žodžių sandara ir vediniai

Untitled

ŽODŽIŲ SANDARA

Žodžių dalys:

Priešdėlis ¬ Šaknis ∩Priesaga^Galūnė _

sugrįžkitepadarysiaugsime pranešimas statyba miestas geraširdis darytirašytojaspasimatymas prausimasis geroji gerąja patampa patapo

Žodžio dalis be galūnės vadinasi kamienas.

Priešdėlis- žodžio kamieno dalis, kuri eina prieš šaknį  ir keičianti jos reikšmę. Jis nerodo žodžio priklausymo kalbos daliai

Šaknis- žodžio kamieno dalis, bendra visai giminiškų žodžių šeimai.

Priesaga – žodžio kamieno dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės (paprastai priesaga sakoma kartu su galūne). Ji parodo, kuriai kalbos daliai priklauso žodis. 

Galūnė – kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais. Ne visi žodžiai turi galūnę.

Intarpas – žodžio dalelė (n, m), įsiterpusi į šaknį (senka -seko, tampa- tapo).

Sangrąžinė dalelytė si(is) gali eiti po galūnės arba stovėti tarp priešdėlio ir šaknies.Po vardininko galūnės as dalelytė si virsta dalelyte issijungimas, jungimasis).

Įvardžiuotinės kalbos dalys turi galūnėje įvardžio jis, ji formas.

Sudurtiniai žodžiai gali tūrėti jungiamąją balsę:a, (i)a, ė, i, y, o, u, ū. Tarp dviejų šaknų niekada nerašome e, rašome ia.

Žodžių daryba

Darybos atžvilgiu žodžiai yra dvejopi: pirminiai (paprastieji žodžiai- kailis ) ir antriniai (dariniai – kailiniai).

Pirminiai (paprastieji) žodžiai nėra padaryti iš kitų žodžių, o paveldėti išprokalbės, pasiskolinti iš kitų kalbų ar dar kitaip atsiradę, pvz.: diena, namas, vyras.

Paprastus žodžius sudaro šaknis ir galūnė arba šaknis ir bendraties priesaga ( tėvas, ašara, bėgti).

Antriniai žodžiai (dariniai) yra pasidaryti iš kitų žodžių. Jie skirstomi į vedinius ir dūrinius (sudurtinius žodžius).

Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu (paprastieji žodžiai arba dariniai), pvz.: grožis iš gražus, malūnas-malė, palangė-langas, neįdomus – įdomus.

Dūriniai paprastai remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu, pvz.: dangoraižis iš

š dangus ir raižyti.

Žodžio daryba – žodis daromas pridedant prie žodžio kamieno vieną priešdėlį (rašė-parašė) ar vieną priesagą (parašė- paraštė), keičiant galūnę (stalas-stalius), suduriant du kamienus (diena medis – dienmedis). Atliekant žodžio darybą, kinta jo reikšmė .

Žodžiokaityba– linksniuojamo, asmenuojamo, laipsniuojamo ar kaitomo laikais žodžio reikšmė išlieka nepakitusi. (namas- namo; skaitau- skaitai; rašo-rašė).

Žodžių darymo būdai

Priešdėlinis (priešdėlių vediniai: palangė-langas, pamatyti-matyti, nemalonus-malonus)

Priesaginis (priesagų vediniai: malūnas-malė, vaikelis-vaikas, skaistumas-skaistus, vienybė-vienas, kokybė-koks, pliumbtelėti-plium )

Galūninis (galūnių vediniai: slėgis-slėgė, jūdis– juda)

Sudūrimas (sudurtiniai žodžiai: malūnsparnis– malūnas, sparnas)

Naudojant įvairius žodžių darymo būdus, keičiasi ir daromo žodžio reikšmė, kalbos dalis.

Daiktavardis-paprasti žodžiai

Daiktavardis -sudurtinis žodis

Veiksmažodis- sudurtinis žodis

Pusdalyvis-sudurtinis žodis

Pusdalyvis-sudurtinis žodis

Kiškis

kopūstas

kiškiakopūstis

kiškiakopūsteliauti

kiškiakopūsteliaudamas

prikiškiakopūsteliaudamas

prisikiškiakopūsteliaudamas

nebeprisikiškiakopūsteliaudamas

Vediniai

Priešdėlių vediniai

Priešdėlių vediniai daromi iš:

daiktavardžių (karas-pokaris,)

veiksmažodžių (griuvo –nugriuvo),

būdvardžių (dailus-apydalis),bei prieveiksnių (dailiai-apydailiai)

Priešdėliniai daiktavardžiai dažniausiai daromi iš daiktavardžių ir veiksmažodžių, priešdėliniai veiksmažodžiai – iš veiksmažodžių, priešdėliniai būdvardžiai- iš būdvardžių, prišdeliniai prieveiksniai- prielinksnių.

Priešdėliai: api-,apy-, ant-, ap-, at-, į-, im-,in-,są-,sam-,san-, su-, ap-, at-, iš-, už-, ne-, be-, nebe-, pro-, paa-, po-, pra-, prie-, prieš-, per-, pri-, nuo-, nu-.

Priešdėlis da– lietuvių kalboje nevartojamas (nedavažiavo- reikia sakyti neprivažiavo, daleiskim –tarkim).

Priešdėliniai daiktavardžiai

Ką jie žymi

Priešdėlis

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

Vietą

pa-, už-, prie-, į-, apy-, nuo-, po-, pra-, prieš-, pro-

konkretus daiktavardis

pajūris (jūra), užupis, prieangis, įkrantis, įduba, apyausis, nuokalnė, požemis, pradantė, prieškalnė, prodebesis.

Asmenį

pa-, po-, pro-, ant-, apy-, į-, iš-

asmenų pavadinimai

patėvis (tėvas), podukra, protėvis, antžmogis, apydaktaris, įdukterė, įtėvis, išdukterė.

be-

įvairios reikšmės daiktavardžiai

bekelnis (kelnės), betvarkis, betėvis, beglobis.

Laiką

pa-, prie-, po-, per-, prieš-, apy-, iš-

laiką žymintys daiktavardžiai

parytys (rytas), pavakarė, prievakaris, pokaris, perpietė, priešaušris, apyrytis, išnakčiai.

Daiktą

ant-, apy-,są-, pa-, prie-, į-

konkretus daiktavardis

veiksmažodis

antkapis (kapas), apyrankė, sąsiuvinis, pagalvė, priegalvis, įdėklas,

sąrašas (rašė).

