Atliekų šalinimas logistikoje

Turinys

ĮVADAS 2

Atliekų ūkio veiklos sritys 4

Atliekų šalinimo logistikos uždaviniai: 6

Atliekų šalinimo logistikos tikslai 6

Atliekų šalinimo logistikos objektai 7

Atliekų tvarkymas 8

Medicininių atliekų šalinimas 10

Pavojingų atliekų laikymas, tvarkymas, šalinimas (įmonėse) 11

Išvados 13

Literatūros sąrašas

15

ĮVADAS

Atliekų tvarkymas, susidarymas ir šalinimas – viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač aktuali mūsų šimtmetyje. Apskritai atliekos apima visus žmonių ir gyvūnų veiklos teršalus. Netinkamai jas tvarkant iškyla grėsmė ne tik aplinkos, kurioje gyvename, gerovei, bet ir mūsų pačių sveikatai. H. D. Toro teigė, kad „kkeičiasi ne daiktai, keičiamės mes”. Anksčiau atliekos nekėlė rimtos problemos, nes gyventojų buvo nedaug, o atliekoms šalinti žemės plotų buvo pakankamai. Jau senovėje žemdirbiai bandė atliekas panaudoti perdirbdami jas į kurą ir trąšas.Technikos visuomenės vystymasis gali būti siejamas su pramonės revoliucijos pradžia, tačiau tuo pačiu laiku iškilo ir pagrindinės atliekų šalinimo problemos. XIX amžiaus pabaigoje Anglijos aplinkos sąlygos buvo tokios blogos, kad 1888 m. buvo paskelbtas Sanitarijos įstatymas, kuris draudė mesti atliekas į miesto griovius, upes ir vandens telkinius. Šiuolaikinės technologijos nuolat sukuria kiintamų dydžių atliekų. Ypatingos reikšmės turi didėjantis pakavimo medžiagų naudojimas ir maisto pusfabrikačių vartojimas, tai mažina maisto atliekas namuose, bet didina atliekų kiekį produktų perdirbimo vietose

Atliekų ūkio veiklos sritys

Neišvengiamai didėjant susidarančių gamybos ir vartojimo atliekų kiekiui ir atsirandant naujų jų ša

altinių, atliekų surinkimo ir panaudojimo problemos įgavo didžiulę ūkinę ir ekonominę reikšmę. Atliekų šalinimo ir jų panaudojimo problemos sudarė prielaidas atsirasti atliekų ūkio sistemai, kuri sujungia visus veiksmus, priemones ir teisės aktus, skirtus racionaliau panaudoti atliekas. Atliekų ūkis –  tai įvairių priemonių ir sprendžiamų užduočių visuma, skirta išvengti atliekų, jas sumažinti, tinkamai panaudoti ir pašalinti. Jis apima nurodytos veiklos planavimą, jos vykdymą ir kontrolę. Tai visų pirma liečia pramonės ir verslo sritis, paslaugų sektorių, taip pat namų ūkio ir viešąjį sektorių (gatvių tvarkymą, parkų įrengimą ir pan.). Atliekų ūkio veikla organizuojama įvairiai – viešai (savivaldos institucijos), privačiai (verslo įmonės) arba naudojant mišrias formas.

Atliekų ūkio sprendžiami uždaviniai ir moksliniai šios srities tyrimai apima šią veiklą:

*atliekų šalinimo teisinius klausimus, pavyzdžiui, atliekų įstatymuose numatant pagrindines sąąvokas – atliekų pavadinimus, jų šalinimo būdus, panaudojimo sritis, atliekų gamintojų įsipareigojimus ir atsakomybę, mokesčių teisės klausimus ir kt.

