Žiburys

1913 m. liepos 13 d. Seinuose įvyko “Žiburio” draugijos jaunimo kuopos susirinkimas. Jame dalyvavo per 100 lietuvių jaunuolių. Pristatytas paskutinio susirinkimo protokolas. Kun. S. Tijūnaitis skaitė paskaitą apie meilę Tėvynei (paskaita išspausdinta Vainikėlyje”). Julija Kvainauskaitė padeklamavo eilėraštį “Meilė”. Pranas Leončikas papasakojo apie jaunystę pagal straipsnį, išspausdintą Pavasaryje”. Paskui Klevų kaimo merginos K. Buračiauskaitė ir R. Misiukonytė puikiausiai padainavo dainą Manoji mergytė”. Vėl Klevų kaimo visas jaunimas užtraukė dainą Oi močiut, močiut”. Pabaigoje A. Pečiulis dzūkų tarme pasakė monologą Pau-liuko vargai”. Susirinkusieji smagiai pasijuokė. Nuuotaika buvusi puiki, tad nutarta po trijų savaičių vėl susirinkti. (Seinai. M.D. //Šaltinis. 1913 07 22. Nr. 29. P. 362.)

“Žiburio” jaunimo kuopa buvo kupina energijos, nes 1913 m. rugpjūtį suorganizavo net 2 susirinkimus (3 ir 24 dienomis). Abiejuose būta labai daug dalyvių ir entuziazmo. Pirmajame susirinkime kunigas V.” pasakė kalbą apie būtinumą jaunimui mokytis skaityti ir rašyti bei skaityti naudingas knygas ir periodiką. Ta proga Julija Kvainauskaitė padeklamavo eilėraštį Beraštis”. Klevų jaunimas padainavo dainelę Augo dukružėlė pas motinėlę”. Dainininkai susilaukė karštų plojimų ir dainą pakartojo. Mokytojas V. Vailokaitis skkaitė paskaitą apie elektros energiją. Ji jaunimą stebėtinai sudomino, ypač bandymai su skambučiais. Pabaigoje kun. J. Narjauskas pasakė kalbą, skatinančią jaunimą mokytis dainuoti. Jis pagyrė dainuojantį jaunimą ir pravedė pirmą pamokėlę – bandymą. Susirinkimas baigtas eilių deklamavimu (Kisielius – Geresnių laikų viltis”, Ti

ijūnaitis – Lietuve – didvyre”, Petrutis – vysk. Baranausko Girtuoklių sueiga”) bei Klevų panelių dueto daina Oi Dievuliau mano”.

Per antrąjį susirinkimą kun. S. Tijūnaitis pasakojo apie 1913 m. Bažnyčios laisvės jubiliejų, jo istorijos vingius. Kun. V. Šeškevičius ragino jaunimą imtis vaismedžių auginimo sodybų soduose bei sodinimo visokiausių medelių. Po to Klevų jaunimas padainavo Mergyte mano”, Oi pūtė šiaurus vėjelis”. Paskui deklamuotos eilės (M. Kavačiūnaitė – Dagilio Gimtinės kampelis”, Tijūnaitis – Maironio Trakų pilis”). Pranas Vailokaitis papasakojo apie atmosferos nuosėdas. Susirinkimas baigtas keletu žaidimų: Rūtele”, “Siuntė mane motinėlė”, Rože” ir kt. (Seinai. M.D. //Šaltinis. 1913 09 02. Nr. 35. P. 556.)

Rugsėjo 7 d. Punsko žiburininkai surengė visuotinį susirinkimą. Jame lankėsi svečias iš Marijampolės – “Žiburio” centro atstovas p. Mičiulis. Paprašytas gerbiamas svečias pasakė puikią kalbą apie švietimą ir jo reikalingumą mūsų žmonėms. Poo to “Žiburio” nariai paaukojo, kiek kas galėjo, “Žiburio” namų Marijampolėje statybai. Svečias atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Jurgis Senda (teisėjas) teiravosi, kaip pritraukti narius į draugijas. Ponas Mičiulis patarė steigti jaunimui atskiras kuopeles, kurios yra patrauklesnės, tenkina jaunimo poreikius ir lūkesčius. (Punskas. P.K. //Šaltinis. 1913 09 23. Nr. 38. P. 604.)

