Vieos kalbos r?ys
Oficiali viea kalba
Nors b?tent oficiali viea kalba ikyla atminty, kai pagalvojame apie vie? pasisakym?, visgi i r?is naudojama maiausiai. Oficiali viea kalba, kadangi apr?pia visus aspektus, sugeb?jimus ir priemones, palie?iamus bet kuriomis kitomis vieo pasisakymo aplinkyb?mis, yra geriausias pavyzdys paaikinti ir palavinti sugeb?jimus sakyti kalb?. Oficiali viea kalba paprastai yra didelei auditorijai skirta kalba arba paskaita konkre?ia tema. J? gali pristatyti konferencijos ar seminaro ved?jas, ir tokiuose renginiuose vie? kalb? gali b?ti daug. Tokia viea kalba yra lengviausia, nes prane?j? reguliuoja pos?dio darb? tvarka ir jam n?ra ko per daug bijoti koki? nors trukdym?.
Neoficiali viea kalba
M?s? laikais dauguma vie? kalb? verslo pasaulyje yra neoficial?s reikalai su maomis grup?mis, kurios skatinamos dalyvauti aktyviai. Neoficialus pasisakymas apr?pia visus oficialiojo reikalavimus su papildoma nata kalb?tojui atrodyti atsipalaidavusiam, iliekant budriam ir besivaldan?iam. Tiek oficialiojo, tiek neoficialiojo pasisakymo objetas turi b?ti auditorijos supratimo apie dalyk? arba to dalyko imanymo papildymas. Neturi b?ti reikalaujama i klausytojo jokios konkre?ios veiklos.
Asmeninis pokalbis
Galimybi? tokiai vieai kalbai pasitaiko daugiausia. Svarbiausia tai, kad asmeniniai pokalbiai vyksta kaip paprastieji kasdieniai, bet gali b?ti ?vairaus oficialumo lygio, priklausomai nuo panekovo statuso ir poreiki?. Daugelis nelaiko asmenin?s vieos kalbos vie?ja ir kaip tik d?l to nepatiria tokios baim?s, kuri b?dinga susitikus su grupine auditorija. Taigi ?ia reikalingi visi sugeb?jimai s?kmingai pasakyti vie? kalb?. O kadangi juos reikia taikyti pokalbiui, tai tam tikra prasme yra dar sud?tingiau. Geras kalb?tojas gali padaryti ?sp?d? klausytojui savo asmenybe ir manieromis.
Instruktaas
Instruktaai paprastai apima specifin? klausim? ir skiriami praneti auditorijai apie konkret? proces? ar veiksm? bei kaip klausytojai privalo t? veiksm? atlikti. Veiksmingas instruktaas utikrina, kad kiekvienas komandos narys visikai supras veiksm? program? ir savo vaidmen? pasiekti s?kmei.
Paprastai b?na daugyb? prog? patikrinti, ar priemon?s suprastos, ir uduoti klausim?- ar apie finalines rungtynes, ar apie firmos persikraustym?, ar apie prieo stovyklos puolim?!Seminaras
Per seminar? i auditorijos tikimasi, kad bus aktyvi tiek pat, jei ne daugiau, kaip kalb?tojas, kurio pagrindinis vaidmuo yra palengvinti darb?. Susirinkimai paprastai suskaidomi ? daugyb? ma? vie? kalb?. Jas lydi grupinis darbas ir gali b?ti si?lomi sprendimai. Kalb?tojas turi derinti savuosius klausytojo ir vadovo ?g?dius, sugeb?ti ijudinti, padr?sinti kitus, pateikdamas sav?sias inias.
Susirinkimas
Susirinkimai teikia mums daugyb? prog? neoficialioms vieoms kalboms-gerai, kad daniausiai trumpoms. Daugelis moni? toki? prog? nesugeba inaudoti kuo geriausiai, nes nepaiso gero kalbos sakymo pagrind?, o tuomet nusivilia savimi ir savo klausytojais- tarp kuri? paprastai b?na ir virininkas.
Pokalbis telefonu
Nevizualinis ryys (jei neturite ekrano) telefonu neleidia pasinaudoti daugeliu ?prastini? sugeb?jim? sakyti vie? kalb?, ta?iau sureikmina tuos sugeb?jimus, kurie reikalingi. Jei telefonu naudojat?s efektyviai, tai irgi turite galimyb? gerai sakyti kalb?, pirmiausia neoficialiosiomis progomis.
