turi būti užmegzti tarp: įmonės, klientų, tiekėjų; didžiausių įmonės funkcinių padalinių; įvairių veiklos sričių, kaip: klientų aptarna­vimas, transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, užsakymų apdo­rojimas ir atsargų kontrolė; tam tikros logistinės veiklos srities įvairių komponentų.

Pagrindinės ir pagalbinės veiklos skirtumai:

pagrindinė veikla dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente;

pagalbinė veikla organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose.

 

3. Efektyvių metodų pritaikymas logistikoje

3.1. Klientų aptarnavimas

Aptarnavimo lygis yra logistinės sistemos efektyvumo matas – produkto naudingumo laiko ir vietos atžvilgiu išraiška, kai užtikrinama ne tik turimų klientų išlaikymo, bet ir potencialių klientų pritraukimo galimybė. Todėl klientų aptarnavimo lygis turi tiesioginės įtakos ne tik įmonės pajėgumui konkuruoti rinkoje, jos logistinėms išlaidoms, bet ir įmonės veiklos pelningumui.

Siekiant efektyvinti klientų aptarnavimą galima taikyti šiuos metodus:

Aptarnavimo lygio nustatymas, remiantis informacija apie vartotojų reakciją į susidariusį deficitą. Deficitas gamintojui ir didmenininkui, veikiant kartu, ne visada baigiasi mažmeninių sąskaitų apmokėjimu – tai priklauso nuo jo turimo rezervinių atsargų kiekio. Mažmenininkų atsargos sandėlyje gali padėti vartotojams išvengti deficito. Tiek gamintojai, tiek tiekėjai turi numatyti, ką klientai darys atsiradus deficitui.

Išlaidų ir pajamų santykių analizė. Nustatant alternatyvaus klientų aptarnavimo lygio išlaidų ir pajamų santykį, atsižvelgiant į neplanuotą aptarnavimo lygio sumažėjimą dėl tokių veiksnių, kaip politinės ir ekonominės krizės kaimyninėse šalyse, streikai, pūgos, trūkumai arba aptarnavimo kokybės blogėjimas. Priešsandorinių, sandorinių ir posandorinių klientų aptarnavimo elementų įvertinimas teikia įmonei vertingos informacijos apie įvairaus klientų aptarnavimo lygio įtaką, organizuojant aptarnavimą ir įmonės pajamas.

Pareto dėsnio taikymas klientų aptarnavimo analizei. Šio metodo privalumas tas, kad įmanoma kompleksiškai įvertinti, kurie klientai yra naudingesni, todėl įmonės turėtų palaikyti aukštesnį klientų aptarnavimo lygį, naudodamos klientų ir produkcijos santykio derinius. Pirmiausia reikia pasiūlyti aukščiausią aptarnavimo lygį ir produktų prieinamumą, pristatant pagrindines prekes pagrindiniams klientams.

Išorinis klientų logistinio aptarnavimo patikrinimas. Bet kokia klientų aptarnavimo analizė pradedama išoriniu patikrinimu. Daugelis klientų, atliekant aptarnavimo tyrimus, pabrėžia konkrečių padalinių veiklos veiksnių, turinčių įtakos aptarnavimui, reikšmingumo nustatymo svarbą. Reikšmingiausi veiksniai rodo kiekvieno padalinio veiklos efektyvumą. Įmonei patobulinus aptarnavimą, gali padidėti jos reikšmingumas paslaugų rinkoje. Taip pat įmonė turėtų palyginti klientų įsivaizduojamą aptarnavimą su siūlomu aptarnavimu.

Vidinis klientų aptarnavimo patikrinimas. Pagal vidinį patikrinimą turi būti sprendžiama apie esamą veiklą. Vidinės analizės tikslas yra nustatyti praktinės veiklos įmonėje ir jos klientų poreikių nesuderinamumus. Analizės metu turėtų būti nustatyta: klientams prieinamos informacijos rūšys; asmenys, kurie aprūpintų klientus bet kokios rūšies informacija; būdas, kuriuo klientai gautų šią informaciją; vidutinis laikas, reikalingas atsakyti klientams; reikiamos informacijos prieinamumas.

