Žmogus ir gamta-neišskiriama visuma Gamtos teikiamas malonumas
Vienas iš didžiausių gamtos teikiamų malonumų yra žydėjimas.Juk žydėjimas-dėsningas gamtos reiškinys, dovanojantis ir nusinešantis, džiuginantis ir graudinantis savo laikinumu,stebuklingas ir paslaptingas.Žmogus, kuris nori pailsėti nuo kitų, pabūti vienas, pamastyti, iesko tam vietos gamtoje. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Tik gamtoje žmogus nusimeta netikrus savo veidus, karnavalines kaukes, kurių nešioja net po kelias, juk, pasak Shakespeare`o, kiekvienas vaidiname spektaklį gyvenimo scenoje. Šiuolaikinis, prie miesto patogumo ir triukšmo pripratęs žmogus, atsidūręs gamtoje, gali pasijusti nejaukiai – silpnas ir gležnas, lengvai pažeidžiamas stichijų. Gamta moko stiprybės, ji atšiauri, reikalauja prisitaikyti, įsiklausyti, pajusti ir suprasti jos taisykles, pražūtimi baudžia už klaidas. Kam pavyksta perprasti jos ritmą, cikliškumą, kaitą, – išlieka, tampa stiprus.Pražydus pirmiesiems pumpurams visus užvaldo gerumas ir noras pasilinksminti.Gamta padeda žmogui pasikeisti:pašalinti tai tai kas nereikalinga ir pasisavinti tai ko trūksta.Visus keri jos sugebėjimas keisti žmogų. Kiekvienas žmogus atšilus orams skuba pasigrožėti gamta. Ten jie linksminasi,kepa dešreles arba ramiai ilsisi. Tai padeda atsikratyti streso,itampos bei blogos nuotaikos. Mes gamtoje taip pat mėgstame uogauti, grybauti, iškilauti. Tai nuostabios pramogos,bet mes visai nepagalvojame apie tai ,kaip mes ją teršiam. Turistai gamtoje pasieka šiukšles, laužo šakas, naikina gyvūnų lizdus. O šilta vasaros dieną, kada pūčia vėjas, yra didelė rizikos užsiliepsnoti gaisrui. Vieni iš gamtos apsaugos formų yra rezervuarai ir ,,Raudonoji knyga“. Visuose rezervuaruose sukurti moksliniai pagrindai, kaip išlaikyti, atkurti ir apsaugoti gyvūnus,gamtą. Daugybe menininkų, poetų, tapytojų, rašytojų panaudojo gamtą savo kūrinuose,kaip ,pavyzdžiui, Čiurlionis, kompozitorius ir dailininkas, panaudojo gamtą savo sukūrtose simfoninėse poemose ,,Miške“ ir ,,Jūra“. Rašytojai norėdami pagražinti savo kūrinius pradžioje aprašo gamtą, jos grožį. Tai įrodo, kad žmonė moka ją gerbti ,mylėti, jausti ir išmokyti to kitus. Yra sukūrta begalės organizacijų, kurios rūpinasi gamta. JTO šiuo tikslu sugalvojo paskelbti gyvūnų apsaugos(sausio 4) ir pasaulinę aplinkos apsaugos dieną(birželio 5).
Gamtos naikinimas
Dėl nekontroliuojamo gyvūnijos ir augalijos naikinimo, kuris grėsmingas ir mums patiems: suardžius nusistovėjusią gamtoje pusiausvyrą, išmiršta ištisos rūšys, o nuo jų išsaugojimo priklauso, ar išliks pats žmogus. Žmogus, kaip ir bet kuris kitas individas, dauginasi, kvėpuoja, maitinasi ir užima tam tikrą erdvę, yra glaudžiai susijęs su gyvąja ir negyvąja gamta. Žmogaus santykiai su išoriniu pasauliu yra įvairūs ir sudėtingi. Žmogui gamta yra gyvenamoji aplinka ir vienintelis materialinių bei dvasinių išteklių šaltinis – be gamybinės aplinkos žmonių bendrija negalėtų egzistuoti Žemėje. Žmogus – gamtos dalis ir kaip gyva būtybė savo egzistavimu daro tam tikrą įtaką gamtinei aplinkai. Tačiau šitoks žmogaus poveikis gamtai yra nedidelis, lyginant su tokiomis aplinkybėmis, kuriomis žmogus savo darbu veikia gamtinę aplinką.. Pirminėje žmonių bedruomenėje, kuomet pagrindiniu žmonių egzistavimo šaltiniu buvo augalų, jų vaisių ir uogų rinkimas, medžioklė ir žūklė, žmogus priklausė nuo jį supančios gamtinių sąlygų ir tuo metu poveikis gamtai buvo nežymus. Bėgant laikui žmogaus poveikis gamtai kinta. Vargu, ar gamta sugebės pati užsigydyti jai žmogaus padarytas žaizdas. Šiandien žmogus vis labiau pajunta savo darbų pasekmes: užterštas vanduo, oras,žemė.Vis dažniau pradeda lyti rūgštūs lietūs, didėja ozono skylė. Visa tai yra žmogaus veiklos pasekmės.Dėl padidėjusio CO2 kiekio atmosferoje netrukus galime pajusti šiltnamio efekto padarinius. Gamta – mūsų namai. Žmogus visuomet buvo ir bus priklausomas nuo gamtos Oro, dirvos, vandens teršimo, neracionalaus gamtos išteklių naudojimo pasekmės juntamos visoje planetoje, pradeda grėsti Žemės civilizacijaiUžterštas oras iš lėto veikia žmogaus organizmą. Netgi nežymios pašalinių medžiagų, ypač sunkiųjų metalų, priemaišos ore kenkia normaliam organizmų funkcionavimui.