Veiksmo pa

avadinimą

api-, į-, ap-, iš-, apy-, prie-, sam-,im-,in-

veiksmažodis

apibėrimas (bėrė), apiplėšimas, įtūžis, apžiūra, išrūgos, apylinkė, priekalas, sambrūzdis, impilas, importas, intakas, indėlis, inkilas.

Priešdėliniai veiksmažodžiai

Krypties reikšmę (atlikti pamatinio veiksmažodžio veiksmą tam tikra kryptimi )

ap(i)-,at(i)-, į-, iš-, nu-, pa-, par-, per-, pra-,pri-, su-, už-

veiksmažodis

apibėgti (bėgti), apeiti, atvažiuoti, atpasakoti, įbėgti, išbristi, nubėgti, palįsti, pareiti, perpilti, pravažiuoti, pribėgti, suaugti, užlipti.

Laiko reikšmę (atlikti veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką )

iš-, pra-,į(si)-,už(si)-, nu-, pri-, su-

veiksmažodis

išgyventi (gyventi), pragyventi, įsiklausyti, užsiklausyti, nubusti, pritrūkti, suklikti.

Mažesnio intensyvumo reikšmę

(atlikti mažesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas pamatiniu žodžiu)

ap-,nu-,pa-,pra-,pri-

veiksmažodis

apraminti (raminti), nugerti, pakalbėti, pramalti, privengti.

Gausumo reikšmę (atlikti didesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas pamatiniu žodžiu)

at-,į-,iš-,pri-,už-,nu-,per-,pra-,už-,at-,iš-,nu-,pra-,ap-,su-

veiksmažodis

atšerti (šerti), įgrasinti, išdailinti, prigirti, užpenėti, nukietinti, peraugti, praaugti, užrėkti (sąžinės balsą), atkirsti (kirvį), išganyti (pievą), nuganyti (avižas), pragerti, apskaičiuoti, suspardyti.

Tik įvykio veiksmo reikšmė (atlikti baigtinį veiksmą )

ap-,iš-,nu-,pa-,pra-,pri-,su-,už-

veiksmažodis

apsalti, (salti) iškepti, nurausti, padaryti, pražilti, prikelti, sudegti, uždaryti.

Priešdėliniai būdvardžiai

Ne visai pilną ypatybės kiekį

apy-, po-

būdvardis

apysmarkis (smarkus), posmarkis, pogražė.

Įvairų apibudinimą

ap-, at-

būdvardis

apskritas (skritas), atkaklus.

be-, į-, iš-, nuo-

būdvardis

bemiegis (miegus), įdomi, įtarus, išsamus, nuostabus.

pa-

būdvardis

dalyvis

paprastas (prastas),

pageltęs(geltęs).

są-,san-, su-, už-

būdvardis

sąžiningas (žiningas), sąmojingas, sangrąžinis, sandarus, sumanus, užgaulus.

Rodo ypatybę, priešingą pamatiniam žodžiui

ne-

būdvardis

nemalonus (malonus), neįdomus(priešdėliai ne- ir į-), negražus.

Tarptautiniai

kontr-, ultra-, inter-,anti-

būdvardis

kontrrevoliucinis (revoliucinis), ultravioletinis, internacionalinis, antibakterinis.

1.Jei priešdėlinis daiktavardis turi priešdėlį po-, pro- ato-,į- ir pan. ar padarytas iš veiksmažodžio, tai šaknies balsė dažniausiai ilga.

Pvz.: posūkis(suko, sūka), pobūdis(būdas), pokylis (kilo, kyla), požiūris, pokytis, protrūkis, atoslūgis, įmygis, įgūdis, įspūdis, įtūžis, įdūkis, įsiūtis, įkyrumas, įžūlumas.

2.Priešdėlis apy- rašomas su daiktavardžiais, kurių priešdėlis kirčiuotas ir iš jų padarytais pr

rieveiksmiais (apytamsa-apytamsiai , apyrytis, apygarda, apyryčiais, apylankomis)

Priešdėlis apy- rašomas su būdvardžiais (parodo dalinį ypatybės kiekį) ir iš jų padarytaisprieveiksmiais (apygražis-apygražiai, apyaukštis, apytamsis, apybaltis, apyilgis, apyjuodis, apyžilis, apykurtis, apygražiai, apydailiai, apykreiviai, apylygiai).

3.Priešdėlis api- rašomas su veiksmažodžiais, kurių šaknis prasideda b, p, f ir iš jų padarytais daiktavardžiais, kai priešdėlis nekirčiuotas (apibarti –apibarimas, apiplaukti- apiplaukimas, apiforminti- apiforminimas)

4.Priešdėlis rašomas prieš balses, dvibalses ir priebalsius (auga, jūdis, žinė, siuvinis, narys)

5.Priešdėlis sam– rašomas prieš priebalses b ,p (sambūris, samprata, samprotauti).

6.Priešdėlis san– rašomas prieš priebalses d, t, g, k kartaisč (sandauga, santaika, sangrąža, sankirta, sančiaupa)

Nepainioti su šaknimi : sabalas, sakalas, samana, savas, savybė. savintis, savitas

7.Priešdėlių ap-, at-, iš-, už– priebalsiai supanašėja, todėl jų rašybą tikrinama randant reikšmines žodžių dalis (apdaras-daro, tvanka-tvenkė).

Priešdėlių ab, ad, , nėra

8.Priešdėlis į- rašomasprieš visas balses ir priebalses (įaugti, įeiti, įlanka, įmesti, įnamys, įrūgti, įvadas, įžanga, įdukra, įgalioti, įkalnė, įbėgti, įprotis, įpėdinis.)

Nepainioti, kai atskiru skiemeniu einantis balsis (i,y) nėra priešdėlis.

Lietuviškuose žodžiuose rašome y, tarptautiniuose – i.: yla, yda, ypač, ygzti, yra (būti), yra (irti), yrėjas; idėja, imigrantas, idant, iliuzija, imitacija, inercija, ironija, ižas, iždas

Išimtis žodžiai: įsas, įsčios, įsnauja (čia į nėra priešdėlis).

9.Priešdėliai in-,im- rašomi su daiktavardžiais(indas, indauja, indėlis, intarpas, inkilas, intakas, inkaras; imbradas, imbuvys, impilas)

ir tarptautiniais žodžiais ( infekcija, infiksas, inhaliacija, injekcija, inkubacija, inscenizacija, indukcija, intonacija, inversija; importas, impresionistas, impulsas).

10. Neiginys ne nėra priešdėlis ir rašomas atskirai, kai reiškiamas prieštaravimas, kai vartojami būdvardžių laipsniai ( ne didelis, o mažas; ne

/b>didesnis; ne šilčiausia diena).