Televizin? konferencija
Verslo susirinkimui vis daugiau panaudojamos vaizdo kameros. Su jomis galima sutelkti vienam prane?jui netgi daug auditorij?. Pirmiausia vaizdo kameros prad?jo taupyti ilaidas kelion?ms. O tai dabar didiausia nauda i j? ta, kad sutelkia daug grupi?, leidia joms vizualiai bendrauti, dalytis informacija ir mintimis, netgi dideliais atstumais. Taigi darosi vis svarbiau kiekvienam sugeb?ti tokiomis s?lygomis sumaniai pateikti savo id?jas. Pradedan?iajam ioje srityje svarbiausia yra prie pasirodant eteryje pasilavinti ir paleidus ?ra? patyrin?ti savo kalb?sen? ir elgsen?.
Vieos kalbos dalyviai
Vieoje kalboje dalyvauja trys dalykai: J?s, kaip kalb?tojas; auditorija; J?s? atstovaujamoji organizacija. Vis? i? dalyvi? susilaukiama s?km? siejasi, bet ir skiriasi. Kalb?tojui gerai ?vertinta jo kalba didina pasitik?jim? savimi ir pagarb? jam bei prisideda prie verslo sugeb?jim? nepaliaujamo ugdymo.
Auditorijai gera viea kalba teikia maloni? igyvenim?, padeda geriau suprasti dalyk? ir didina pagarb? prane?jui bei jo ar jos atstovaujamai organizacijai. O toji organizacija gauna ilgalaik?s naudos savajai reputacijai; danai ji gauna ir trumpalaik?s naudos, jei viea kalba padeda sudaryti sutart?.Kalb?tojas Geras kalb?tojas gali prad?ti pristatym? jausdamasis truput? sukaustytas ir nervingas, ta?iau jau?iasi tikras, kad padar? visk? laimei laiduoti. Bekalb?damas jis gali pajusti umezg?s ger? ry? su auditorija. Pagaliau s?km? prilausys nuo to, ar viea kalba pasieks tiksl?. ?ia ne tas pats, kas pamatyti, jog renginys pra?jo gerai, nes tuomet b?t? vien tik ?rodymas, kad buvo puik?s J?s? kalb?jimo ?g?diai. Kad gal?tum?te vadintis tikrai geru prane?ju, renginys privalo pasiekti sav?j? tiksl?.
Auditorija Auditorija gali susirinkti nusiteikusi palankiai prane?jui arba ambivalentika. Dauguma ino, ko dalyvauja ir ko nori gauti i renginio: kad jiems pad?t? susidaryti vaizd? ir suprasti tam tikrus klausimus, problemas ir kad tai b?t? padaryta kuo aikiau, ?domiau ir patraukliau. Pabaigoje kai kurie i j? klausin?ja ir tikisi nepikt? verting? atsakym?. Jie tikrai nenori ilgiausi? tuling? diatribi? apie nesusijusius faktus, veikiau supainiojan?ius nei padedan?ius suprasti, kurias d?sto tiek nesuinteresuotas asmuo, tiek netikusiai informuotas, o baisiausia- ??lus.
Organizacija Organizacija pasirenka prane?j?, kuriam b?dingos ?vairios emocijos: pasitik?jimas savimi, nerimas, smalsumas ar kartais nuoirdus susir?pinimas. Ant kortos statoma mokyklos, koledo ar firmos reputacija, tiek ilgalaik?, tiek trumpalaik?. Jei prane?jas visai neinia kokio lygio, tai tie, kurie j? pasirinko, nerimaus renginio pradioje, o paskui puls ? aaras i skausmo arba i diaugsmo. J?s? asmenin? patirtis auditorijoje tikriausiai Jums atskleid? tokias prieybes. Ta?iau gera organizacija ?sitraukia ? reikal? gerokai iki renginio ir utikrina, kad viskas ieit? tik gerai.