Aptarnavimo įtakos pirkimų sprendimams nustatymas. Turėtų būti atlikti anketiniai tyrimai, kurių tikslas – ištirti, kas klientams yra svarbu, kokią svarbą jie teikia klientų aptarnavimui, rinkodaros elementams ir individualiems klientų aptarnavimo komponentams. Svarbius ir reikšmingus klientų aptarnavimo kriterijus nustato patys klientai. Jei šie kriterijai apibrėžti, galima nustatyti kiekvieno kriterijaus svarbą ir sugrupuoti klientus pagal svarbos kriterijus.

Ištirti konkrečių aptarnavimo elementų prioritetinį naudingumą, lyginant su kitais elementais. Prioritetų metodika leidžia supažindinti klientą su tikėtinais jų aptarnavimo elementų deriniais ir suteikti pirmenybę šiems deriniams svarbos tvarka. Skirstyti klientus į atskirus aptarnavimo segmentus, naudojant grupinės analizės metodus, t.y. kompiuterinė skaičiavimo technika, skirta išanalizuoti duomenis ir suderinti klientus pagal kiek įmanoma didesnį aptarnavimo komponentų skaičių.

Klientų aptarnavimas reiškia, kad išlaidos didės ne vartotojui, bet pardavėjui. Esant gerai

organizuotam verslui, aptarnavimas gali tapti pagrindiniu kriterijumi konkurenciniam pranašumui įgyti.

 

3.2. Užsakymų tvarkymas

Užsakymų tvarkymo sistema yra logistikos sistemos efektyvumo pagrindas. Kliento užsakymas duoda impulsą pradėti veikti jį atliekančios įmonės logistikos sistemai. Informacijos srautų greitis ir kokybė tiesiogiai veikia gamybos išlaidas, kainas bei aptarnavimo efektyvumą. Dėl lėtų ir nepastovių ryšių prarandami klientai, kyla transportavimo, sandėliavimo bei atsargų priežiūros kainos, mažėja veiklos apimtys. Užsakymų tvarkymo ir įmonės informacinės sistemos įdiegimas sukuria tiek įmonės veiklos, tiek ir logistikos sistemos valdymo pagrindą. Ši veiklos sritis turi didelį logistikos tobulinimo potencialą.

Siekiant gerinti užsakymų tvarkymą, galėtų būti taikomi šie metodai:

Gero komunikacijų tinklo, siejančio gamintojo padalinius ir klientą (pirkėją) įdiegimas. Tobulinant užsakymo priėmimo ir perdavimo sistemą, reikia įvertinti užsakymų perdavimo metodus pagal greitį, kainą, pastovumą ir tikslumą. Užsakymų perdavimo metodai turėtų būti kiek įmanoma paprastesni. Užsakymai, perduodami elektroniniu būdu (EDI), yra daug greitesni ir sumažina klaidų riziką.

Užsakymo proceso automatizavimas ir integravimas. Šis metodas taupo laiką ir sumažina informacijos vėlavimo tikimybę. Automatizavimas padeda vadovams integruoti logistikos sistemą ir leidžia, mažinant atsargas ir transportavimo įkainius, mažinti išlaidas. Siekiant mažiausių bendrųjų logistikos išlaidų, esminis veiksnys yra bendra įmonės informacinė sistema.

Užsakymų tvarkymo sistema. Gali pateikti įvairius duomenis apie klientus, jų pageidaujamas prekes, kliento pajamas, pardavimo formas, ir pan. Įmonės įrašais galima pasinaudoti, kai reikia informacijos apie gamybos ir logistikos sąnaudas, duomenų apie kapitalą sąnaudas, įmonės išteklius, išlaidas, susijusias su įvairių prekių pardavimu (draudimas, mokesčiai ir t.t.). Kompiuteriais spausdinami transporto ir krovinių važtaraščiai, sąskaitos, sunaudotų medžiagų suvestinės ir kiti duomenys, reikalingi gamybai organizuoti ir valdyti.