Neiginys ne su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais paprastai rašomas skyrium ( ne visi,  ne , ne kiekvienas;  ne taip, ne visur, ne kitur, ne tada). 

Neiginys ne su prieveiksmiais paprastai rašomas taip kaip ir tie žodžiai, iš kurių prieveiksmiai yra padaryti:

Jei prieveiksmis padarytas iš būdvardžio, kai nereiškiamas prieštaravimas, ne rašomas kartu (negeras, -a – negerai, nevienodas, -a  nevienodai , nevisiškas, -a – nevisiškai).

Jei prieveiksmis padarytas iš įvardžių (su įvardžiais ne rašomas skyrium), tai ne rašomas skyrium (ne visas, -a- ne visai (kaip?),ne visur (kur?),nevisada(kada?),ne tas-ne taip, ne ten, ne tada). 

Kartu su dalelyte ne (nebe) rašomi prieveiksminėsreikšmės prieveiksmiai: nedaug,nebedaug, netoli, nearti, netoliese.

11.Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai (neauga, neima, nuima, pailgas, prairas, paorėti, priėmėja, prieauglis, proanūkiai, nuoalpis, paupys, paakys, paąžuolis, sąauga, priimti).

Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis.

Pvz.: apaugo, apdėjo, apgaulė; atimti, atgauti, atbusti; perėjo, perregimas, perrinkti; išausti, išbėgo, išdidus, išsiblaškęs, išspaudos, iššlavos, išžirgti, išzvimbė; užaugo, užpuolė, užstatė, užžėrė, užšalo.

Dviejųpriešdėlių ar sangrąžos dalelytės -si– ir šaknies sandūroje tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai (neįeinamas, neišmanėlis, neužauga, neapsakomas; apsiimti, pasiilgti, apsiavė, išsiugdė, prisiuogavo).

Kitais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti (ne + esti), nėra (ne + yra), nebėra ( nebe + yra), tebėra ( tebe + yra), tėra (te+ yra), tebesu (tebe + esu), nėjo ( ne + ėjo), neina ( ne + eina), nebeina ( nebe + eina), besąs (be+ esąs).

Priesagų vediniai

Priesagų vediniai daromi iš:

daiktavardžių (pirštas -pirštelis, vakaras-vakarop )

veiksmažodžių (griuvo -griuvėsiai, silpti-silpnas)

būdvardžių (dailus-dailumas, geras-gerai, žemas- žemyn)

skaitvardžių (vienas-vienybė)

įvardžių (koks-kokybė)

ištiktukų (bum – bumbtelėti)

Reikėtų įsidėmėti, jog kai kurie veiksmažodžiai ar jų formos ir prieveiksmiai gali baigtis priesagomis. Pvz.: veiksmažodžiai – bėgte, piešiant, prieveiksmiai- gražiai,aukštyn.

Priesaginiai daiktavardžiai( griūtis, griuvėsiai, skyryba, skirtukas, būsena, buvimas, ryklys, rijimas) daromi išdaugelio kalbos dalių:

daiktavardžių (darbas-darbininkas),

būdvardžių (drąsus-drąsumas),

veiksmažodžių (ūžė-ūžesys),

skaitvardžių (vienas-vienybė),

įvardžių (savas-savybė)

Priesagos: –ymas(ė), –imas (ys), – ulys, –tis, –sena ,-esys, –smas, –yba (os, ė), –tynės, –umas (a), –ystė, –enybė, –ulys, –atvė, –atis, –inys (ės), –alas, –muo, –tas, –ena, –an,-ulys (iai, a),

ėsis (iai), –snis, (ys), –eklas (is), –slas, inis, tuvas, –iklis, –yklė (a), –tas, –tukas, –alas (ius), –tuvė, –eklis, –klas (ė), –ynas (ė, os), –inė, –udė, –atas, –ūra,-tuvė (ės), –lis(ys), einė, –vė, ovė (as), –iena, –idė, –okas, –tai,iai, –ti, –te, –iant, –tyn, –inininkas, (ė), tojas (a) –ėjas, –ėlis, –ikas, , –lys, –ūnas, –tinis, –uolis, , –ius, –ija, –ystė, uomenė .

Paprastai veiksmažodžiai veiksmažodinės kilmės priesagų neturi (neša, nešė, rašo, rašė, būna, buvo)

Priesaginiai veiksmažodžiai padaryti iš vardinių (pamatinių) žodžių kamienų:

daiktavardžių (mąstis-mąstyti, gaiva-gaivinti, meistras – meistruoti, varva- varvėti, varvinti,varventi, auka-aukoti)

laipsniuojamų būdvardžių (geras-gerinti, klišas-klišinti, sausas -sausinti)

veiksmažodžių (griuvo-griuvinėti, kilo -kiloti, čiupo- čiupinėti)

ištiktukų (bumbt -bumbtelėti)

Priesagos (bendraties): -(i)auti, -(i)uoti; -(i)oti, –ėti, –yti; –inti, –enti. Veiksmžodžių bendratis turi galūnę ti.

Priesaginiai būdvardžiai padaryti iš :

daiktavardžių (lietus – lietingas, miegas-miegūstas, kailis-kailinis)

būdvardžių (skersas-skersinis matmuo, aukštas-aukštokas)

veiksmažodžių (rašyti-rašytinis, silpti- silpnas, riesti-riestas)

neveikiam.dalyvių (draustas – draustinė giria)

skaitvardžio (penkiolika -penkiolikinis)

prieveiksmio(tiesiog– tiesioginis)

įvardžio (mano- maniškas )

Pamatiniai daiktavardžiai ir būdvardžiai dažniausiai esti neišvestiniai, pamatiniai veiksmažodžiai – ir išvestiniai, ir neišvestiniai (dažniausiai padaryti su priešdėliais).

Be to, reikia pasakyti, kad dabartinėje lietuvių kalboje yra labai daug būdvardžių, kurių daryba jau labai neryški, nes jų semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais menkai tejuntami, pvz.: kilnus (: kilti), gudrus (: gusti), aukštas (: augti), stiprus (: stipti), tikslus (: tikti), gyvas (: gyti) ir t. t. Tokie žodžiai jau dažnai laikomi darybiškai neskaidomais.

Priesagos:okas ,-otas, –inas, –ingas,iškas,svas,švas, –zganas,utis,-(i)ulis, –(i)ukas, ytis, –ylis, –ėlis,-učiukas,-uliukas, –utėlaitis, lus, –nas, –tas, –dus, –rus, –sus, –tinis (ė), utinis,iškis, ykštis, – šykščias, opas, esnis (a), iausias (ia), –ėlesnis (ė), ėtas, –ytas, –otas(a), -(i)uotas, –inas, –uistas, –ūstas, ylas .

