Žmogus ir gamta

Vilniaus „Sietuvos“ vid. m-klos

Žmogaus poveikis aplinkai

Parengė Xa kl. mok. Justas Butkus

2003-04-10

Trumpai

Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiaisantykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastainuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutrikoekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtąjau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darboįrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotojeteritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai,intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikospažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos. Žmogus glaudžiais abipusiais ryšiais susijęs su aplinka, kuriojegyvena. Ir natūraliose, ir dirbtinai, paties žmogaus, sukurtoseekosistemose veikia grįžtamieji ryšiai, versdami brangiai mokėti užneapgalvotus veiksmus, juolab kad ryšiai tarp atskirų sistemos elementų yrasudėtingi todėl pasekmės ne visada nuspėjamos. Mes gyvename Žemėje, ir kol kas dar neturime galimybės pasitraukti išjos ir išsikelti gyventi į kitas planetas. Mūsų Žemėje yra riboti gamtiniųišteklių kiekiai, taip pat riboti švaraus, tinkamo vartojimui, vandens, aroro kiekiai, bet dauguma žmonių, gyvena šia diena, ir nesusimąsto, apie jųveiksmų poveikį aplinkai, kuris galbūt pasijaus tik ateityje, jie rūpinasitik savimi, savo asmenine gerove. Anot Čarlzo Kingslio (Charles Kingsley,“Miesto geologija”, 1877 m.): “Man keista, švelniai tariant, kad žmonės,kuriems lemta gyventi nors tik kelis trumpus metus šioje planetoje,vadinamoje Žeme, ir kurie neketina gyventi tarsi atsiskyrėliai, užsisklendęcelėse (……) gali būti visiškai abejingi Žemės sandarai, dėsniams irfaktams, nuo kurių priklauso ne tik paprasčiausiai jų ištaiga ir gerovė,bet ir jų sveikata ir netgi gyvybė, taip pat sveikata ir gyvybė jų vaikų

bei visų kitų jų palikuonių.”. Žmogus – didžiausias žvėris visoje planetoje. Nors atskiras individas,džiunglėse susidūręs su liūtų kovą pralaimėtų, bet visa žmonija, su visomissavo technologijomis, paprastai apie tai net nesusimastydama naikina visąaplinkoje esančią gyvybę. Taip elgiamasi nesusimąstant, apie tai, kas galiatsitikti vėliau. Bet dar nevėlu pradėti tvarkyti savo aplinką, saugantsavo planetą. Tereikia kiekvienam žmogui pagalvoti apie tai, kaip joveiksmai gali atsiliepti aplinkai, ir stengtis išvengti to, kas gali būtižalinga.Įvadas Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiaisantykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastainuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutrikoekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtąjau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darboįrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotojeteritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai,intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikospažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos. Sparčiai plėtojantis pramonei, transportui, energetikai ir kitoms ūkiošakoms, didėjo ir šios veiklos poveikis aplinkai. Todėl aplinkos kokybė,racionalus gamtos išteklių naudojimas ir apsauga tampa vienu svarbiausiųvalstybės politikos uždavinių. Daugiau nei 150 valstybių atstovai pasirašėRio de Žaneiro deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros ir darbotvarkę XXI a. –tarptautinę strategiją siekiant subalansuotos plėtros.

Žemė – mūsų vieninteliai namai Mano požiūriu, geriausia tai apibūdina astronauto Edgar Mitchellžodžiai: “Nepaprastas įspūdis, kai, žvelgdamas į mūsų planetą iš kosmoso,aiškiai supranti, kad tai uždara sistema, kad mes neturime begaliniųišteklių, kad yra tik tam tikras kiekis oro ir tam tikras kiekis vandens.(……) Tai vieninteliai namai, kuriuos mes turime, ir vieninteliai,