 

3.3. Atsargų valdymas

Geras atsargų valdymas greitina grynųjų pinigų cirkuliaciją ir grąžina investicijas. Tačiau daugelis įmonių, norėdamos nenuostolingai papildyti atsargas, vykdo atsargų mažinimo programas, kurios paprastai grindžiamos tik įmonės aukščiausio lygio vadovų įsakymais, parengtais remiantis nepakankama informacija. Norint efektyviai valdyti atsargas visų pirma reikia visapusiškai pasverti atitinkamas logistikos išlaidas ir nuspręsti, kiek ir ar apskritai reikia turėti atsargų.

Atsargos gali sudaryti didelę kompanijos turto dalį. Per didelis jų kiekis mažina įmonės pelningumą ir turto grąžą. Dažnai atsargų lygis gali būti sumažintas vienu iš šių būdų:

Daugiapakopis atsargų planavimas.

Užsakymų įvykdymo laikų analizė.

Pristatymo laiko analizė.

Produktų su maža apyvarta atsisakymas.

Užsakymo dydžių ir pardavimo nuolaidų analizė.

Grąžintų prekių tvarkymo procedūrų peržiūrėjimas.

Produktų pakeitimo procedūrų gerinimas.

Pakartotinų užsakymų priėmimo procedūrų peržiūrėjimas.

Ne visai įvykdytų užsakymų priežasčių analizė.

Klientų poreikių nuodugni analizė.

Ekonomiškiausias užsakymų kiekis (EUK). Tai užsakomų atsargų kiekis, optimizuotas pagal užsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas, o ne pagal bendrąsias logistikos sąnaudas.

Fiksuoto kiekio metodas. EUK atveju – kai darome prielaidą, kad paklausa nekinta, užsakymai pateikiami vienodais laiko tarpais. Atsargos užsakomos, kai atsargų kiekis sumažėja iki tam tikro atsargų lygio taško. Kiekvieną kartą užsakomas EUK atsargų.

Fiksuoto intervalo metodas. Atsargos papildomos pastoviai tam tikru laiku, pvz., kas savaitę. Užsakomas kiekis skiriasi nelygu atsargų rūšis, tačiau jeigu tiekėjas yra tas pats, sutaupoma dėl transportavimo ir užsakymo kiekio nuolaidų.

Atsargų minimizavimo sistema „Kaip tik laiku“. Ši sistema verčia pirkėją/pardavėją ir trečiąją šalį glaudžiau bendradarbiauti. Pirkėjas tikisi iš pardavėjo gaminių be jokių defektų ir tiksliai numatyto pristatymo. Tai leidžia pirkėjui veikti su nulinėmis ar labai ribotomis atsargomis, o tai labai padidina turto naudojimo efektyvumą. Pardavėjas, kuris naudojasi trečios šalies transportu ir sandėliais, taip pat turi gauti logistikos paslaugas be jokių trūkumų, todėl pardavėjo ir trečiosios šalies santykiai turi būti ilgalaikiai sutartiniai, o ne trumpalaikiai. Ši sistema reikalauja, kad gaminys ir tečiosios šalies paslaugos atitiktų pačius griežčiausius kokybės reikalavimus ir užtikrintų santykių pastovumą.

Atliekos ir pasenusios atsargos neretai yra potencialus pelno šaltinis ir kompensuoja atitinkamai žaliavų panaudojimo veiklai skirtas išlaidas. Yra keletas žaliavų panaudojimo variantų:

Nenaudojamas atsargas panaudoti kitiems tikslams. Reikėtų stengtis žaliavas tokias, kokios jos yra arba su nedideliais pakeitimais, panaudoti kitiems nei buvo užpirktos tikslams. Pavyzdžiui, pakeisti dydį (lakštinį metalą supjaustyti į juostas).

Atliekų perdirbimas su tikslu panaudoti jas įmonėje. Metalo gaminių suvirinimas tampa vis svarbesnis žaliavų utilizacijos būdas. Sugadinti ir suvirinimo defektų turintys daiktai gali būti utilizuoti su mažomis sąnaudomis, pavyzdžiui, trumpus vamzdžius suvirinant galima pailginti iki reikiamo ilgio.