*atliekų kiekio, rūšies ir sudėties nustatymą (tyrimo metodus, kenksmingumo įvertinimą ir pan.);

*strateginį atliekų ūkio planavimą (vietinį, regioninį, valstybinį), atliekų ūkio koncepcijos rengimą;

*atliekų išvengimo galimybę, panaudojant ir skleidžiant šioje srityje sukauptą patirtį ir mokslinius tyrimus;

*atliekų surinkimą ir transportavimą (talpų sistemą, automobilius, perkrovimo punktus);

*galimų panaudoti pavojingų atliekų sudedamųjų dalių atskyrimą iš nerūšiuotų atliekų;

*gamybos, paslaugų ir namų ūkio srityje susidarančių atliekų apdorojimą, siekiant jas tinkamai perdirbti, pa
anaudoti ir pašalinti (mechaniškai, chemiškai, biologiškai, termiškai), taip pat išmontuojant, smulkinant, rūšiuojant ir atskiriant;

*atliekų sandėliavimą (saugojimą) – planavimą, vietos parinkimą ir saugojimo būdo nustatymą;

*atskirtų iš atliekų sudedamųjų dalių (frakcijų) panaudojimą jas realizuojant rinkoje (kompostą, žemę, statybines medžiagas, metalus, degalų pakaitalus ir kt.).

Efektyvus atliekų ūkio funkcionavimas, sprendžiant atliekų surinkimo, panaudojimo ir šalinimo užduotis, neįmanomas be logistikos priemonių naudojimo. Logistikos priemonėms atliekų ūkyje sprendžiamus klausimus įmanoma sujungti į logistikos veiksmų grandinę, leidžiančią valdyti ir kontroliuoti atliekų srautus ir laiku nukreipti juos į jų apdorojimo arba panaudojimo vietas.

Logistikos veikla atliekų ūkyje
Logistika – nauja ekonomikos ir vadybos mokslo šaka, kuri verslo pasaulyje užėmė tvirtas pozicijas. Šios mokslo šakos esmė – tai, kad mokslas apie materialius srautus. Gamybos ir komunalinėje srityje vyksta intensyvus materialių išteklių, kurių nemaža dalis yra perdirbtų išteklių atliekos ir liekanos, judėjimas. Todėl logistikos funkcijos, veiksmai ir uždavinių sprendimas perkeliamas ir į atliekų ūkį. Atliekų ūkyje  susidarančių materialių srautų planavimu, organizavimu, valdymu ir kontrole užsiima vienas iš logistikos posistemių – atliekų šalinimo logistika.

Atliekų šalinimo logistika – tai logistikos koncepcijos panaudojimas organizuoti  ekonomiškai ir ekologiškai efektyvų materialių vertybių atliekų srautą, kuris susidaro kiekybinių ir kokybinių pokyčių metu laiko ir erdvės atžvilgiu. Atliekų šalinimo logistiką būtų galima įvardyti kaip visumą logistikos priemonių ir veiksmų, skirtų atliekų šalinimo procesams planuoti ir vykdyti atliekų ūkio sr

rityje.

Atliekų šalinimo logistikos uždaviniai:

Atliekų šalinimo logistikos uždaviniai yra atliekų ir liekanų transformacija laiko ir erdvės atžvilgiu. Atliekos yra gamybos proceso metu susidarančios liekanos, kurios nepatenka į galutinį rezultatą – produkto sudėtį. Atliekos taip pat gali būti nepanaudojamos žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės medžiagos.  Nerenkamos ir neperdirbamos atliekos sukelia daugybę problemų. Atliekų šalinimo logistika, spręsdama daugybę uždavinių, yra neatsiejama nuo aplinkos saugos problemų. Sėkmingas uždavinių sprendimas vienoje ar kitoje veiklos srityje teikia galimybę šalinti aplinkos apsaugos problemas. Tas ypač akivaizdu transporto logistikos srityje materialiems ištekliams parenkant transporto priemones.

 

Atliekų šalinimo logistikos tikslai

Atliekų šalinimo logistika, vienas iš logistikos posistemių, turi logistikos veiklai būdingus tikslus. Tačiau atliekų šalinimo logistika glaudžiai susijusi aplinkos apsaugos sritimis, todėl jos tikslų spektras yra platesnis. Atliekų šalinimo logistikos tikslai, nepaisant jų specifikos, yra susiję ir vienas kitam turi įtakos, nes yra tiesioginė logistikos ir aplinkos apsaugos sąsaja (žr. 1 pav.). Atliekų šalinimo logistika siekia ekonominių ir ekologinių tikslų.

