Žmogaus buvimo žemėje prasmė

Žmogaus buvimo žemėje prasmė

Žmogaus egzistavimas žemėje kelia įvairius klausimus. Kiekvienas siekia išsiaiškinti savo gyvenimo prasmę.

Jauni žmonės nesusimąsto, dėl kokio tikslo jie gyvena. Jie dar tik stengiasi išnaudoti visas gyvenimo jiems suteiktas galimybes. Jaunimas dar nesuvokia, kad kiekvienas įvykis turi reikšmę jų tolimesniam gyvenimui.

Vaikai taip pat nesuvokia, kas yra gyvenimas, jiems svarbiausia pažaisti, susitikti su draugais. Pradėjus lankyti mokyklą, jie pradeda suprasti,kad tai turės didelės įtakos jų gyvenime.

Vyresni žmonės, tokie kaip mano senelės, sako, kad jiems nebėra prasmės gyventi, jie jau gaalėtų mirti. Jie savo dalį nugyveno, ką galėjo, tą padarė, o naujų iššūkių jiems nebepavyks įveikti.

Mano nuomone, apie gyvenimo prasmę pradeda mąstyti suaugę žmonės (nuo 25 metų). Jie jau yra baigę mokslus ir pradeda dirbti. Jiems pasirenkant iškyla klausimas, ko jie siekia iš gyvenimo ir ar pavyks tai įgyvendinti. Iki tol dauguma plaukia pasroviui ir mano, kas ir kas atsitiktų, jiems pavyks pakreipti tai naudinga linkme. Aš apie savo gyvenimo prasmę dar negalvoju, nes manau, kad per anksti, dar ne viską paasiekiau, kad galėčiau susimąstyti.

Apie gyvenimo prasmę susimąsto protingi, jausmingi žmonės, tokie kaip Hamletas. Jie kovoja prieš neteisybę,tiki meile, teisingumu, mėgsta filosofinius išvedžiojimus. Jie susimąsto, gal jau laikas mirti.

Žmogaus gyvenimo prasmė– meilė. Ji suteikia stiprybės, pasitikėjimo savimi. Mylintis žmogus jaučiasi reikalingas, ji

is nėra vienišas,turi kas jį palaiko.stiprybės suteikia šeima, artimieji, draugai. Jie visada tave supranta, palaiko, žino,kada tu jautiesi blogai ar esi laimingas. Šeima supranta tavo savijautą iš vieno žodžio, balso, akių, veido išraiškos. Gyventi verta dėl savo siekių. Tai tavo gyvenimo tikslas, troškimas. Turint tikslų, gyvenimas tampa vertingesnis. Kada bent vienu žingsniu priartėji prie savo tikslo, gyvenimas tampa naudingesnis, suteikia daug džiaugsmo.

Gyvenimo prasmės nebėra tada, kai kenti skausmą. Kentėjimas palaužia ir stipriausią žmogų. Kentėjimą sukelia įvairūs dalykai: sudaužyta širdis, artimo žmogaus netektis, neteisybės viešpatavimas. Neteisingai apkaltinti dažniausiai nepakelia tokio gyvenimo smūgio ir pasirenka savižudybės kelią. Kiti savižudybės kelią pasirenka dėl karo. Tampa teroristai ir susisprogdindami patys su savimi pasiima daug nekaltų žmonių. Jų tikėjimas sako, kad nužudę žmogų, jie užsitarnauja viietą rojuje ir taip kovoja už savo religiją. Kiti nusižudo kovodami už tėvynės laisvę. Taip padarė vienos mano kaimynės sūnus, jis susidegino Klaipėdoje. Kiti žmonės žūva kovodami už savo šalį ne savo valia. Tai kariai, išsiųsti palaikyti tvarkos kariaujančiose šalyse, arba žmonės, žuvę per sausio 13 įvykius prie Televizijos bokšto.

Gyvenimo prasmės ieškojimas– tai klausimas „gyventi ar mirti“. Aš pritariu Leo Rosteno žodžiams: „Gyvenimo tikslas– ne būti laimingiems, bet būti reikšmingiems, darbštiems ir naudingiems, kad būtų nors šiek tiek žymu, jog gyvenote“. Je
eigu tai įgyvendinote, pasiekėte savo gyvenimo prasmę.

Leave a Comment