Nepanaudotas medžiagas perduoti kitai bendrovei. Dažnai vieno gamintojo atliekas galima perduoti kitam, kuris jų neperdirbęs gali naudoti kaip žaliavą. Vienai bendrovei nereikalinga

ar pasenusi įranga gali puikiai tikti kitos bendrovės poreikiams.

Grąžinimas tiekėjui. Bendrovė, kuri renkasi šį atliekų tvarkymo metodą, paprastai yra stambi vartotoja, pavyzdžiui, didelių partijų pardavėjai daug plieno laužo parduoda atgal į plieno gamybos kombinatą, kuris naudoja šį laužą kaip žaliavą plienui lydyti.

Utilizavimas. Parduodant laužą ar žaliavų perteklių, turi būti numatoma procedūra, apsauganti įmonę nuo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pirkėjo darbuotojų nerūpestingumo, nesąžiningumo ar aplinkosaugos taisyklių pažeidimo. Ši procedūra turi apimti nemaža dalykų, tarp jų rūšiavimą ir saugojimą, svėrimą ir matavimą, vežimą, tiekėjo pasirinkimą ir apmokėjimo sąlygas. Rūšiavimas turi vykti įmonėje.

Prekybos tarpininkų atranka. Kvietimai išsiunčiami 4 – 5 prekybos tarpininkams, kurie gali apžiūrėti žaliavų partijas ir siūlyti kainas. Išrinktasis prekybos tarpininkas turi teisę patikrinti žaliavų svorį ir kiekį, o apmokėjimas vyksta vietoje prieš pakrovimą.

 

3.4. Transportavimas

Efektyvi transportavimo sistema yra išsivysčiusios ekonomikos požymis. Transportavimo metu produktai perkeliami iš gamybos į vartojimo vietą. Šis perkėlimas suteikia produktui papildomą vertę arba vietos naudingumą, nes pristato jį klientui reikiamu laiku, reikiamo kiekio ir geros kokybės. Šitaip transportavimas prisideda prie reikiamo klientų aptarnavimo lygio kūrimo.

Siekiant gerinti transportavimą, galėtų būti taikomi šie metodai:

Pasirinkti vežėją arba įvairius vežimo derinius, atsižvelgiant į vežėjų finansinę padėtį, reputaciją, tarifus, aptarnavimo lygį.

Nustatyti tinkamus maršrutus ir jų laikymosi kontrolę. Pristatymo maršrutų ir grafikų optimizavimas leidžia pasiekti didelę sąnaudų ekonomiją. Maršrutų planavimas ypač

svarbus, kadangi išaugo konkurencija ir padidina ekonominių veiksnių poveikį.

Atlikti transporto rinkos analizę. Ši analizė apima: paslaugų analizę, rinkos tyrimus, pirkėjų (klientų) tyrimus, konkurentų analizę, teisinių aspektų tyrimą.

Tinkamos gabenimo priemonės parinkimas. Parenkant gabenimo priemonę vienokiam ar kitokiam kroviniui gabenti, būtina žinoti jos efektyvumo rodiklius. Lyginant šiuos rodiklius, galima parinkti tokį transportą, kuris atitiktų užsakovo reikalavimus. Bendras krovinių įvertinimas pateiktas lentelėje:

Transpoto rūšis Pranašumai Trūkumai
Automobilių transportas * Laiko ir kaštų taupymas gabenant nedideliais atstumais arba aptarnaujant tam tikrą teritoriją;

* Lankstus grafikas;

* Vežimo greitis ir reguliarumas;

* Lengvas įpakavimas.

* Skubus iškrovimas;

* Didelė kaina;

* Klaidingas vežimas;

* Grobstymas;

* Mažas įkrovumas.

Geležinkelių transportas * Didelis gabenamų krovinių svoris;

* Tikslus gabenimo grafikas;

* Reti gedimai;

* Galimybė vežti pavojingus krovinius;

* Maža kaina;

* Laikinas krovinių saugojimas.