Ekonominiai tikslai yra šie:

*rasti papildomų žaliavų šaltinių, organizuojant atliekų perdirbimą į antrines žaliavas ir jų panaudojimą;

*aprūpinti reikiamais pajėgumais,perdirbant įvairių rūšių atliekas;

*mažinti atliekų perdirbimo procesų kaštus, naudojant pažangias technologijas, įrengimus ir pažangius darbo organizavimo metodus.

Atliekų šalinimo ekologiniai tikslai yra šie:

*išvengti atliekų susidarymo;

*pašalinti ekologines problemas atliekų srityje naudojant naujus šalinimo būdus ir metodus;

*mažinti oro, vandens ir grunto taršą naudojant pas

saulyje žinomas ir naudojamas technologijas.

Atliekų šalinimo logistikos objektai

Materialūs srautai logistikoje yra judantys materialūs ištekliai, tarp kurių yra atliekos ir gaminių liekanos. Atliekų šalinimo logistikos objektai, sudarantys materialius srautus, skirstomi pagal:

*susidarymo sritis:

a) technologinės atliekos,

b) vartojimo atliekos,

c) gaminių ir medžiagų liekanos;

*panaudojimo galimybes:

a) panaudojamos atliekos,

b) nepanaudojamos atliekos;

*agregatinę ir fizinę būklę:

a) antrinės žaliavos,

b) panaudojamos gamybai atliekos (popieriaus, stiklo, metalo ir pan.),

c) regeneruotos alyvų atliekos.

Technologinės atliekos susidaro gamybos technologinių procesų metu gaminant produkciją. Jos paprastai priklauso panaudojamų atliekų kategorijai ir perdirbamos į antrines žaliavas. Vartojimo atliekos susidaro vartojimo (komunalinėje)  srityje. Dalis šių atliekų gali būti panaudojama jų neperdirbant į antrines žaliavas, bet atlikus rūšiavimo ir regeneravimo darbus. Tokių panaudojamų atliekų pavyzdys –  stiklo, popieriaus, metalo ir pan. atliekos,  panaudotos automobilių dalys. Kita susidarančių vartojimo atliekų dalis yra nepanaudojama – šalinama. Šios atliekos vežamos saugoti laikinai arba ilgą laiką. Gaminių ir medžiagų liekanos – tai įvairios statybos ir griovimo darbų atliekos, didelių gabaritų metalo gaminių liekanos, kurios priklauso perdirbamų atliekų kategorijai. Panaudojamos ar pašalinamos atliekos gali turėti įvairią agregatinę ir fizinę būklę – kietos, skystos, klampios, perdirbtos, arba neperdirbtos, bet naudojamos gamyboje žaliavos.

Atliekų šalinimo logistikos objektai parodyti 2 paveiksle.


Kaip matyti iš paveikslėlio, atliekų šalinimo logistikos objektai priskiriami materialiems tikslams, nes susidarančių materialių vertybių liekanos yra potencialus žaliavų šaltinis. Jis atsiranda po pakartotinio atliekų panaudojimo, perdirbus atliekas į antrines žaliavas.

 

Atliekų tvarkymas

Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatyme yra apibrėžtos sąvokos, susijusios su atliekų tvarkymu ir jų tvarkytojais. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, kultūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. Atliekų tvarkytojas – įmonė arba kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kaip nurodyta įstatyme, atliekų tvarkymas susideda iš keleto etapų, kuriuos įgyvendina juridiniai asmenys – verslo įmonės ar panašios teisinės institucijos pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus ir reglamentus.

Kadangi atliekų susidarymas yra neišvengiamas, o jų atsiradimas sukelia ekonominių ir ekologinių problemų, atliekas tvarkyti yra būtina. Sąvoka „tvarkymas “ yra plati, apima organizacines, ekonomines ir technologines priemones, skirtas atliekoms surinkti, joms perdirbti ir naudoti, taip pat saugiai. Ekonominių ir ekologinių problemų nekiltų, jei pavyktų išvengti atliekų. Tačiau nepavykus išvengti atliekų, kyla kitų uždavinių – kuo labiau jas sumažinti ir pagal galimybes grąžinti į perdirbimo ir gamybos sritis.   Nuoseklus atliekų tvarkymo hierarchinė piramidė parodyta  paveiksle.

