Vincas Krėvė (Mickevičius) – universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas. Vincas Krėvė – Mickevičius gimė 1882m. spalio 19d. Subartonoų kaime, Alytaus apskrityje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl tą pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. Ilgą laiką vadinosi dviguba (V.Krėvė-Mickevičius) pavarde, o Amerikoje ir oficialiai vadinosi tik V.Krėve. V.Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją ir Merkinės mokykloje. Dar pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898m, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Nejausdamas pašaukimo, iš seminarijos po dviejų metų išstojo. 1904m. V.Krėvė įstojo į Kijevo universitetą, studijavo filologiją. 1905m. universitetas buvo uždarytas, V.Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas ryšių ir su Kijevo universitetu. 1908m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus ir Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją dėstyti rusų kalbą ir literatūrą. 1913m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį. 1919m. V.Krėve buvo Lietuvos atstovu Azerbaidžane. 1920m. V.Krėvė grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarinių Mokslų fakultete. 1925-1937m. V.Krėvė buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei literatūrinius žurnalus. V.Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime. 1940m. bolševikams okupavus Lietuvą, V.Krėvė buvo ministru vadinamojoje Liaudies vyriausybėje, bet greit iš tų pareigų pasitraukė. Pasitraukęs iš politikos, dirbo Vilniaus universitete, buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi. 1941m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos prezidentu.
1944m. V.Krėvė pasitraukė į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje. 1947m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą. Mirė 1954m. liepos 7d.VALSTYBĖS TEATRAS KAUNESTATE THEATRE IN KAUNASVincas Krėvė-Mickevičius “Šarūnas” (1929 m.)Rež. Andrius Oleka-Žilinskas, dail. Adomas GaldikasŠarūnas – Petras Kubertavičius, Rainys – Henrikas Kačinskas, Gelovinis – Vladas SipavičiusV. Kreve-Mickevicius “Sarunas” (1929)Director Andrius Oleka-Zilinskas, artist Adomas GaldikasSarunas – Petras Kubertavicius, Rainys – Henrikas Kacinskas, Gelovinis – Vladas Sipavicius
Paroda
Akademikui Vincui Krėvei-Mickevičiui – 120
Spalio 18 d. Mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta paroda, skirta akademiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 12-osioms gimimo metinėms paminėti.Prozininkas, dramaturas Vincas Krėvė (Mickevičius) gimė 1882m. spalio 19d. Subartonoų kaime, Alytaus apskrityje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl tą pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. Ilgą laiką vadinosi dviguba (V.Krėvė-Mickevičius) pavarde, o Amerikoje ir oficialiai vadinosi tik V.Krėve. Mirė 1954m. liepos 7d. Springfielde (JAV). 1992 metais perlaidotas gimtinės kapinėse.
V.Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją ir Merkinės mokykloje. Dar pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898m, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Nejausdamas pašaukimo, iš seminarijos po dviejų metų išstojo. 1904m. V.Krėvė įstojo į Kijevo universitetą, studijavo filologiją. 1905m. universitetas buvo uždarytas, V.Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas ryšių ir su Kijevo universitetu. 1908m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus ir Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją dėstyti rusų kalbą ir literatūrą. 1913m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį. 1919m. V.Krėve buvo Lietuvos atstovu Azerbaidžane.
1920m. V.Krėvė grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarinių Mokslų fakultete. 1925-1937m. V.Krėvė buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei literatūrinius žurnalus. V.Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime. 1940m. bolševikams okupavus Lietuvą, V.Krėvė buvo ministru vadinamojoje Liaudies vyriausybėje, bet greit iš tų pareigų pasitraukė. Pasitraukęs iš politikos, dirbo Vilniaus universitete, buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi. 1941m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos prezidentu. 1944m. V.Krėvė pasitraukė į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje. 1947m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą. Parodoje eksponuojama medžiaga, atspindinti rašytojo kųrybinę, mokslinę, politinę bei visuomeninę veiklą. Išskirti pagrindiniai V. Krėvės gyvenimo tarpsniai – gyvenimas ir veikla Baku, Kauno ir Vilniaus laikotarpiais, tremtis bei paskutinieji gyvenimo metai Amerikoje.