Rugsėjo 8 d. Punsko Žiburio” skyrius surengė vakarą, kuriame suvaidintas Pirmas degtindarys”. Vietinis choras, vadovaujamas vargonininko p. Miltakio, padainavo keletą tautinių dainų: Kur bėga Šešupė”, Kur banguoja Nemunėlis”, Lietuva, Tėvynė mūsų”, Putinėlis” ir daugiau. Po to deklamuota, o

vėliau šokta tautinius šokius. Viskas pavyko kuo puikiausiai, tik dėl stipraus lietaus apylinkėje atvyko mažiau žiūrovų, negu tikėtasi. Vaidinta p. Balytos gyvenamajam name. Žmonių prisirinko tiek, kad išpirkti visi bilietai. Žiūrovai vos tilpo salėje. Girtinas dalykas, nes jau keleri metai vakarų su vaidinimu Punske nebūta. Bestatant vaidinimą iškilo ne tik salės repeticijoms ir vaidybai problema, bet taip pat lankomumo. Mat kai kurie artistai turėjo vaikščioti į repeticijas po 5-7 km. Tačiau užsispyrusių dzūkelių mėgėjų dėka viską pavyko įveikti. Nutarta spalio 12 d. vaidinimą (paįvairinant kitomis dainomis ir kino projekcija) pakartoti, kad jį galėtų pamatyti ir kiti. (Punskas. Saulėgrąža. //Šaltinis. 1913 09 30. Nr. 39. P. 620.)

Rugsėjo 28 d. Seinuose įvyko “Žiburio” draugijos jaunimo kuopos susirinkimas. Jame dalyvavo per 100 asmenų, kurie pradžioje išklausė protokolo. Kun. Tijūnaitis pristatė vyskupo Cirtauto gyvenimą – kaip pavyzdį, kuriuo verta sekti, ypač jaunimui. Vėliau nurodyta jaunimui, kaip jis turi rengtis gyvenimui, kad jį laimingai pereitų ir pasiektų aukščiausiąjį tikslą. Perspėta jaunus žmones, kad masiškai nebėgtų į Ameriką, nes ten lietuviai vargsta labiau negu Tėvynėje, kur tiek daug gėrybių, tik rei-kia mokėti jas išnaudoti. Pranas Leončikas padeklamavęs Dagiliaus Aš myliu Tėvynę”, o M. Kavačiūnaitė – Narysevičiaus Aš myliu gimtą vietelę”. Taip jaunimas skatintas pasilikti mūsų krašte. Klevų jaunimas kaip paprastai padainavo liaudies dainų: Vienas sako – šiokia, kitas sa

ako – tokia”, Vaikščioj po dvarelį”. Po to pasiūlyta kitą kartą pasirodyti Seinų miestelio jaunimo chorui, kuris seniau garsėdavo savo dainomis. Pasiūlyta surengti viešą vakarą, jo pelną skirti lietuviškų laikraščių užsirašymui – ypač kaimo jaunimui. Šie pasiūlymai buvo vienbalsiai priimti. (Seinai. V.S. //Šaltinis. 1913 11 04. Nr. 44. P. 701.)

Seinų kraštui labai pasitarnavo p. Tijūnaitis, kuris “Žiburio” jaunimą skatino veikti, mokė šokti, dainuoti ir kt. Tai buvo geras pavyzdys kitiems “Žiburio” skyriams bei sodžių jaunimui, kaip elgtis ir kaip patraukti jaunimą. Spalio 19 d. “Žiburio” salėje įvyko viešas vakaras. J.P. pasakė Giros monologą Dekoracijos ir teatras”. Mokytojas J. Staskevičius, pritariant smuikais dviem broliams Kalikauskams, Dokalskiui, Sikorskui ir Kvietkauskui, padainavo Naujalio Lopšinę” ir M. Petrausko Vai aš pakirsčiau”. Smuikininkai taip pat atliko kelis kūrinėlius. (Seinai. PB. //1913 10 21. Nr. 42. P. 668.)