Priesaginiai daiktavardžiai

Ką reiškia

Priesagos

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

Veiksmų ar būsenų pavadinimai

(abstraktieji)

ymas,

įvairios reikšmės veiksmažodžiai.

(tik su –yti, kurių būt. k. l. priesagos neturi)

rašymas (rašyti, rašė), valymas (valyti, valė), mokymasis (mokyti, mokė)

imas

įvairios reikšmės veiksmažodžiai

(visi kiti, išskyrus tuos, kurių bendratyje

-yti, o būt. k. l. kamienas priesagos neturi)

augimas (augti, augo), ieškojimas (ieškoti, ieškojo), rengimasis (rengti, rengė), liudijimas (liudyti,liudijo)

tis, –sena

veiksmažodžiai (įvairios reikšmės)

lemtis (lemti), trintis, eisena (eiti), šukuosena

esys, –smas

veiksmažodžiai (garsų ir būsenos)

liūdesys (liūdėjo), ūžesys, džiaugsmas(džiaugtis), trenksmas

ulys

veiksmažodžiai (fiziologinių procesų ir būsenos)

kosulys (kosėjo), svaigulys (svaigo)

yba ( –ybos), –tynės

veiksmažodžiai (aktyvaus veiksmo)

dalybos (dalyti), statyba, lenktynės, peštynės

Ypatybių pavadinimai (abstraktieji)

umas,

laipsniuojami būdvardžiai,

neveik. ar reikiamybės dalyvis.

aukštumas (aukštas), gerumas, lankomumas, būtinumas

ybė

laipsniuojami būdvardžiai,

daiktavardis,

skaitvardis,

įvardis

aukštybė (aukštas), gerybė, būtinybė,

brolybė (brolis), pilietybė,

vienybė (vienas),

savybė (savas), kokybė (koks)

ystė

ovė

daiktavardis (asmenų pavadinimai),

laipsniuojami būdvardžiai

jūreivystė (jūreivis), daržininkystė, vergovė ,

jaunystė (jaunas), kvailystė, gerovė, bendrovė

enybė, –ulys, –atvė, –atis

laipsniuojami būdvardžiai

brangenybė (brangus), sunkenybė, godulys, nuobodulys, jaunatvė, senatvė, pilnatis

Veiksmo rezultato pavadinimai

inys, –alas, –muo, –tas, –ena, –ana (-os)

veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)

rašinys (rašė), grindinys, skiedalas, dalmuo, dėmuo, pluoštas, raštas, lupena, liekana, palūkanos

ulys (-iai, a), –ėsis (-iai), –snis, (-ys),

eklas, –slas

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)

griuvėsiai (griuvo), krešulys, krituliai, skaidula, degėsis, kepsnys, dribsnis, audeklas, krislas

inis

būt. k. l. neveik. r. dalyvis

megztinis (megztas), suktinis (suktas)

Įrankių ir prietaisų pavadinimai

tuvas, –iklis, -(y)klė, –tas, –tukas,

alas, –tuvė, –eklis, –klas

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

skeltuvas (skelti), variklis (varė), rodyklė (rodyti), varžtas, trintukas, apmušalas, keptuvė, žarsteklis, irklas, vėduoklė

Vietų pavadinimai

ynė

daiktavardis,

būdvardis,

veiksmažodis

purvynė (purvas), kirmėlynė

žydrynė (žydras), dykynė ,

landynė (landyti, landė), maudynė

ynas, –inė, –udė, –atas, –ūra,

daiktavardis

eglynas (eglė), žirgynas, malkinė, sviestinė, aludė, rektoratas, prezidentūra

y-kla,-ykla –tuvė, –lis, –lys, einė, –imys, –vė

veiksmažodis

mokykla (mokyti), siuvykla (siuvo), dirbtuvė (dirbti), spaustuvė (spausti), parduotuvė, sandėlis (dėti), padėlys (padėti), buveinė (buvo), paplūdimys (paplūdo), kalvė (kalti)

uma, ovė, –ymė

būdvardis

plokštuma (plokštus),dykuma, tvirtovė, kiaurymė

iena

daiktavardis (kultūrinių augalų pavadinimai)

rugiena (rugys), bulviena

idė

daiktavardis (naminių gyvulių pavadinimai)

karvidė (karvė), veršidė

ija, –ystė

daiktavardis (asmenų pavadinimai)

girininkija (girininkas), karalystė (karalius)

Mėsos pavadinimai

iena,

daiktavardis (gyvulių pavadinimai)

aviena (avis), kiauliena

Švenčių ir apeigų pavadinimai

inės

daiktavardis

Joninės (Jonas), vardinės, Petrinės

tuvės, –ynos, –tai

veiksmažodis

išleistuvės (išleisti), laidotuvės, pakasynos (pakasė), krikštynos, sugrąžtai

Asmenų pavadinimai:

pagal užsiėmimą (profesiją)

ininkas, (-ė)

daiktavardis,

būdvardis,

skaitvardis

darbininkas (darbas), šeimininkas, paštininkas,

raitininkas (raitas)

pirmininkas (pirmas)

pagal veikėjų pavadinimus

ytojas (a) –ėjas, –ėlis, –ikas, –lys, –ūnas,

tinis, –ovas, –alius, –eklis, –ynė

veiksmažodis (aktyvaus veiksmo)

mokytojas (mokyti), veikėjas (veikė), apsnūdėlis, švilpikas, kranklys, tarškalas, pataikūnas, auklėtinis, varovas, šaukalius, zirzeklis, pliauškynė,

pagal būdingą ypatybę

uolis, –ūnas

ius

būdvardis,

daiktavardis

darbštuolis (darbštus), gudruolis, ėdrūnas, plėšrūnas, galvočius, ūsius (ūsai)

turtuolis, meduolis, klastūnas gudročius

okas

daiktavardis,

būdvardis,

skaitvardis

variokas (varis)

naujokas (naujas)

pirmokas (pirmas)

eiva

būdvardis

gudreiva (gudrus), šventeiva

pagal kilimo ar gyvenamąją vietą

ietis(-ė), –iškis(-ė), –ėnas(-ė)

daiktavardis

amerikietis(-ė) (Amerika), kaunietis(-ė), klaipėdiškis(-ė), ukmergiškis(-ė), kupiškėnas(-ė), romėnas(-ė)

Pagal lyties skirtumą

ienė, –uvienė, –aitė, –utė, – (i)ūtė,- ytė,

inas

daiktavardis vyr.g.

daiktavardis mot. g.