kuriuos dar ilgai turėsime. Mes turime geriau jais rūpintis, nes neturėsimekitos galimybės”. Paprasta, aiški, neabejotina tiesa – žmogus glaudžiais abipusiaisryšiais susijęs su aplinka, kurioje gyvena. Ir natūraliose, ir dirbtinai,paties žmogaus, sukurtose ekosistemose veikia grįžtamieji ryšiai, versdamibrangiai mokėti už neapgalvotus veiksmus, juolab kad ryšiai tarp atskirųsistemos elementų yra sudėtingi todėl pasekmės ne visada nuspėjamos. Žmogus savo gyvenimą tvarko, remdamasis socialiniais ir ekonominiaisdėsniais, tačiau gyvenamoji aplinka – žmogaus ekologinė niša, apimanti visąŽemės rutulį ir netgi nusidriekusi į kosminę erdvę, plėtojasi pagal savus,gamtinius dėsnius. Jeigu nepaisoma procesų, vykstančių sudėtingoje irjautrioje gamtinėje aplinkoje, prasideda “plėšinių įsisavinimas”, besaikispesticidų naudojimas, jūros krantų “tvarkymas” ir begalė kitų veiksmų,kurių svarbiausias tikslas – vienadienių žmogaus poreikių tenkinimas,vadovaujantis šūkiu “Mes nelaukiame malonių iš gamtos”. Grandininėsreakcijos ir grįžtamieji ryšiai sukelia pačius netikėčiausius ir mažaipageidaujamus rezultatus. Šeštąjį dešimtmetį neigiamos neapgalvoto elgesio pasekmės tapoakivaizdžios ne tik vietiniu lygiu. Pradėta kalbėti apie grėsmę visaižmonijai. Kartais kalbama netgi apie pavojų Žemės planetai, tačiau, kaippastebėjo anglų mokslininkas Džeimsas Lovelokas (James Lovelock), sukūręsteoriją apie Gyvąją Žemę: “Jos (Žemės) neįsisąmonintas tikslas – būtitinkamai gyvybei. Jei žmogus stos skersai kelio šiam tikslui, jis busnušluotas be mažiausio pasigailėjimo”. Todėl nors kilusio stichiškoekologinio judėjimo tikslu buvo deklaruojama aplinkos apsauga, bet greičiautai buvo natūrali savisaugos reakcija, sukelta sveiko egoizmo. Spaudžiant visuomenei, atsižvelgiant į realią grėsmę bei sprendžiantpolitinės strategijos klausimus, politikai, priimantys sprendimus, pradėjoatidžiau vertinti naujus projektus, planuoti naujų teritorijų naudojimą,
galimą ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Kai kuriose valstybėse žmogausveiklos reglamentavimas, poveikio aplinkai vertinimas įgavo teisinįpagrindą, į pagalbą pradėta telktis ekspertus, gamtos mokslų specialistus:ekologus, biologus, geografus ir pan. Dabartinė situacija teikia vilties.Eriko Ašbio (Erick Ashby) žodžiais tariant, vyksta žmogaus susitaikymas sugamta. Natūralu, kad pirmiausia dėmesys buvo atkreiptas į tuos gamtinėsaplinkos komponentus, kurių degradavimas buvo labiausiai akivaizdus, oreikšmė kasdieniam gyvenimui didžiausia, – orą, paviršinį vandenį, augalijąir gyvūniją.Žmogaus priklausomybė nuo geologinės aplinkos Mes gyvename Žemėje, ir kol kas dar neturime galimybės pasitraukti išjos ir išsikelti gyventi į kitas planetas. Mūsų Žemėje yra riboti gamtiniųišteklių kiekiai, taip pat riboti švaraus, tinkamo vartojimui, vandens, aroro kiekiai, bet dauguma žmonių, gyvena šia diena, ir nesusimąsto, apie jųveiksmų poveikį aplinkai, kuris galbūt pasijaus tik ateityje, jie rūpinasitik savimi, savo asmenine gerove. Anot Čarlzo Kingslio (Charles Kingsley,“Miesto geologija”, 1877 m.): “Man keista, švelniai tariant, kad žmonės,kuriems lemta gyventi nors tik kelis trumpus metus šioje planetoje,vadinamoje Žeme, ir kurie neketina gyventi tarsi atsiskyrėliai, užsisklendęcelėse (……) gali būti visiškai abejingi Žemės sandarai, dėsniams irfaktams, nuo kurių priklauso ne tik paprasčiausiai jų ištaiga ir gerovė,bet ir jų sveikata ir netgi gyvybė, taip pat sveikata ir gyvybė jų vaikųbei visų kitų jų palikuonių.”