* Ilgas vežimo laikas;

* Perkrovimai;

* Papildomi kaštai nuomojant specialiuosius automobilius;

* Stipresnis įpakavimas;

* Grobstymas.

Vidaus vandenų transportas * Didelis gabenamų krovinių svoris, pakrovos plotas;

* Galimybė vežti krovinius specialiaisiais laivais;

* Nedideli gabenimo kaštai;

* Maža žalinga įtaka aplinkai.

* Mažas pristatymo greitis;

* Ribotas kelių ilgis;

* Specializuoti terminalai ir įrenginiai;

* Sezoniškumas.

Jūrų transportas * Maži transportavimo tarifai;

* Labai didelis našumas;

* Nenutrūkstamas darbas visą darbą;

* Mažesnė priklausomybė nuo nepalankių klimatinių sąlygų.

* Gana maži greičiai;

* Mažesnis eismo dažnis;

* Reikalingas daug kruopštesnis įpakavimas;

* Priklausomybė nuo maršrutų ir oro sąlygų.

Oro transportas * Didelis gabenimo greitis;

* Nereikalingas specialus įpakavimas;

* Daug mažesnės klientų išlaidos atsargoms.

* Dideli gabenimo kaštai;

* Ekonomija dėl didelio greičio gali nepasiteisinti;

* Krovinių ribojimai.

Kombinuotasis transportas * Įvairių transporto priemonių, sujungtų į vieną grandinę, naudojimas. * Laiko sąnaudos kroviniams perkrauti;

* Priklausomybė nuo grafiko;

* Laiko nuostoliai perkrovų stotyse.

Vamzdynų transportas * Produktas pristatomas tiksliai laiku;

* Šis būdas pigiausias iš visų gabenimo priemonių

* Didelis patikimumas;

* Neteršia aplinkos.

* Didelės investicijos (tačiau rentabilus ilgalaikio eksplotavimo būdas).

 

Nustatyti transportavimo įkainius. Pervežimo įkainiai gali būti nustatomi dviem būdais:

Pagal paslaugos atlikimo sąnaudas. Įkainiai turi padengti vežėjo kintamas ir pastovias sąnaudas bei užtikrinti tam tikrą pelno normą.

Pagal tai, kokią vertę turi paslauga. Įkainiai nustatomi analizuojant pervežimų paklausą rinkoje, įvertinant, kiek klientas gali mokėti už paslaugą.

 

3.5. Sandėliavimas

Pagrindinis vaidmuo teikiant norimo lygio klientų aptarnavimą tenka sandėliavimui, kuris yra jungiamoji grandis tarp gamintojo ir kliento. Per daugelį metų prekių sandėliavimo svarba nuo palyginti nežymaus įmonės logistikos sistemos aspekto išsivystė ir tapo viena iš pačių svarbiausių šios sistemos funkcijų. Sandėliavimas apima atsargų saugojimą (laikymą) visų logistikos proceso fazių metu.

Siekiant gerinti sandėliavimą, galėtų būti taikomi šie metodai:

Reikėtų išanalizuoti svarbiausias sandėlių logistikos sritis ir uždavinius (sandėlių strategija, sadėlių funkcija, sandėlių rūšis, sandėlių išdėstymo vietas, sandėlių kaštus, judėjimą sandėlių viduje ir išorėje, sandėlių sistema).

Išanalizuoti nuomotus ir nuosavus sandėlius. Kompanija rinkadamasi vietą nuosavam sandėliui turi įvertinti: pervežėjų kiekį ir kokybę, darbo jėgos kiekį ir kokybę, sąnaudas, žemės, statybos kainą ir mokesčius, galimybę plėstis, vietinės valdžios požiūrį. Ruošiantis nuomotis sandėlį reikia analizuoti: infrastruktūrą, sandėlio paslaugas, vietą, kur yra krovinių terminalai, kitas kompanijas, jų galimybes, galimybę gauti ataskaitas apie turimas atsargas. Sandėlių įvertinimas pateiktas lentelėje:

Sandėlio rūšis Privalumai Trūkumai
Nuomotas sandėlis * Nereikia įšaldyti lėšų;

* Sandėlio plotą galima padidinti arba sumažinti;

* Minimali rizika;

* Apimčių ekonomija;

* Lankstumas;

* Aiškios sandėliavimo sąnaudos.