 

 

Šalis Atliekų rūšis
Popierius, kartonas, % Plastikas, % Stiklas, % Metalas, % Organinės atliekos, % Kitos

atliekos, %

JAV 35 8 7 8 25 17
Japonija 35 11 7 6 32 9
Vokietija 16 6 10 4
Belgija 28 4 8 4 45 11
Prancūzija 30 10 12 6 25 17
Graikija 20 11 4 4 49 12
Čekija 10 6 8 6 7 63
Ispanija 20 7 8 4 49 12
Vengrija 22 6 6 5 61
Lenkija 10 10 12 8 38 22
Šveicarija 28 14 3 3 27 25
Lietuva 21 3 4 3 30

1lentelė.atliekų kiekis įvairiose šalyse procentais.

 

Medicininių atliekų šalinimas

Tinkamas medicininių atliekų tvarkymas padeda apsaugoti visuomenės sveikatą ir išsaugoti švarią aplinką, kovoti su užkrečiamosiomis ligomis. Efektyvi kokybės vadyba ir glaudus bendradarbiavimas įvairiose viešojo sektoriaus srityse, tokiose kaip vandens tiekimas, nuotekų, atliekų tvarkymas, bei griežtų reikalavimų, susijusių su pavojingomis atliekomis, laikymosi užtikrinimas ir įgyvendinimas – pagrindiniai veiksniai, veikiantys tinkamą medicininių atliekų tvarkymą. Pagrindiniai tikslai, kuriems įgyvendinti turi būti numatomos svarbiausios priemonės ir galimybės: atliekų šaltinių identifikavimas, atliekų kiekio mažinimas, pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas, sveikatos priežiūros įstaigų švaros palaikymas. Šiems tikslams įgyvendinti turi būti sudaromi tiek nacionalinis, tiek regioninis, tiek vietinis atliekų tvarkymo planai. Medicininių atliekų tvarkymas neatsiejamas nuo pradinių tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimo.

Šie veiksmai labai svarbūs tobulinant medicininių atliekų tvarkymą nacionaliniu, regioniniu ir lokaliu lygmenimis. Planavimas reikalauja strategijos, kuri palengvintų pagrindinių tikslų įgyvendinimą, reikalingų priemonių ir tinkamų resursų paskirstymą priklausomai nuo nustatytų prioritetų. Tai yra svarbu motyvuojant valdžios atstovus, sveikatos priežiūros darbuotojus, visuomenę, taip

pat nustatant tolesnius reikalingus veiksmus.

Sveikatos priežiūros atliekų mažinimo ir efektyvaus valdymo procese labai svarbus yra atliekų atskyrimas ir identifikavimas. Tinkamas atliekų pagal tipus surinkimas, valdymas ir utilizavimas yra efektyvesnis, saugesnis ir sumažina atliekų tvarkymo išlaidas. Atliekos visada turėtų būti atskiriamos kiek įmanoma arčiau atliekų susidarymo vietos. Tinkamiausias būdas vėliau atpažinti atliekų kategorijas yra rūšiuoti jas į spalvotus plastikinius maišus ar konteinerius.

Pavojingų atliekų laikymas, tvarkymas, šalinimas (įmonėse)

Pavojingos atliekos, keliančios didžiausią pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, sudaro atskirą atliekų grupę, keliami ypatingi jų tvarkymo reika­lavimai. Beveik visos šios atliekos susidaro gamybos bei verslo įmonėse ir tik maža dalis (iki 2 proc.) – buityje. Didžioji dalis (apie 95 proc.) Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų yra naftos produktų atliekos ir naftos pro­duktais užteršti vandenys arba gruntas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sumažėjus gamybai ir keičiantis jos pobūdžiui, pavojingų atliekų susidaro apie du kartus mažiau, tačiau problemų vis dar kelia anksčiau susidariusios pavojingų atliekų sankaupos nebeveikiančiose įmonėse (pvz., seni pestici­dai, naudoti žemės ūkyje), kurias reikia nustatyti ir sutvarkyti, užterštos teritorijos.