Gruodžio 7 d. įvyko jaunųjų žiburininkų susirinkimas. Atvyko daug jaunimo. Skaityta paskaita Apie liežuvio suvaldymą”, nes blogos kalbos ar apkalbos buvo būdingos ypač kaimams. Pranas Leončikas iš Klevų paskaitė apie dabartinio jaunimo reikšmę visuomenės gyvenime ir jo galybę. Agurkienė iš Bubelių padeklamavo jausmingą eilėraštį Lietuvaitės malda”. Kun. S. Tijūnaitis papasakojo apie blogą ir gerą jaunimą. Už per viešą vakarą surinktas aukas (11 rublių) dabar nutarta kaimo jaunimui užrašyti šiuos laikraščius: Pavasaris” – 6 vnt., Garnys” – 2 vnt., Spindulys” – 1 vnt. Jie pateksią į įvairius Seinų parapijos kaimus.

/p>

1913 metų gruodžio 28 d. Seinuose įvyko neeilinis “Žiburio” draugijos susirinkimas. Jame minėtas Maironio jubiliejus. Susirinkimas taip pat skirtas “Žiburio” jaunimo reikalams. Minėjimo metu deklamuotos eilės bei sakytos kalbos. Pradžioje kun. Vailokaitis pristatė Maironio asmenybę ir jo nuopelnus Lietuvai. Vėliau Pranas Leončikas iš Klevų įspūdingai ir graudinančiai padeklamavo jubiliatui skirtas eiles. Po to Seinų mišrusis choras padainavo Kur bėga Šešupė”. Tijūnaitis skaitė paskaitą apie Maironį ir Lietuvos jaunimą, vaizduojamą jo poezijoje, jo lūkesčius. Paskui sodiečiai sudainavo Užtrauksim naują giesmę, broliai” bei vėl deklamuota poezija (Ver. Žilinskaitė – “Jaunos dienos neprotingos”, “Tėvynės daina”, Kat. Buračiauskaitė – “Maža linksmybės”, Misiukonytė – “Našlaitė”, Čereškaitė – “Tėvynės dai-nos”, Agurkytė – “Rūtų vainikas”; pabaigoje Čereškaitė padeklamavo Jakšto eiles Maironiui). (Seinai. Dalyvavusis. //Vainikas. 1914 01 20. Nr. 2. P. 15.)

Punske 1914 m. sausio 4 d. įvyko “Žiburio” draugijos susirinkimas jaunimo reikalams. Kun. dek. Simonaitis, pradėdamas posėdį, pasakęs puikią kalbą apie švietimo reikalingumą jaunimo gyvenime. Pabrėžė, kad apsišvietęs jaunimas yra taip brangus kaip giedros dienos pavasarį, kurios atgaivina ir papuošia visą gamtą įvairiomis grožybėmis”. Pristatė dvejopo jaunimo paveikslą. Blogas jaunimas – kaip vabzdžiai parazitai gegužį, geras – kaip darbščios bitelės, besidarbuojančios visuomenės labui. Paskui Juozas Pajaujis papasakojo apie jaunimo blogus papročius, apkalbas ir nedorą pasilinksminimą. Vėliau perskaityta paskaita Jaunuomenės auklėjimas” apie susivaldymą. Ji labai patiko. Po paskaitos Vincas Kalinauskas pasakęs monologą Senas jaunikis”. Jis puikiai pralinksmino susirinkusius. Besakydamas vaidino kokių 90 metų senioką. Vėliau panelės Magdė Sendaitė ir Ona Baliūnaitė padeklamavo eiles iš Vainiko” – Našlaitė”. Magdalena Černelytė paskaitė iš Vainiko” paskaitėlę “Darželis”. Susirinkusį jaunimą raginta užsisakinėti ir skaityti laikraščius, ypač Pavasarį”. Juozas Pajaujis ragino kuo daugiau asmenų užsirašinėti į draugijas, skaityti naudingas knygas bei laikraščius. Susirinkimas baigtas vakarone, kurios metu šokti tautiniai šokiai. (Punskas. Vargšas. //Vainikas. 1914 02 03. Nr. 3. P. 23.)

Vasario 16 ir kovo 1 dienomis Punske įvyko “Žiburio” draugijos susirinkimas. Nutarta valdybą palikti šiems metams tą pačią, kaip ir 1913 m.: pirm. kun. dek. Simonaitis, pavad. J. Senda, ižd. kun. Krūvelis, knyg. A. Senda, sekr. P. Pacenka. Revizijos komisijon išrinkti: K. Tadarevičius, J. Birgelis, V. Kalinauskas. Delegatu į visuotinį susirinkimą išrinktas J. Miltakis. Nutarta Punsko parapijoje įsteigti “Žagrės” skyrelius. Tuo rūpintis pavesta “Žiburio” valdybai.