. Žemės gelmės, geologinis gyvenamosios aplinkos pagrindas iš pirmožvilgsnio atrodo patikimas ir tvirtas, nepažeidžiamas žmogaus ūkinėsveiklos. Tačiau šis stabilumas tėra iliuzija. Jau amžiaus pradžioje rusųmokslininkas A.Vernadskis teisingai pastebėjo, kad žmogus tapo svarbiugeologiniu veiksniu, darančiu įtaką Žemės evoliucijai. Kai kuriaisapskaičiavimais žmogaus tiesiogiai ar netiesiogiai paveikto grunto
perdislokavimo dydis prilygsta natūralių geologinių procesų dydžiui Žmogaus ir geologinės aplinkos santykis pasireiškia įvairiausiaisbūdais, bet ši įvairovė susijusi su keturiais pagrindiniais bendraisžmogaus ir gamtinės aplinkos santykių aspektais. Gamtiniai ištekliai –vanduo, maistas, naudingosios iškasenos – yra neatsiejama kasdieniogyvenimo dalis. Be šių teigiamų savybių, gamta yra ir pavojų, stichiniųnelaimių šaltinis: žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, potvyniai,uraganai yra mažiau grėsmingi gyvybei, bet ne mažiau materialinių nuostoliųpridarantys gamtiniai reiškiniai. Taip pat gyvenamoji aplinka yra terpė irpagrindas žmogaus gyvenimui: miestams, sąvartynams, keliams ir kt.Kiekvienu atveju aplinkai keliami tam tikri reikalavimai, kad būtų galimasėkmingai realizuoti numatytus planus. Pagaliau gamtinė aplinka yra bendrokult&uci c;rinės, istorinės ir mokslinės reikšmės paveldo dalis,iškiliausiems jos elementams suteikiant saugomų teritorijų ir objektųstatusą. Žemės gelmės yra reikalingų išteklių šaltinis. Geologiniai ištekliaipasižymi kai kuriomis savybėmis, ypač svarbiomis realizuojant racionaliosgamtonaudos principus. Pirmiausia reikia turėti galvoje, kad geologiniaiištekliai nėra atsikuriantys. Žmogaus poreikiams tenkinti išgaunamiskysčiai (pvz.: nafta), mineralai, uolienos formavosi tūkstančius irmilijonus metų. Išnaudojus vieną ar kitą ribotai Lietuvos žemės gelmėsepaplitusį naudingą komponentą, galima tikėtis surasti naujų išteklių arjuos pakeisti kitais. Turint omenyje dabartinį geologinį ištirtumą, taipadaryti įmanoma tik diegiant naujas, daug brangesnes ar aplinkaipavojingesnes technologijas. Kaip pavyzdys galėtų būti paminėti Lietuvosnaftos ištekliai. Išžvalgytuose naftos telkiniuose pasiektas gavybosmaksimumas – 450-550 tūkst. t per metus – gali būti išlaikytas iki 2007metų, o paskui gavyba gerokai mažėtų. Numatoma naftos išteklių žvalgyba, osuradus telkinius, ir gavyba Baltijos jūroje, susijusi su ekologine rizika.Svarbiau ir ekonomiškiau pirmiausia panaudoti jos biologinius ir
rekreacinius išteklius, išsaugant nepažeistą jūros ekosistemą. Kita, ne mažiau svarbi savybė, yra kai kurių geologinių ištekliųnepakeičiamumas kitais ištekliais. Pirmiausia vanduo. Lietuvoje gėlovandens poreikiai 100 proc. tenkinami iš požeminio vandens. Požeminisvanduo gali būti pakeistas paviršiniu, bet paviršinio vandens kokybė bloga,jo vartojimas sukeltų rimtų problemų (higieninių ir ekonominių). TačiauLietuvoje, situacija dar nėra tokia bloga, kadangi čia nuolatos yra vandensperteklius, o kitose šalyse (pavyzdžiui: daugumoje Afrikos ir Azijosvalstybių), jo trūksta, tiesa kartais vandens jose būna nemažai, bet jisbūna netinkamas gėrimui, dėl didelio