Žargoninė leksika Balio Sruogos “Dievų miške”

KAUNO J.DOBKEVIČIAUS VIDURINĖ MOKYKLA

Žargoninė leksika B. Sruogos “Dievų miške”
Tiriamasis darbas

Darbą atliko XIIa klasės mokinys:
Tadas Vizgaitis
Darbą tikrino lietuvių kalbos vyr. mokytoja:
Jūratė Petrikaitė

Kaunas, 2002

Planas

1. Pratarmė 3
2. B. Sruogos biografija ir kūryba 4
3. Žargonai ir frazeologizmai 5
4. Žargonai ir frazeologizmai “Dievų miške” 6
5. Išvados 7
6. Priedas 8
7.Literatūra 9

Pratarmė
Darbe bus aptariamas iškilus lietuvių tautos rašytojas Balys Sruoga, jo memuarų knyga “Dievų miškas”. Kiekvienas darbas turi savitumo, todėl trumpai apžvelgsiu rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas “Dievų miško” žargoninei leksikai, kuri paimta iš ypatingai savitos aplinkos.
Jungdamas savo prigimties poetinį polėkį ir sarkastišką pašaipą, Sruoga davė prradžia ironiškų degradavimų tradicijai, parašydamas šią knygą. “Dievų miškas” – savotiška tragikomedija proza, atskleidžianti iš vidaus nužmoginimo procesą, kurį vykdė totalitarizmo sistemos.

Balys Sruoga
Balys Sruoga gimė 1896m. vasario 2d. pasiturinčioje valstiečių šeimoje. 1914m. Panevėžyje įsitraukė į visuomeninę ir literatūrinę veiklą, tuometinėje spaudoje išspausdino pirmuosius savo eilėraščius ir straipsnius, kuriuose atvėrė savo jaunatviškas nuotaikas ir svajones, gynė realistinio meno principus. B. Sruoga domėjosi filosofija, jį labiausiai traukė simbolizmas. 1919m. buvo išleista Sruogos knyga, poema “Deivė ir ežeras”, po metų jis išleido eilėraščių rinkinį “Saulė irr smiltys”. B. Sruoga į lietuvių kalbą išvertė daug užsienio rašytojų kūrinių. 1923m. buvo išleistas antras B. Sruogos eilėraščių rinkinys “Dievo takais”. 1930m. parašė dramą “Milžinų paunksnė”
Lietuvių kultūros kontekste B. Sruoga įsitvirtino daugiausiai kaip savito savo kūrinio – “Dievų miškas” autorius. Nevaržomas jo

okių rėmų šiame kūrinyje atskleidė pagrindinius savo kaip žmogaus gyvenimo principus, tapdamas kūrinio centru, būdamas graudus, ironiškas ir net sarkastiškas, apmąstydamas įvykius sprendžia egzistencinius klausimus ir pagaliau atsako, kaip galima išlikti žmogumi nežmoniškoje aplinkoje.
“Dievų miškas” – įvairiausių charakterių, teigiamų ir neigiamų asmenybių sąlyčio taškas. Čia žmonės gyveno būdami labai skirtingi, vieni iš jų surado bendrą kalbą, sugebėjo išlikti draugais, kiti tik “vaikščiojo tų pačių draugų lavonais”. Ir štai visoje charakterių, išgyvenimų samplaikoje vystėsi bei atsirado “Dievų miško” žargonai bei frazeologizmai.