brolienė (brolis), Jonienė, Valiuvienė, Daukšaitė, Šarkutė, Valiūtė, saulytė (saulė), katinas, lapinas

Augalų stiebų pavadinimai

ienojas, –ojas, –ojys

daiktavardis (augalų pavadinimai)

bulvienojas (bulvė), bruknienojas, bulbojas, bruknojas, žirnojas, rugienojas, žirnojys, rugojys

Daiktų pavadinimai

inė

daiktavardis,

būdvardis,

skaitvardis

pirštinė (pirštas), skardinė, milinė,

rudinė (ruda), palaidinė,

šimtinė (šimtas)

inis, –ainis, -(i)uotis

daiktavardis

šaltinis (šaltis), auliniai (batai), stiklainis, sviestainis, lapuotis

ukas, –ukė, –imas, –ymas

būdvardis

atvirukas (atviras), rankinukas, apatinukas, rudukė, apskritimas, skystimas, karštymas, rūgštymas

Valgių pavadinimai

ienė

daiktavardis

būdvardis

morkienė (morka), uogienė,

raugienė (raugi)

Kuopiniai daiktavardžiai

ija, –auja, -(i)atūra, –alitetas, – iasva

ynas

daiktavardis,

daiktavardis (negyvų daiktų pavadinimai)

studentija (studentas), šunauja, advokatūra, admiralitetas,

laivynas (laivas), žvaigždynas

uomenė

būdvardis,

daiktavardis,

įvardis

bendruomenė (bendra),

kariuomenė (karas),

visuomenė (visas)

imas

būdvardis

jaunimas (jaunas), senimas

Mažybiniai-maloniniai daiktavardžiai (deminutyvai)

elis(ė), –ėlis(ė), -(i)ukas(ė), –utis(ė)

ytis(ė), –ulis(ė), –is(ė),

-(i)ūkštis(ė), –okšnis(ė), –šė, –ėzas, –ilis

daiktavardis

kiškelis (kiškis), debesėlis (debesis), mergšė (merga), nugarėlė, kiškiukas, sesiukė, kiškutis, sesutė, kiškutis, sesutė, kiškytis,brolytis, sesytė, kiškulis, sesulė, kiškužis, sesužė, kiškiūkštis, mergiūkštė, krūmokšnis, upokšnis, vaikėzas, vagilis

Priesaginiai veiksmažodžiai

Ką reiškia

Priesagos (bendraties)

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

Daryti tai ar tokį, kas išreikšta pamatiniu žodžiu Tepti dengti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

inti, -(i)uoti, -(i)oti

laipsniuojami būdvardžiai

daiktavardis

(asmenų ir medžiagų pavadinimai)

baltinti(baltas), gerinti, dvilinkuoti, atlapoti,

lenkinti (lenkas), auksinti, auksuoti, angliuoti, aukoti.

enti

laipsniuojami būdvardžiai

gaiventi(gaivus)

Būti tokiam ar tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

(i)auti

daiktav. (asmenų pavadinimai)

laipsniuojami būdvardžiai

kalviauti (kalvis- kalti), mokytojauti (mokytojas-mokyti)

atkaklauti(atkaklus)

-(i)uoti

daiktav. (asmenų pavadinimai)

meistruoti (meistras), tinginiuoti

-(i)oti, –inti, inėti

laipsniuojami būdvardžiai

kerėploti (kerėplas), paikioti, kerėplinti, klišinti, šnipinėti, aklinėti

Darytis, tapti tokiam ar virsti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

ėti

daiktavardis (konkretus) laipsniuojami būdvardžiai

daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)

duobėti (duobė), raukšlėti,

baltėti (baltas), gražėti,

lenkėti (lenkas), geležėti

-(i)uoti, -(i)oti, yti

laipsniuojami būdvardžiai

drėgnuoti (drėgnas), šlapiuoti, kiauroti, geltonyti, juodyti

Būti, dalyvauti ten, užsiimti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-(i)auti ,-(i)uoti

daiktav. (vietų, užsiėmimų pavadinimai)

atostogauti (atostogos), lenktyniauti (lenktynės-lenkti), sportuoti

Dirbti su tuo ar vartoti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-(i)uoti, -(i)oti

daiktav. (įrankių pavadinimai)

dūduoti(dūda), siurbliuoti, blizgiauti, patrankauti, kaušoti, meškerioti

Ieškoti, gaudyti, rinkti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-(i)auti, –inėti

daiktav. (konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų pavadinimai)

baravykauti (baravykas), gėliauti, pinigauti, blusinėti, paukštinėti, žolinėti

Jausti, turėti, pergyventi tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-(i)oti, -(i)uoti

daiktav. (abstraktieji)

galioti (galia), dūmoti, apmauduoti, sapnuoti

Vesti, veisti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (tik sangrąžiniai veiksmažodžiai)

-(i)uoti

daiktav. (gyvulių pavadinimai)

paršiuotis(paršas), veršiuotis

Mušti per tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu

-(i)uoti

daiktav. (kūno dalių pavadinimai)

spranduoti(sprandas), snukiuoti

Ne kartą daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (kartotinė reikšmė)

-(i)oti

(-čioti, -oti, -l(i)oti, -n(i)oti,

-snoti, -alioti, -ailioti,..).

inėti, –ėti, –yti, –uoti,

auti,inti

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

kiloti (kilo), sekioti, pūsčioti, deglioti, keiksnoti, guinioti, kilsnoti, gaišalioti, pirkailioti,

griuvinėti (griuvo), virtinėti, čiupinėti, birbsėti, spardyti, sagstyti, sūpuoti, stūguriuoti, juokauti, meilikauti, sukinti.

Atlikti veiksmą dėl to, kad vyktų pamatiniu žodžiu išreikštas veiksmas (priežastinė reikšmė)

inti, –yti

veiksmaž. (savaiminio veiksmo ar būsenos)

auginti (augo), želdinti, aušyti, gydyti

Ilgą laiką pamažu dirbti, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (ištisinės trukmės reikšmė)

ėti (-dėti)

oti ( -soti, -alioti)

veiksmaž. (įvairios reikšmės)

aušėti (aušo), lūžėti, sverdėti,

glūdoti (glūdo), stingsoti, kabalioti

Atlikti menkesnį, mažiau intensyvų veiksmą negu pamatiniu žodžiu išreikštas veiksmas (mažybinė reikšmė)

enti,

ėti

veiksmaž. (įvairios reikšmės)

veiksmaž.( su priešdėliu pa-)

lašenti(lašėti– lašas), dūzgenti,

pabėgėti (pabėgti), palypėti

Veiksmą, nusakytą pamatiniu žodžiu, atlikti labai staigiai (akimirkos, momentiškumo reikšmė)

telėti

terėti

veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)

ištiktukas

baubtelėti(baubti), riktelėti,

bumbtelėti (bumbt), trinktelėti, barkštelėti, drikstelėti,

Kartotinės reikšmės veiksmažodžiai

-(i)oti, ėti, –enti,

uoti, –inėti, –inti,

yti

ištiktukas

makalioti(makal), dilgčioti, baksnoti, blyksėti, pokšėti, tvinksėti, kicenti, tipenti, čyruoti, tabaluoti, capinėti, trepinėti, bakšinti, riukinti, krapštyti