* Problemos dėl ryšių tarp sandėlio ir kompanijos;

* Nėra specialių paslaugų;

* Sandėlio ploto trūkumas.

Nuosavas sandėlis * Kontrolė;

* Lankstumas;

* Mažesnės sąnaudos;

* Darbuotojai;

* Psichologiniai motyvai.

* Nelankstumas. Sunku prisitaikyti prie rinkos.

* Finansinė pusė. Sandėliai yra ilgalaikė ir lėtai atsiperkanti investicija.

* Investicijų grąža.

 

Parinkti geriausią vietą. Pagrindinės vietos parinkimo strategijos:

Pagal rinką. Sandėliai turi būti kuo arčiau vartojimo rinkos.

Pagal produktą. Sandėliai yra kuo arčiau vartojimo vietos.

Pusiaukelės metodas. Vieta sandėliui parenkama pusiaukelėje tarp gamintojo ir vartotojo.

Von Thuneno metodas. Sandėlio vietos parinkimas turi remtis sąnaudų mažinimu.

Weberio modelis. Optimali sandėlio vieta yra ta, kur tiek žaliavų atvežimo į gamyklą, tiek prekių pristatymo sąnaudos yra minimalios.

Hooverio modelis įvertina tiek sąnaudų, tiek paklausos veiksnius.

Greenhuto modelis. Įvertina ne tik atstumą, bet ir kitus veiksnius.

Sandėlio išplanavimas, produkcijos išdėstymo sandėliavimo vietose schemos parengimas. Geras išplanavimas privalo: padidinti sandėlio produktyvumą, pagerinti srautų judėjimą, sumažinti sąnaudas, pagerinti klientų aptarnavimą, pagerinti darbo sąlygas.

Sandėlių skaičius ir dydis. Šie rodikliai yra susiję – jeigu didėja sandėlių skaičius, mažėja vidutinis sandėlio plotas, ir atvirkščiai. Vertinant sandėlio dydį turi būti matuojamas ne plotas, o tūris. Sandėlio plotas priklauso nuo atsargų apyvartumo laipsnio ir tiesioginių pristatymų skaičiaus. Sandėlių skaičių lemia: prarastų pardavimų kaina, atsargų sąnaudos, sandėliavimo sąnaudos, transportavimo sąnaudos.

 

IŠVADOS

Tipiškas sustambintas užsakymo ciklas susideda iš tokių dalių kaip informacinis užsakymo paruošimas ir perdavimas, užsakymo priėmimas ir įtraukimas į atlikimo apskaitos sistemą, užsakymo atlikimas, užsakymo komplektavimas ir pakavimo darbai, užsakymo transportavimas ir užsakymo perdavimas klientui.

Visos logistinės veiklos rūšys pagal funkcijas yra skirstomos į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinė veikla vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente, o pagalbinė – organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose.

Siekiant tobulinti įmonės veiklą galima pritaikyti įvairius efektyvius metodus logistiniame procese. Jų pritaikymas priklauso nuo kiekvienos įmonės pasirinkimo, o tai įtakoja jos veiklos rezultatus. Tinkamai pasirinkti ir pritaikyti metodai įmonei duoda maksimalų pelną, ir atvirkščiai, pasirinkus netinkamą metodą pelnas mažėja.

LITERATŪRA

Ramūnas Palšaitis “Šiuolaikinė logistika”. Vilnius “Technika”, 2010 m.

Žilvinas Židonis “Verslo logistika” . Vilnius “Vilniaus vadybos kolegija”, 2002 m.

Rimgaudas Minalga “Logistika”. Vilnius “Petro Ofsetas”, 2001 m.

Rimgaudas Minalga “Aprūpinimo logistika”. Vilnius “Mykolo Romerio universitetas”,

2008 m.

5. Rimgaudas Minalga “Logistika versle”. Vilnius “Homo liber”, 2009 m.

 

 

Leave a Comment