Šiuolaikinis žmogus ir menas
Menas yra labai plati sąvoka, ją apima- muzika, kinas, teatras , net gyvenimą galime įvardyt kaip meną. Todėl norėdama susiaurinti šią sritį, kalbėsiu tik apie dailę, kadangi ji man artimiausia. Kiekvienu laikorapiu, meno paskirtis buvo skirtinga. Pvz. Renesanse pagrindinis tikslas nustebinti, įbauginti. Žmogus, atėjęs į bažnyčią ir pamatęs didžiulę freską, suprasdavo , kad yra nepaprastoje, šventoje vietoje. Žmonės negalėjo sau leisti laikyti namuose kokio nors pobūdžio meno kūrinių, tai buvo prabanga. Dabar menas tapo prieinamas kiekvienam iš mūsų, bet ar mes suinteresuoti menu (tipo zainterisovanni iskusstvom? Kazkaip reikia sugalvot kitaip..)? Į kiekvieną pasaulio miestą kas met atvežama šimtai parodų, pradedant fotografija, baigiant skulptūra, bet deja jos sulaukia mažai lankytojų. Tauta mieliau nueis į kvailą amerikietišką filmą paspoksoti į ekrane begančius kadrus , nei į menininko sukurtą parodą, ir tai yra pateisinama, kadangi į kiekvieną meno kūrinį reikia gilintis, bandyti suprasti, ką dailininkas norėjo pasakyti. Šiais laikais menas supa kieviename žingsnyje -reklaminiai stendai, žurnalų viršeliai, net prekių pakuotes galima įvardyti kaip meną , juk į jas įdėta taip daug darbo,jėgų, norint patraukti pirkėjo dėmesį. Pirmieji, kurie tai suprato, buvo menininkų grupė, pasivadinusi `dadaistais`, susiformavusi 1916 metais Ciūriche, Šveicarijoje. Iš Ciūricho dadaizmas išplito po visą Europą. Jų darbai buvo sukurti siekiant šokiruoti ir išmušti iš vėžių publiką, taip bandant pakeisti jų estetines vertybes. Įprasti, kasdieniai daiktai buvo iškeliami iš jiems budingos aplinkos ir pateikiami kaip eksponatai. Furorą sukėlė pisuaras, (kuris tapo savotisku dadaizmo simboliu) parodos lankytojai, žiurėdami į šį darbą, likdavo visiškai sutrikę. Šis sutrikimas išliko ir 21 amžiuje. Augant žmogui , auga menas. Jis prastinamas iki geometriniu formų, neliko jokių sudetingų elementų – kubizmas, abstrakcionizmas visą tai patvirtina.Tačiau tai neriaiškia, jog menas žmogui tapo geriau suvokiamas, atvirksčiai. Pamatę pvz, Kazimiero Malevičio darbą `Juodas kvadratas` galvojame – kas čia sudetingo? Net vaikas sugebėtų tai nutapyti. Žmonės nesupranta, kur tikrasis menas , o kur tik menka parodija.Galime prisiskaityti daug protingų knygų, recenzijų ,tačiau nevisuomet taip pasieksime norimą rezultatą, kad suprastume meną, reikia turėti estetinį skonį,o tai – Dievo dovana, kuri, dėja, suteikiama nekiekvienam.