Kovo 4 d. vėl įvyko susirinkimas, kurio metu pasakytos trys kalbos jaunimui, padeklamuota keletas eilėraščių, paskaityta paskaitėlė Rūtų darželis”. Nutarta sekmadieniais po pamaldų jaunimui susirinkti paklausyti paaiškinimų iš geografijos. Susirinkimo metu nariais įsirašė 23 asmenys. (Punskas. J. Senukas. //Viltis. 1914 02 23. Nr. 54. P. 2.)

Balandžio 21 d. Punske įvyko “Žiburio” draugijos susirinkimas, skirtas pagerbti a.a. Viktoro Jakubausko atminimą bažnytinėmis pamaldomis. Velionis buvo pirmutinis iš Punsko apylinkės mokytojų, tiek daug pasidarbavęs lietuvių kaimams nešdamas šviesą. Jis ragino žmones rašytis į lietuviškas draugijas, karštomis kalbomis skleidė šviesą ir ragino kaimiečius šviestis. V. Jakubauskas aktyviai dalyvavo Punsko visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, talkindamas Vartotojų bendrovei blogiausiomis akimirkomis, nors pats gyveno Sožalkose. Jo dėka Punsko “Žiburio” draugija gavo iš valdžios leidimą rengti suaugusiųjų kursus. Jiems vadovavo pats mokytojas Viktoras Jakubauskas. Jis mokė norinčiuosius skaityti ir rašyti. V. Jakubauskas labai daug pasidarbavo ir Punsko katalikų bažnyčios labui bei labai nukentėjo nuo pirmeivių”. Jam keršijo vietos žydeliai, kurie nemėgo V. Jakubausko dėl aktyvios veiklos Vartotojo bendrovėje, tad skundė jį caro valdžios atstovams. Tačiau jis visą laiką buvo mandagus ir ramaus būdo žmogus, kitiems užsipuolus išlikdavo ramus ir besišypsąs. Mokykloje visi mokiniai jį tikrai mėgo ar net mylėjo, nes pačiam mokytojui mokiniai buvo didžiausias turtas.

Seinuose balandžio 28 d. įvyko “Žiburio” skyriaus susirinkimas, kuriame dalyvavo per šimtą žmonių. Perskaičius protokolą kun. Paškevičius įdomiai pristatė vaismedžių sodinimo ir auginimo problemą. Vėliau R. Misiukonytė pasigyrė, kaip ji išmokusi rašyti ir skaityti, ragindama ir kitus sodiečius. Duklackis išreiškė pageidavimą, kad susirinkimus lankytų nariai be jokių pašalinių, bet tam nepritarta. Paaiškėjo, kad kol kas šventadienių kursų jaunimui taip pat negalima rengti. Kun. Pivickis pastebėjo, kad susirinkimuose dalyvauja mažiau jaunimo ar apskritai žmonių, nes per vėlai pranešama. Tad nutarta kuo anksčiau pranešti. Pabaigoje kun. Paškevičius perskaitęs straipsnius Nebūk storžieviu”, kurie sodiečiams įstrigo į širdį. (Seinai. Rimbas. //Viltis. 1914 04 22. Nr. 85. P. 2.)

Birželio 28 d. įvyko “Žiburio” draugijos metinis susirinkimas, skirtas jaunimo reikalams. Įvertinus jaunimo kuopos metų veiklą galima buvo teigti, kad ji buvusi labai vaisinga. Surengta per 20 susirinkimų, kurių metu skaitytos paskaitos, sakytos kalbos, deklamuoti eilėraščiai, aptarta jaunimo didžiausias problemas ir pageidavimus. Susirinkimai dažnai baigti dainomis, tautiniais šokiais ir žaidimais. Jaunimas pradėjo aktyviau lankyti “Žiburio” draugijos susirinkimus, daugiau skaityti laikraščių ir knygų, buriasi kartu padainuoti ir giedoti bažnyčios chore. Matėsi jaunimo dvasinis ir moralinis pakilimas. Ir per šį susirinkimą kun. S. Tijūnaitis skaitė pranešimą Pirmyn be atodairio”, jaunimo deklamuotos eilės, padainuota. Smagiai pasilinksminęs jaunimas nenoromis išsiskirstė namo.