Priesaginiai būdvardžiai

Ką reiškia

Priesagos

Pamatinis žodis

Pavyzdžiai

Ypatybės atspalvių pavadinimai

Ne visai pilnas ypatybės kiekis

okas(a)

laipsniuojami būdvardis

storokas (storas), aukštoka

Didesnis ypatybės kiekis

otas, –inas, –ingas

laipsniuojami būdvardžiai

kumpotas (kumpas), klampotas, aklinas, didingas, meilingas

iškas

nelaipsniuojami būdvardžiai

bejėgiškas (bejėgis), vidutiniškas

Mažesnis ypatybės (spalvos) intensyvumas

svas, –švas, –zganas

laipsniuojami būdvardžiai

pilkšvas (pilkas), balzganas (baltas), melsvas

Mažybiniai (deminutyvai)

utis, -(i)ulis, –(i)ukas,

ytis, –ylis, –ėlis, –ylis,

učiukas,-uliukas, –utėlaitis

laipsniuojami būdvardis

švelnutis (švelnus), švelnučio (švelnus), švelnutė, apskritulis pieštukas, mažiulis, apskritukas vaikutis, mažiukas, plonytis (plonučio), plonytė, mažylis, mažėlis, mažylis, mažučiukas, mažuliukas, mažutėlaitis.

Ypatybės, kilusios iš veiksmo ar veiksmo rezultato, pavadinimai

Ypatybė, kilusi iš veiksmo rezultato

lus, –nas, –tas, –dus,

rus, –sus

veiksmažodis

duslus (dusti), seklus (sekti), drėgnas, silpnas, girtas, riestas, saldus, sukrus, tamsus

Ypatybė, kilusi iš paties veiksmo

lus, –mus, –nus, –snus, –ingas

veiksmažodis

auglus (augti), patrauklus, įsakmus, paklusnus

Daikto rūšis pagal padarymą

tinis (ė)

veiksmažodis

austini (austi), dirbtinis, rašytinis, veltinis

Išskirtinių (rūšinių) ypatybių pavadinimai

Daug reikšmių: žymi medžiagą, reškia vietą, daiktų paskirtį, kitas išskirtines ypatybes

inis(ė)

dažniausiai daiktavardis,

būdvardis,

skaitvardis

prieveiksmis

veiksmaž. (neveikiam. dalyvis)

medinis (medis), kailinis, sidabrinis, kišeninis, laukinė, kambarinė, šventinė, medžioklinis, šaukštelis, elektrinis, vandeninis, rytinė,

saldinis (saldus), skersinis, lyginis,

šešiolikinis (šešiolika), penkiolikinė,

nuolatinis (nuolat), tiesioginis,

lenktinis peilis (lenktas), draustinė giria (draustas)

utinis

daiktavardis

vidutinis ūgis (vidus)

iškis

daiktavardis

Uteniškis (Utena), palangiškis

ykštis,ykščias

daiktavdis

pernykštės (pernai), pernykščias,

vakarykštis (vakaras), vakarykščias

opas

skaitvardis

dvejopas būdas (dveji), dešimteriopas(dešimteri)

ainis

skaitvardis

dešimtainės trupmenos (dešimt)

Daiktavardžių ypatybių pavadinimai (ypatybių, susijusių su pamatiniu žodžiu reiškiamais dalykais, pavadinimai)

Gausinga ypatybė

(žymi gausumą, įgimtą polinkį, vaisingą patelę)

ingas(a)

daiktavardis

akmeningas (akmenys), galingas (galia), pieninga, tvarkinga, laiminga, veršinga, lietingas

Panašumo, priklausimo rūšiai ypatybė

iškas(a)

daiktavardis

įvardis

vyriškas (vyras), dangiškas, vasariškas, lenkiškas, žmoniškas,

visiškas (visi), maniškas būdas (mano).

Paviršiaus ypatybė

ėtas, –ytas, –otas(a),

-(i)uotas, –inas

daiktavardis

dėmėtas (dėmė), raukšlėtas, akytas, dantytas, kuprotas, rasotas, kampuotas, spygliuotas, dulkinas, suodinas

Vidinė ypatybė

uistas, –ūstas, ylas

daiktavardis

liguistas (liga), miegūstas, akylas, ausylas

Laipsniai

Aukštesnysis laipsnis

esnis (a)

būdvardžio nelyginamojo laipsnio

mažesnis (-ė) (mažas)

Žymi didžiausią daikto ypatybės kiekį –aukščiausias laipsnis

iausias (ia)

būdvardžio nelyginamojo laipsnio

mažiausias (-ia) (mažas)

Aukštėlesnio laipsnio

ėlesnis (ė)

būdvardžio nelyginamojo laipsnio

mažėlesnis (-ė) (mažas)

1.Jei daiktavardžio priesaga prasideda balse (im, ym, yb, in, ės, en, ykl, ikl, ik, ėj, okl, ūn.) daromasbūtojo kartinio laiko veiksmažodžių.

Pvz.: buvimas buvo, pylimaspylė, lijimas-lijo, liudijimas-liudijo, rašymas-rašė, varymas-varė, skyryba-skyrė, kūryba, kūrėjas, kūrimas, kūrinys-kūrė, vėrinys-vėrė, puvėsiai-puvo, griuvėsiai-griuvo, džiūvėsiai-džiūvo, svilėsiai-svilo, duženos-dužo, rišykla-rišo, pūtiklis -pūtė, rijikas, rijimas-rijo, gynėjas-gynė, stūmoklis-stūmė, pagyrūnas-gyrė.

Pastaba.Daiktavardžių priesagose -yba, -ybė visada rašoma y ilgoji (sodyba, vienybė, gamyba, daugyba).

Priesagoje -ij- visada rašoma i trumpoji ( rijimas, liudijimas, augalija).

