valentina

Kodėl du mylintys žmonės yra nelaimingi

Meilė neatsiejama nuo kančios, tai mes jau supratome perskaitę Igno Šeiniaus “Kuprelį”. “Valentinoje” dviems vienas kitą mylintiems žmonėms tenka kentėti ir būti nelaimingiems.
Pirma kartą Antanas pamatęs Valnetina labai ja susižavėjo, tada jis dar nežinojo jos tikrojo vardo, todėl pavadino ją Maryte. Gerai jos nepažinodamas savo pasamonėje jis sukūrė savo mylimosios idealą.
Susipažinęs su Valentina artimiau jo meilės jausmas sustiprėjo, bet regis Antanui mielesnis buvo patsai žodis meilė nei jo mylimoji. Bendraudamas su ja jis nejautė įppatingo pasitenkinimo, greičiau tai jį tik suglumindavo, jam labiau patiko tiesiog buti šalia ir stebėti ją, jos grožį.
Valentina savo ruožtu buvo tik neseniai įžengusi į suaugusiųjų pasaulį, jai dar buvo svetimi visi tie jausmai ir išgyvenimai. Ji buvo dar nepasiruošus tokiems nuotikiams, todėl visą laiką “sukosi” tarp dviejų pasaulių.
Gal būt viena is pagrindinių priežasčių, kodėl jie taip kentėjo buvo ta, kad jie buvo per daug skirtingi. Antanas buvo nedrąsus “susitikęs Valentiną, Antanas glumsta, netenka drąsos”. Jo pokalbiuose su Valentina jaučiamas eggoistiškumas, prieštaravimas, daugelis jų pokalbių papraščiausiai privesdavo prie to, kad jie arba susipykdavo, arba nebenorėdavo kalbėtis vienas su kitu. Valentina savo ruožtu buvo atsargi, uždara, turėjo atsakomybės jausmą, jos sielos pasaulis buvo visiems uždaras, be to ji labai mylėjo savo tė

ėvus ir artimuosius. Taigi jų nelaimės priežastis buvo jie patys, nors didelę įtaką turėjo ir artimųjų poveikis, įpatingai tėvų.
Kalbant apie tėvus. Valentinos tėvai buvo įsikolinę vienam inžinieriui ir todėl Valentina jau buvo jam pažadėta, o ir ji pati jautė, kad neturėtų apvilti tėvų. Pasijutęs įžeistas Antanas kurį laiką ignoravo Valentiną. Jo tarti žodžiai dar labiau pastūmėjo ją į kito rankas “geriau matysių tavę karste, nei su juo”.
Valentinai buvo sunku pasirinkti. Su Antanu ji niekaip negalėjo rasti bendros kalbos, inžinierius buvo jos pirmoji meilė, dėl nežinomų priežasčiu dėja taip pat nenusisekusi, todėl nezinodama ka daryti, tikėdamasi rasti bent akimirka ramybės ji keliaudavo pas savo seserį į Vienuolyną.
Dėja Valentinos pasirinkimas apvylė ne tik Antana ir inžinierių, bet ir jos tėvus, nusprendusi stoti į vienuolyną jii nusprendė daugiau nebedraskyti sau sielos ir sulaukti ramybės dievo prieglobstyje. Gal būt jei jai nebūtų reikėją daryti tokių skubotų sprendimų, jos gyvenimas būtų baigesis ne taip dramatiškai.

Leave a Comment