Seinuose birželio 15 d. įvyko “Žiburio” jaunimo kuopos metinis susirinkimas. Per metus jaunimas labai sujudo, tapo vieningesnis ir energingesnis. Pasiekti puikūs rezultatai. Pavyko surengti per 20 susirinkimų, tarp jų 12 skirtų tik jaunimui, o likusieji – kitiems reikalams. Susirinkimuose dalyvaudavo nuo 90 iki 150 asmenų. Jų metu skaitytos paskaitos, sakytos kalbos, deklamuotos eilės, dainuota, žaista. Būta per 16 paskaitų apie: socialinę sritį, Tėvynę, jaunimą, pasaulio įvykius, gamtą ir kt. Suvaidintas vaidinimas Niekam nesakyk”. Pasiekta moralinė nauda, vienybė, lietuviški giedojimai bažnyčioje, padaugėjo laikraščių skaitytojų ir sumažėjo besivalkiojančio jaunimo, išmokinta skaityti, rašyti, sodinta medelius ir vaismedžius, surinkta folkloro (dainų per 150) ir kt.

Pristačius ataskaitą – skaitė p. Tijūnaitis, Vera Marcinkevičiūtė padeklamavo eilėraštį Garbė Triušiui”, S. Tijūnaitis skaitė paskaitą Pirmyn be atodairio”, Pranas Leončikas iš Klevų padeklamavo Maironio eilėraštį Šalin nusiminę dūsavimai skaudūs”, panelė Agurkytė iš Bubelių – Šalin nusiminimo tamsi ūkana” ir Žemės dulkės”, panelė Mulerskaitė iš Rimkežerių – A. Jaunučaičio eilėraštį Pavasaris”, Antanas Čereskevičius – Žalvario Jaunimo daina”. Susirinkimo pabaigoje jaunimas padainavo trejetą dainų ir pažaidė. (Seinai. S.G. //Viltis. 1914 06 21. Nr. 135. P. 2.)

“Žiburio” draugija 1914 m. birželio 22 d. Seinuose suvaidino F. Omakovskos 3 veiksmų pasaką Verpėja po kryžiumi” ir J. Giegžno 2 veiksmų komediją Vaito piršlybos”. Išvakarėse vyko generalinė repeticija, tad taip pat galima buvo užeiti pasižiūrėti. Bilietai buvę perpus pigesni. Žiūrovų netrūko, nes išvakarėse daug sodiečių atvyko į atlaidus Seinuose. Vakaro metu Dokalskio diriguojamas choras puikiai atliko 7 dainas (žymiausios: Kur bėga Šešupė” ir Amžius po amžių”). Vaidinimas, nepaisant smulkių trūkumų, kurių visada negalima išvengti, pasisekė. Atvykę žiūrovai bei svečiai buvo tikrai patenkinti. Žiūrovams labai patiko Verpėja po kryžiumi” – turininga pasaka. Kartais jautriems ir už širdies pagraibstė. Vaito piršlybos” buvo pastatytos tik tam, kad pralinksmintų publiką, ir tai tikrai pavyko.

Iš vaidintojų ypač pasižymėjo panelė Donicėlė Blažiūnaitė, kuri nors pirmą kartą scenoje atliko Onos vaidmenį (Verpėja po kryžiumi”), parodė nemažai sumanumo, nes tikrai įsigilino į Onos dvasią. Galionuotasis vaitas (A. Žukas) puikiai prijuokino publiką, kad net ašaros visiems riedėjo. Vaidinimo išvakarėse per didįjį bandymą apsilankė daugelis kaimiečių, kurie atvyko į Švč. Marijos atlaidus. Buvo sužavėti vaidinimu. (Seinai. Kiksas. //Viltis. 1914 06 26. Nr. 139. P. 3. ; Seinai. P. //Šaltinis. 1914 07 07. Nr. 27. P. 415.)

Tolimesnę “Žiburio” draugijos veiklą nutraukė I pasaulinis karas.

Leave a Comment