Jei daiktavardis vyriškosios giminės, rašoma priesaga -iklis, jei moteriškosios giminės – -ykla, -yklė (vyr. g.: saugiklis, daugiklis, skalbiklis, rodiklis; mot. g.: saugykla, skalbykla, rodyklė)

2.Jei daiktavardžio priesaga prasidedapriebalse (t, tuv, kl, sen, sn, tuk, tyn.), tuomet žodis daromas bendraties.

Pvz.: žūtis -žūti, būtis, būklė, būsena-būti, grūstuvas-grūsti, ryklė, ryklys-ryti, sūpuoklės-sūpuoti,mokykla, mokytojas-mokyti džiūsna-džiūti, kištukas-kišti eitynės-eiti, kautynės-kauti

Išimtis: butas-buvo

3.Priesagą ymas turi daiktavardžiai, sudaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi –yti , o būtasis kartinis ir esamasis laikas neturi priesagos( -ij-) ar esamojo laiko trečiajame asmenyje galūne-o:

rašyma (rašyti, rašė, rašo), varymas (varyti varė, varo), skaitymas (skaityti, skaitė,skaito), laikymas (laikyti, laikė, laiko), mokymasis (mokyti, mokė, moko)

Priesagą –imas turi daiktavardžiai, sudaryti iškitų veiksmažodžių:

bėgimas (bėgti, bėgo), piešimas (piešti, piešė), rijimas (ryti, rijo rija), dalijimas (dalyti, dalijo, dalija), liudijimas (liudyti, liudija, liudijo-po priesagosij-)

4. Daiktavardžiai padaryti iš veiksmažodžių bendraties, turinčios priesagą yti, išlaiko priesaginį balsį y(y-toj-as/a;ykl-ė;

ykl-a).

Pvz.: mokytojasmokyti, liudytojas-liudyti, gydytojas-gydyti, pustyklė-pustyti, mokykla- mokyti.

5.Priesagą esys turi daiktavardžiai, kurių varininkas baigiasi galūne –ys ir dažniausiaireiškia veiksmą ar būseną (dundesys, skambesys, liūdesys),

o priesagą ėsis turi daiktavardžiai, kurių varininkas baigiasi galūne –is ir dažniausiai reiškia veiksmo rezultatą (pelėsis, degėsis).

6. Daiktavardžių priesaga –ynas dažniausiai žymi vietą, kur daug vienos rūšies daiktų (knygynas, avietynas),

priesaga, –ynėdažniausiai reiškia vietą ir įrankius (usnynė, birbynė), o priesaga –inė dažniausiai žymi patalpas (kur padėti daiktai) bei indus (pieninė, ligoninė, druskinė, pipirinė, pirštinė).

7. Daiktavardžiai su priesagomis iklis,-yklėdažniausiai reiškia prietaisus, įrankius (saugiklis, pustyklė), o su priesaga –ykla dažniausiai reiškia veiksmo vietą (mokykla, skaitykla).

Jie daromi iš veiksmažodžio būtojo k.l. (varė-variklis, pustė-pustyklė, siuvo-siuvykla).

8. Mažybinės priesagos elis,elė dedamos prie dviskiemenių daiktavardžių kamieno: sesė-seselė, bernas-bernelis, linas-linelis,

o priesagos ėlis,ėlė prie daugiaskiemenių daiktavardžių kamieno: seselė – seserėlė, bernužis-bernužėlis, dobilas-dobilėlis, lelija- lelijėlė.

Pastaba. Mažybinėje- maloninėje priesagoje -el- visada rašoma e ( lapas- lapelis, gėlė – gėlelė).

9. Jei būdvardis padarytas iš moteriškosios giminėsdaiktavardžio, tai turės priesagą otas, ota, o jei padarytas iš vyriškosios giminės – turės priesagą uotas, –uota:

barzdotas (barzda), kuprotas (kupra), taukuotas (taukai), muiluotas (muilas).

Bet: pilvas – pilvotas, pilvota; augalas – augalotas, augalota; kreida – kreiduotas, kreiduota; tešla – tešluotas, tešluota.

10. Daugelyje linksnių vyr.g. mažybinių priesagos-utis, ytis priebalsis tvirsta č(gerutis-geručio, plonytis, plonučio).

11. Tarptautinių žodžių priesagos –iatas, –iantas, –iatorius, –iacija (sekretoriatas, simuliantas, radiatorius, aviacija).

Lietuviškų žodžių priesagos –esys,-ena, –enybė, –estis,-iava (ilgesys, rankena, brangenybė, rūpestis, painiava).

12. Priesagoseia rašoma:

a) lietuviškose priesagose, prieš kurias minkštieji priebalsiai t,d virsta č,:

iausias (balčiausias-baltas, saliausias-saldus),

iauti, -iauja, -iavo (posėiauti-posėdis),

iava (bauiava-bausti);

liava (rinkliava – rinkti);

pagal šią taisyklę būdvardinių prieveiksmių gale rašoma iai (sočiai-sotus, saliai-saldus)

b) tarptautinėse nepatikrinamose priesagose:

iacija: (transliacija, cirkuliacija);

iantas: (spekuliantas, simuliantas);

iatorius: (izoliatorius, ventiliatorius);

iaras, –iarus, –iarija: (kapiliaras, populiarus, kanceliarija).

13. Balsėe rašoma lietuviškose priesagose:

a) prieš kurias išlieka minkštieji priebalsiai t, d:

elis (pirštelis -pirštas, žodelis- žodis),

esnis (baltesnis baltas, saldesnis- saldus),

esys (liūdesys- liūdėti),

ena (žandena- žandas),

eklė (gelteklė- gelta),

ekšnis (šaltekšnis-šaltis);

b) kurių rašybos negalima patikrinti:

etas (vienetas, šešetas),

eri (penkeri),

eji (dveji),

sena (eisena),

mena (trupmena).

Galūnių vediniai

Galūnių darybasdaiktavardžiai daromi iš:

daiktavardžių (stalas-stalius);

būdvardžių (greitas-greitis, pilkas-pilkės);

veiksmažodžių (dužo-dūžis, suko-posūkis,biro-nuobiros);

priešdėliniųveiksmažodžių (pamokė-pamoka).

Iš veiksmažodžių (būt.k.l) daromų galūninės darybos daiktavardžių šaknies balsis paprastai pailgėja:

Veiksmažodžio šaknis +galūnėsis, –a,-ė (biro-byris; mušė-mūša, mūšis; skilo-skylė). Veiksmažodžiai dažniausiai būt.k.l. dviskiemeniai, paprastieji žodžiai..

Veiksmažodžio šaknis + galūnės –is,-a ir priešdėliai są-,sam-,san-, at-, ato-, į-, po- (sujudo- jūdis, subruzdo – sambrūzdis, sutiko- santykis, truko- atotrūkis, įmigo- įmygis, pajuto- pojūtis).