Yra žinoma, kad medžiai gerai valo orą. Amazonės miškai net vadinami planetos plaučiais. Tačiau jie yra negailestingai kertami norint gauti kuo daugiau materialinės naudos Reikalinga kardinaliai keisti požiūrį į miškų naudojimą ir apsaugą. Turėtų būti kertami tik ligoti medžiai, užsodinami tušti, nederlingi žemės plotai. Tai galima taikyti ir miestuose – reikia plėsti parkus, žaliuosius plotus. Vandenį daugiausia teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. Žalingiausi teršalai yra nafta ir jos produktai, mineraliniai aliejai. Ne mažiau vandenį teršia ir buitinės atliekos. Ypač pavojingos yra cheminės skalbimo priemonės, nes jų nesulaiko valymo įrengimai. Ne mažiau vandenį teršia netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Pavyzdžiui amoniakiniam vandeniui patekus į vandens telkinį, žūsta žuvys ir kiti vandens gyvūnai. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis ir juose padidėja nitratų kiekis. Teršalai sukelia vandens gyvūnų mutacijas, o taip pat ir kelia grėsmę jų išnykimui. Norint sumažinti vandens užterštumą, reikia racionaliau išdėstyti taršos židinius, statyti valymo įrengimus, įmonėse įrengti uždaras ir apytakines vandens naudojimo sistemas. Chemijos revoliucija žemės ūkyje gerokai padidino derlių, tačiau galiausiai gali jį ir pražudyti.Negana to, kad kenksmingi vabzdžiai tampa atsparūs pesticidams, nuo chemikalų dar žūva ir natūralūs kenkėjų priešai Netiesioginis nuodingųjų chemikalų veikimas yra pavojingas ne tik sveikatai, bet svarbiausia, veikia vaisių nėštumo metu (daugiausia naujagimių su defektais pastebėta regionuose, kur intensyviai naudojami pesticidai).Taigi žmogaus naudojami ginklai atsisuka prieš jį patį. Norint išsaugoti dirvožemį, reikia naudoti priemones, grindžiamas ekologiniais metodais, o ne bet kokiais būdais siekti trumpalaikės naudos. Veltui galima pamokslauti apie įvairias sudėtingas ir brangias apsaugos technologijas, įrenginius — visų pirma reikia išugdyti aukštą žmonių sąmoningumą, kuris leistų išsaugoti gamtą ir išlikti patiems. Jeigu anksčiau būdavo kalbama apie žmogaus apsaugą nuo gamtos, apie jos gėrybių naudojimą, ,,gamtos užkariavimą”, tai dabar – kaip apginti gamtą nuo žmogaus, nes, ardydama nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą, žmonija kerta šaką, ant kurios ji pati sėdi.Prognozuojama, kad dėl potvynių, pasaulinio atšilimo kylantis vandens lygis gali lemti Baltijos jūros išsiliejimą. Nyksta ledynai. Spėjama, kad tirpsta 9 iš dešimties ledynų. Iki 2050 m. gali išnykti apie 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų,Kyla jūrų vandens lygis. Per praėjusį amžių jūrų vandens lygis pakilo 10–25 cm ir manoma, kad iki 2100 m. turėtų pakilti dar 88 cm. Europoje 70 mln. pakrančių gyventojų atsidurtų pavojuje. Nyksta biologinė įvairovė. Daug gyvūnijos ir augmenijos rūšių nesugebės prisitaikyti prie pakitusių temperatūros sąlygų. Grėsmė maisto gamybai. Aukštesnė vidutinė temperatūra milijonams žmonių gali atnešti badą.Dažnėja audros, potvyniai, sausros ir karščio bangos.Plinta ligos. Klimato pokyčiai didina tokių tropinių ligų kaip maliarija ir dengė karštligė išplitimo tikimybę į šiauresnius regionus, nes šie atitiks maliariniams uodams įprastas klimatines sąlygas. Kiekvienas gali prisidėti prie pavojingos klimato kaitos mažinimo. Pavyzdžiui, net vienu laipsniu sumažinus šildymą sutaupoma 10 proc. jam naudojamos energijos, o spausdinant ant abiejų lapo pusių – net iki 50 proc. popieriaus. Jei suvartojus produktą liko taros, ją rūšiuojant, vėliau perdirbant taip pat reikia daug mažiau energijos.Nepalikdami kompiuterių, grotuvų ar televizorių budėjimo režime irgi prisidedame prie sveikesnės aplinkos kūrimo.