Žargonai ir frazeologizmai
“Dievų miško” stiliaus pagrindas nėra įprastas. Rašytojas kūrinyje vartoja daug palyginimų, metaforų, hiperbolių, frazeologizmų, į viską žvelgia su ironija, sarkazmu. Visa tai susilieja į visumą ir todėl kūrinio kalba tampa žargonu.
Žargonas – tai specifinė kalba, kurią supranta tam tikra žmonių grupė. Jiie sudaro skolintos leksikos dalį, be kurios bendrinė kalba gali puikiausiai išsiversti. Praktiškai kiekviena socialinė grupė turi savo specifinį kalbą. Štai kad ir mokiniai naudoja auklėtojai apibudinti žargoną “klifa”, tiesiog sunku nustatyti, iš kur jis kilęs. Tačiau praktiškai kiekvienas mokinys, išgirdęs šį išsireiškimą, supras, kad kalbama apie auklėtoją. Tai specifinis žargonas turintis atitinkamą reikšmę.
Pagrindinė žargono detalė yra frazeologizmai. Žodžių junginių reikšmės vientisumas yra pagrindinė ypatybė, atskirianti frazeologizmus nuo laisvųjų junginių, kurių kiekvienas žodis išlaiko savo reikšmę. Frazeologizmams būdinga ypatybė – vaizdingumas –

atsirado, laisvųjų junginių žodžiams netenkant savo reikšmes, pradėjus tuos junginius vartoti perkeltine prasme ir apibendrinus vientisa reikšme.
Vaizdingumas nėra labai pastovus, apibrėžtas, visų vienaip suprantamas reiškinys. Bet ir frazeologizmų reikšmės vaizdingumo atžvilgiu nėra vienodos: vienos yra labiau, kitos mažiau vaizdingos.
Frazeologizmai yra pastovūs kalbiniai vienetai.
Taigi matome, kad frazeologizmai yra vientisos ir vaizdingos reikšmės pastovūs junginiai. Paprasčiau sakant tai yra sustabarėję žodžių junginiai. Pavyzdžiui, pakratė kojas, užrietė nosį, kaip iš pypkės.

Žargonai ir frazeologizmai “Dievų miške”
Sustabarėjusių žodžių reikšmė “Dievų miške” yra labai didelė. Autorius, norėdamas apibudinti žmogaus išvaizdą, parodyti jo savybes ir bruožus, vartoja frazeologizmus ir žargonus. Knygos frazeologizmams ir žargonams charakteringa tai jog jie yra susiformavę tam tikroje aplinkoje, t.y. konclagerio terpėje ir pasižymi savo įvairove.
“Dievų miško” veikėjai sudarė tris pagrindinius lagerio socialinius sluoksnius: prižiūrėtojai ir valdininkai, kaliniai ir tik lageryje atsiradę klipatos. Klipata – tai silpniausias ir mirčiai pasmerktas lagerio kalinys. Nepakartas pakaruoklis (vis dar gyvas klipata), pakaruoklio vėdaras (perkaręs žmogelis), kinkas pakratyti ir į dausas pasikelti (mirti) – šiais frazeologizmais autorius apibudina klipatas. Tapus klipata, praktiškai, buvo sunku vėl sugrįžti į kalinio statusą. Kaliniams taip pat buvo nelengva išlikti oriais ir žmogiškais. Jie taip pat buvo įvairiai vadinami ir keikiami: kiauliasnukis, kiauliašunis, kumščiavos apaštalas, bambizas, morcinis katinas, ciucka, lakūdra, organizatorius, sudžiuvusi žagrė, apaštalas ir kiti. Ta

ačiau kaliniai buvo verti šių žodžiu, nes buvo nužmoginti ir pradėjo pasiduoti šėtoniškai pagundai (gerti), organizuoti (vogti), be darbo bindzinėti. Esesininkai (kalinių prižiūrėtojai), kapai (būrio viršininkai), angelai sargai (kareiviai) prižiūrėjo tvarką ir daužė snukius kai to prireikdavo. Be savo pareigų jie taip pat buvo paskendę savo bizniuose ar eketę graibydavo (tinginiaudavo), ar dežuruodavo (patruliavimas).
Kiekvienas žodis talpina savyje tam tikrą informaciją, “Dievų miške” žargonai ir frazeologizmai ne išimtis, juose atsispindi išgyventų sunkumų informacija. Tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip išgyveno rašytojas B. Sruoga šioje mėsmalėje, kur žmogus kiekvieną dieną buvo vadinamas šiukšle, o gyvenimo pabaiga – staugimas kaip morcinio katino dujų kameroje.