Su kitais priešdėliais nepailgėja (gulė-pragulos, smuko-nuosmukis, biro-pabiros, nuobiros).

Galūnių darybos būdvardžiai dažniausiai daromi iš veiksmažodžių.

Dariausia yra galūnė –us (-i), kiek mažiau pasidaroma būdvardžių su galūne as (-a).

Sudarant veiksmažodinius būdvardžius su galūnėmis, labai dažnai keičiamas pamatinio žodžio šakninis balsis (išleisti – išlaidus, nustebti – nuostabus, išsemti – išsamus, paslinkti – paslankus, paleisti- palaidas, praverti – praviras, tilpti – talpus).

Reikėtų įsidėmėti kai kuriųžodžių pabaigos tradicinę rašybą.

Pvz.: ačiū, dviese, trise, kadaise, savaime, drauge, kolei, tolei, šiolei, vėlei, dėlei, palei, beje, deja, nebe, šalia, čia.

Sudurtiniai žodžiai

(dūriniai)

 Dūriniai paprastai remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu (dangoraižis iš dangus ir raižyti).

Sudurtiniai žodžiai dažniausiai yra padaromi iš dviejų žodžių kamienų, vadinamų sudurtinio žodžio dėmenimis (sandais).

Tokiais sandais gali eiti įvairių kalbos dalių kamienai ar visas žodis:

DAIKTAVARDIS + DAIKTAVARDIS (rugys ir gėlė – rugiagėlė, šilkas ir vilna – šilkavilnis)

DAIKTAVARDIS + VEIKSMAŽODIS (rankos iršluostyti- rankšluostis)

DAIKTAVARDIS + BŪDVARDIS (anglis ir rūgštus – angliarūgštė)

SKAITVARDIS + DAIKTAVARDIS (devyni ir balsė – devynbalsė)

SKAITVARDIS + VEIKSMAŽODIS (dvi ir gulti – dvigulė)

BŪDVARDIS + DAIKTAVARDIS (bendra ir butis – bendrabutis)

BŪDVARDIS + BŪDVARDIS (juodas ir bėras – juodbėris)

BŪDVARDIS (PRIEVEIKSMIS) + VEIKSMAŽODIS (sausas (sausai) ir virti – sausvirės)

ĮVARDIS + DAIKTAVARDIS (šių ir metai – šiųmetė)

DALYVIS + DAIKTAVARDIS ( atlėpęs ir ausis – atlėpausis)

PRIEVEIKSMIS + BŪDVARDIS (pusiau ir aklas – pusaklis)

Dažnai kamienas ir šaknis sutampa. Pvz.: kvietrugiai (kvietys + rugys).

Taip pat kamienas ir šaknis gali nesutapti. Pvz.: arkliarūgštė (arklys+ ia+ rūgštus+ė)

Lietuvių kalboje pasitaiko ir tokių sudurtinių žodžių, kurių vienu dėmeniu eina visas žodis. Pvz.: savikritika (kritika), savikaina (kaina).

Yra sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (kai pirmąjį dėmenį sudaro nesutrumpėjusi vns. galininko ar dgs. kilmininko forma, o antras dėmuo sutrumpėjęs),

pvz.: anąsyk (aną ir sykį), kitąkart (kitą ir kartą), šįmet, šiąnakt, pirmąkart, šiokiądien; visųpirm, šiųdienis, šiųmetis.

Du kamienai (sandai) yra suduriami:

arba tiesiai, pvz.: brolvaikis, diendaržis, lietpaltis, medgalys, vilkligė;

arba jungiamuoju balsiu (a, ia, i, o, u, ė, y, ū ), pvz.: vilkaduobė, piliakalnis,naktibalda, vaivorykštė, galulaukė, upėtakis, darbymetis, galvūgalis.

Jungiamosios balsės e nėra (yra tik ia).

Yra lygiagrečių sudurtinių žodžių su jungiamosiomis balsėmis ir be jų (baltagalvis – baltgalvis; broliavaikis – brolvaikis; išverstaakis – išverstakis; juodaakis – juodakis; vienatūris – vienturys).

Sudurtiniuose žodžiuose susidūrusios balsės (dvibalsės) ar priebalsės rašomos abi (ilgaausis, plačiaaulis, ledkalnis, aplinkkelis ,dviašis, baltaūsis, pirmaeilis, daugiaaukštis).

Greta tariami du tarptautinių žodžių balsiai rašomi dviem raidėmis: aerozolis, baobabas, zoologija, vakuumas.

Sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje gali būti praleisti pirmojo dėmens priebalsiai, dažniausiai j, l, m, r, t, v.

Pvz.:kraugerys (kraujagerys), kogalviai (kojagalviai), karkvabalis (karklavabalis), smaigalys (smailiagalys), gyslapis (gyslalapis), kirvarpa ( kirmvarpa), kimgrauža (kirmgrauža), drausgiris (draustinė giria), skaisgija (skaisti gija; skaistvaris), šalpusnis (šaltapusnis), kovarnis (kovavarnis), rankogalis (rankovės galas), galžuda (galvžuda, galvažudis).

Veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė (ar dvibalsis) dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis, pvz.: medunešis (plg.: nešti, neša, nešė), dvisėda (plg.: sėsti, sėda, sėdo), kraujoplūdis (plg.: plūsti, plūsta, plūdo), kaminkrėtys (plg.: krėsti, krėtė), menotyra (plg. tyrė), pusiausvyra (plg. svyra), senbuvis (plg. buvo).

Yra sudurtinių žodžių, kurių veiksmažodinio antrojo dėmens šaknyje yra kitokia balsė negu atitinkamo veiksmažodžio pagrindinių formų šaknyse.

Rašybai aktualūs šie balsių bei dvibalsių kaitos atvejai:

u : ū, pvz.: galvosūkis (sukti, suka, suko);

au : ū, rečiau u, pvz.: kraujospūdis (spausti, spaudžia, spaudė), lentpjūvė (pjauti, pjauna, pjovė), niekdžiugis (džiaugtis, -iasi, -ėsi);

ei : y, pvz.: saulėlydis (leistis, leidžiasi, leidosi);

ie : y, rečiau i, pvz.: vandensvydis (sviesti, sviedžia, sviedė),skanliža (liežti, liežia, liežė).

NAUDOTALITERATŪRA

Internetine svetainė „Gerbk žodį“, http://lietuvi.blogas.lt; knygos: „Lietuvių kalbos gramatikos lentelės. Rašyba“; „Lietuvių kalbos vadovėlis“ 5-6 kl.

Leave a Comment