Planas
Kaip daug kas gyvenime, gera viea kalba turi pradi?, vidurin? dal? ir pabaig?. Kiekvienu i i? etap? siekiama vis kitokio tikslo. Deja, daugelis i m?s? taip ir neid?sto vieoje kalboje visko, kas reikalinga, kadangi suvelia iuos etapus. Pagrindin? strukt?ra yra tokia:
Pradia- su?dominti ir supaindinti; Vidurin? dalis- informuoti ir instruktuoti; Pabaiga-?tvirtinti ir palikti neidildom? ?sp?d?; Painus praneimas, pateikiamas kaip gausyb?s min?i? kratinys, ?stringa atmintin tik tuo, kad smarkiai sutrikdo. Planuojant savo vie?j? kalb? tur?tum?te ikelti iuos klausimus: K? klausytojai privalo inoti ir suprasti, kiad pasiektum?te sav?j? tiksl?? K? jiems der?t? suinoti papildomai? K? der?t? pridurti, jei b?t? laiko? Pasidarius vieos kalbos plan?, ramiau i?rima ? savo udavin?. J?s inote, k? norite pasakyti ir kokius svarbiausius dalykus norite iaikinti.?angaPasisveikinimas Pasinaudokite galimybe pasakyti Labas rytas ar Laba diena pasitenkinimo kupina ypsena, kuri sudaro ?sp?d?, kad esate patenkintas ?ia b?ti.
Prisistatymas Pasisakykite, kas J?s.
Patikslinimas iek tiek paaikinkite, k? savo darbe nuveik?te arba k? iuo metu veikiate, kad b?t? aiki j?s? kompetencija kalb?ti numatyt?ja tema.
Tema Paskelbkite savo praneimo pavadinim?.
Laikas Pranekite, kiek truks J?s? pasirodymas.
?domyb?s paad?jimas Pranekite, kok parodysite film?, koki? pateiksite anket? ar kitoki? speciali? priemoni?, kad auditorija susidom?jusi j? laukt?.
Klausimai Pasakykite, kada nor?tum?te atsakin?ti ? klausimus.
J?s? ?anga tur?t? b?ti trumpa, atri ir taikli. Klausytoj? linksminimo paaliniais juokeliais laikai jau pra?j?. Su tema susij? juokeliai tinka, jei tikite, kad auditorijai patiks ir kad be kli??i? pasieksite kalbos kulminacij?.
Vidurin? dalis Visada paisykite Macmillano patarimo ir susitelkite ? dvi ar tris pagrindines savo kalbos temas. Kiekviena tema tampa maa viea kalba, kuri? galima prapl?sti vienu ar dviem pagalbiniais klausimais, ?galinan?iais jus palaikyti susidom?jim? logikai nuosekliai d?stant istorij? ar argument?. Tinkama kalba. Kad klausytojai suprast?, k? kalbate, turite nusistatyti tinkam? savo kalbos lyg?. Nusistatyti tinkam? kalb?jimo lyg? n?ra paprasta, ypa? jei auditorija marga iniomis ir interesais. Jie abejojate, visada kalb?kite su didiausiu bendruoju vardikliu, o ne su maiausiu.
Paprastai tariant, laikykit?s fakt? ir specifikos, kada susitelkiate ? kalbam?j? dalyk? ir ? atskiras temas. Kalb?kite trumpais taikliais sakiniais, ubaikite juos pakankamai ilgomis pauz?mis, kad gal?tum?te umegzti aki? ry? ir uduoti nebyl? klausim? Ar supratote? Jus supras, jei parykinsite mint? ?domia istorija ar pavyzdiu arba d?mes? patraukian?iu sakiniu, itariamu rytingai ir su ?sitikinimu.Pabaiga Taigi pasiek?me baigiam?j? J?s? vieos kalbos dal?- ubaigim?. O kaip b?ti tikram, kad j?s? auditorija ?simin? visa tai, ik? id?st?te? Usitikrinimui, kad j?s? praneimas pasiek? auk?iausi? lyg?, geriausia yra laikytis toliau pateikiamo trefareto.
Pirmiausia- veskite prie ivados savo paskutiniosios i pagrindini? tem? d?stymo pabaigoje. Tegu auditorija ino, kada pasiek?te ? tak?. Pad?kokite savo auditorijai u tai, kad klaus?si ir buvo d?mesinga. Nenuleiskite aki? nuo auditorijos, ypsokit?s ir arba s?skit?s, arba enkite atgal. Daugiau nieko sakyti nebereikia, svarbiausia nebesakyti a?i?. Tegu j?s? paskutinis sakinys ?sigeria ir ilieka paskutiniuoju ?simintuoju i J?s? kalbos.