Išvados
“Dievų miško” realybė leidžia pažvelgti į žargonus platesne prasme. Čia žodis aplaistytas daugelio žmonių krauju. Ir jeigu žargonas “klipata” mums gali sukelti juoką, tai toje realybėje, kur jis susiformavo, sukeldavo skausmingą būseną, kai jau žinai savo likimą – mirtį.
Tiriamajame darbe buvo apžvelgti žargonai ir frazeologizmai Balio Sruogos knygoje “Dievų miškas”, aprašytas autorius ir jo kūryba.
Tarp daugybės meninės raiškos priemonių, pavartotų kūrinyje, žargonai taip pat yra svarbūs. Žargonai ir frazeologizmai turi nemažą reikšmę “Dievų miške”. Jais parodomas žmogaus nužmoginimas ir tragiškumas, mirties beprasmiškumas. Kiekvienas žargonas ar frazeologizmas turėjo tam tikrą reikšmę lageryje, todėl susipažinę su jais galime lengviau suprasti ir interpretuoti kūrinį.

Priedas

Angelas sargas Frazeologizmas Lagerio apsaugos ka

areivis
Bambizas Žargonas Mažo ūgio, liesas, silpnas vaikinas
Bindzinėti Žargonas Tinginiauti
Ciucka Žargonas Kalinio apibudinimas
Daužyti snukius Frazeologizmas Mušti
Dežuravimas Žargonas Patruliavimas
Eketę graibyti Frazeologizmas Tinginiauti
Esesininkas Žargonas Kareivis
Gestapininkas Žargonas Saugumietis
Gyvanašlių aptarnavimas Frazeologizmas Paleistuvavimas
Į dausas pasikelti Žargonas Mirti
Iš snukių košę padaryti Frazeologizmas Mušti kalinį
Išmušinėti Žargonas Atimti pinigus
Kapas, puskapis Žargonas Būrio viršininkas
Kapoti uodegą Frazeologizmas Maisto davinio sumažinimas
Kiauliasnukis Žargonas Purvinas, nevalyva kalinys
Kiauliašunis Žargonas Blogas žmogus
Kinkas pakratyti Frazeologizmas Mirti
Klipata Žargonas Nualintas kalinys
Klipatoti Žargonas Parodo kalinio būseną, vaikščioti
Kumščiavos apaštalas Frazeologizmas Apgaulingo įvaizdžio kalinys
Lakūdra Žargonas Pasileidusi moteris kalinė
Morcinis katinas Frazeologizmas Kalinys, vedamas i krematoriumą
Nepakartas pakaruoklis Frazeologizmas Vis dar gyvas kalinys
Organizatorius Žargonas Vagis
Organizuoti Žargonas Vogti
Pakaruoklio vėdaras Frazeologizmas Perkaręs žmogelis
Pamačlyva ranka Žargonas Padedantis mušti kitus žmones
Pasiduoti šėtoniškai pagundai Frazeologizmas Girtauti
Paskęsti savo biznuose Žargonas Uždarbiauti
Sudžiuvusi žagrė Frazeologizmas Liesas silpnas jaunuolis
Šėką pjauti Frazeologizmas Dirbti sunkų darbą
Šiukšlė Žargonas Kalinio apibūdinimas
Šunsnukis Žargonas Nusikaltėlis
Valstybinis švarkpalaikis Žargonas Viršininkas

Literatūra
1. Paulauskas J., Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. – K.: Šviesa, 1977.
2. Kubilius V., XX amžiaus literatūra: Lietuvių literatūros istorija. – V.: Alma littera, 1996.
3. Pupkis A., Kalbos kultūros pagrindai. – V., 1980.
4. Samulionis A., Balys Sruoga. – V., 1987.
5. Sruoga B., Dievų miškas. – K.: Šviesa, 1976.

Leave a Comment