Pavojingų atliekų tvarkymo sistema, pagrįsta gamintojo atsakomybės bei teršėjas moka principais ir apimanti pavojingų gamybos atliekų ir pavo­jingų buities atliekų, susidarančių namų ūkiuose ir mažose įmonėse, surin­kimą ir tvarkymą, Lietuvos Respublikoje kuriama nuo 1993 metų. Lietuvoje veikia per šimtą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka licencijuotų pavojingas atliekas tvarkančių įmo­nių. Norinčios vykdyti šią veiklą įmonės privalo registruotis Atliekas tvar­kančių įmonių registre, turėti aplinkosauginį (TIPK) leidimą, atliekų naudo­jimo arba šalinimo techninį reglamentą atliekų naudojimo arba šalinimo veiklos nutraukimo planą turi būti sudariusios laidavimo draudimo sutartį arba turėti banko garantiją užtikrinančią į atliekų naudojimo arba šalinimo veiklos nutraukimo planą įtrauktų priemonių finansavimą įmonės bankroto arba kitu atveju. Pavojingas atliekas tvarkančios įmonės ir įmonės, kuriose susidaro tam tikras kiekis pavojingų atliekų, privalo pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalus ir kasmet teikti atliekų apskaitos ataskaitas regionų ap­linkos apsaugos departamentams. Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojai atestuojami pagal Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių dar­buotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus ir atestavimo tvarką.

Paskaičiuota, kad kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse bendrai susidaro apie 3 milijardus tonų atliekų. Iš jų – apie 90 milijonų tonų atliekų yra priskiriamos pavojingoms.

Pavojingų atliekų laikymas ir saugojimas:

Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, jog atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip 6 mėn., o nepavojingąsias – ilgiau kaip 1 metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Taip pat nustatyta, kad pavojingų atliekų tvarkymo dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 5 m., nepavojingų – ne trumpiau kaip 3 m. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija:

Eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, jas deginti gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą.

Pavojingų atliekų vežimas ir perdavimas:

Pavojingas atliekas vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje, privaloma turėti lydraštį, kurio formą, pildymo ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Atliekų turėtojas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka, privalo tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.

Atliekų turėtojas pats arba per vežėją perdavęs atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą), kuriame turi būti nurodyta perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, perdavimo data.

Produktų platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, kuriai perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas), dokumento ar pavojingų atliekų lydraščio (jei perduodamos pavojingos produktų atliekos) numeris ir data, produktų atliekų perdavimo data.

Išvados

Netinkami gamybos ir vartojimo būdai sparčiai didina gamtoje nesuyrančių atliekų kiekius ir jų įvairovę. Pagausėjus statybų, namų renovacijos ir atnaujinimo darbų, padidėjo ir susidarančių statybinių atliekų. Dažnai šios atliekos išverčiamos tiesiog pakelėse ar miškuose – taip niokojamas kraštovaizdis, daroma žala gamtai. Todėl atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas yra labai didelė pasaulinė problema.

Rūšiuodami atliekas: išsaugosime aplinką, sutaupysime gamtos išteklių ir energijos, sumažinsime atliekų tvarkymo ir labai brangaus šalinimo išlaidas, sukaupsime antrinių žaliavų.

Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Antrinių žaliavų rūšiavimas padeda taupyti lėšas: sumažinamas buitinių atliekų kiekis, tuo pačiu – jų išvežimo dažnumas.

Literatūros sąrašas

1. R.Mingaila Atliekų šalinimo logistika 2010m

2. gid.lt/vadyba/logistikos-konspektai

3. Daunoravičienė, K.; Griškevičius, J. 2011.Medicininių atliekų utilizavimas: mokomoji knyga.

4. Jankevičius, K.; Stasinas, J. 2000.Lietuvos aplinkosaugos raida. Vilnius.

5. www.google.lt

6. https://lt.wikipedia.org/wiki/Logistika

Leave a Comment