užterštumo, dažniausiai sukelto patiesžmogaus. Antrasis aspektas, per kurį žmogus susiduria su geologine aplinka, yrageologiniai pavojai ir neigiami reiškiniai. Geologiniai pavojai –geologiniai procesai, reiškiniai, sąlygos, keliantys pavojų ar potencialiągrėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Anksčiau geologinių pavojųkategorija apėmė tik katastrofiškus reiškinius, nusinešančius žmoniųgyvybes, o pastaruoju metu jai priskiriami ir procesai, lemiantys dideliusekonominius nuostolius, pvz., erozija, abrazija, antropogeninė tarša ir kt. Daug rūpesčių pridaro ir neigiami geologiniai reiškiniai, ribojantysgalimybę vienaip ar kitaip panaudoti teritoriją, mažinantys gyvenamosiosaplinkos kokybę bei reikalaujantys kapitalinių įdėjimų jos kokybei atkurti.Jie nėra tokie katastrofiški ar grėsmingi kaip geologiniai pavojai, tačiaujų jokiu būdu negalima ignoruoti panaudojant naujas teritorijas ar keičiantžemėnaudos pobūdį. Priešingu atveju galimas nepageidautinų procesųsuaktyvinimas dėl netinkamos ūkinės veiklos ar netikėti ekonominiainuostoliai dėl pasirinktos žemėnaudos netinkamumo geologinėms sąlygoms. Lietuva nepriklauso prie geologiškai aktyvių regionų, kuriuosestichinės nelaimės nuolat nusineša žmonių gyvybes, griauna miestus. Tačiaupastaraisiais dešimtmečiais kai kurie geologiniai procesai suaktyvėjo
pirmiausia dėl žmogaus ūkinės veiklos ir kelia kai kuriose Lietuvosvietovėse nemažai rūpesčių. Šiaurės Lietuvoje, Biržų, Pasvalio rajonuose, požeminiam vandeniuiištirpinus tirpias uolienas, atsiradus požeminėms tuštumoms, vyksta karsto(didžiulių duobių atsiradimas, po plonu žemės sluoksniu, kuris gali betkada įgriūti) procesai. Ypač šie procesai suintensyvėjo keičiant gruntiniovandens lygį dėl vandenviečių eksploatacijos ir užtvankų statymo beididėjant požeminio vandens agresyvumui dėl antropogeninės taršos. Štai 1895m. aukščiau Pasvalio ant Lėvens pastačius malūno užtvanką, mieste atsiradopirmosios smegduobės, kurių iki to laiko nebuvo. Mažėja pasėlių plotas,kyla pavojus pastatams ir komunikacijoms. Geologinė aplinka yra fizinis ekosistemų ir žmogaus gyvenamosiosaplinkos pagrindas. Žemės gelmės kiekviename plote pasižymi kompleksusavitų geologinių parametrų: gruntų savybėmis, gruntinio vandens gyliu,gelmių sandara, reljefo ir geodinaminių procesų ypatybėmis. Savo ruožtu,vykdant vieną ar kitą ūkinę veiklą, tam tikras sąlygų kompleksas yraoptimalus, ypač parenkant vietas pavojingiems objektams: sąvartynams,toksinių atliekų aikštelėms, naftos produktų terminalams. Optimalūs tokiampanaudojimui plotai yra savaime vertingi, galimas tam tikras jųrezervavimas ateities poreikiams tenkinti.

Pabaiga Žmogus – didžiausias žvėris visoje planetoje. Nors atskiras individas,džiunglėse susidūręs su liūtų kovą pralaimėtų, bet visa žmonija, su visomissavo technologijomis, paprastai apie tai net nesusimastydama naikina visąaplinkoje esančią gyvybę. Taip elgiamasi nesusimąstant, apie tai, kas galiatsitikti vėliau. Bet dar nevėlu pradėti tvarkyti savo aplinką, saugantsavo planetą. Tereikia kiekvienam žmogui pagalvoti apie tai, kaip joveiksmai gali atsiliepti aplinkai, ir stengtis išvengti to, kas gali būtižalinga.

Naudota literatūra: • J. Baltrūno straipsnis “Žmogus ir geologinė aplinka”, publikuotas

laikraščio “Mokslas ir gyvenimas” interneto svetainėje;