Vaikystës pasaulis B.Radzevièiaus romane “Prieðauðrio vieðkeliai”

Broniaus Radzevièiaus romanas “Prieðauðrio vieðkeliai” yra vienas ið originaliausiø ir reikðmingiausiø kûriniø lietuviø literatûroje. Romanas yra savitas ne vien savo pasakojimo forma, kada charakteriai atskirai sukuriami, o pavaizduoti atskirø ávykiø, aplinkos detaliø dëka, bet yra ádomûs ir patys veikëjai, jø gyvenimai, mintys. Beveik pusë romano veikëjø yra vaikai – besiformuojanèios, auganèios asmenybës. Jø charakteriø raidà nulemia vyresnieji þmonës – jø tëvai, giminës, kaimynai. Dar auganèiam vaikui yra svarbu viskas, kà jis mato aplink save. Kas nëra aktualu suaugusiam þmogui, tas daþniausia uþsifiksuoja jáá stebinèio maþo vaiko pasàmonëje. Tai bûna paèios smulkiausios detalës, ávykiai.

Daþnai romane pasirodantis vaikas yra Daukinèiø Juzukas. Dar penkeriø metø nesulaukæs, Juzukas jau buvo gyvenæs keliose ðeimose. Nelaiminga naðlaièio dalia ginë maþà vaikà ið namø á namus, kartais pasirodantis tëvas keldavo já naktimis. Ir prie viso to ðis vaikas jau baigia priprasti. Jis domëdavosi viskuo, kas já supo, ir kai atëjo laikas vaþiuoti á jau tikruosius savo namus, Juzukas abejoja. Jis nori bûti miestietis, nors mielai sugráþtø á namus, todël mums nelabai suprantamas ðiio maþo vaiko màstymas.

Skaitydami kûriná, mes negalime nesistebëti, koks ádomus, paslaptingas ir nenuspëjamas vaikø pasaulis. Ið kur kyla ávairûs klausimai, kur jie iðmoko vieno ar kito dalyko. Ir net nesusimàstom, kad mokukla buvo aplinka, kurioje jie auga, þaidþia. Maþøjø poelgiai yr

ra nenuspëjami, jø eigos negalima nustatyti ið anksto. Labai yra keista, kad tik vienas Juzukas pastebi maðinistà ir visai netikëtai paklausia, ko jis toks liûdnas. Jis kalba su maðinistu visai kaip suaugæs ir kaip lygus su lygiu. Tik vienas Juzukas sugeba pastebëti, kad maðinistas “labai labai toli nuo kaþko”. O suaugusieji negali pasakyti, ið kur tokios mintys vaiko galvoje, kodël jis taip paklausë.

Mes per daþnai nuvertiname vaikus sakydami, kad jis dar per maþas, jis dar vaikas. Bet tai yra neteisinga maþøjø atþvilgiu. Juk suaugæ – taip pat vaikai, tik þaidþia kitokiais, sudëtingesniais þaislais ir kalba “protingesniais” þodþiais.

Broniaus Radzevièiaus romane vaizduojami kaimo vaikai. Juos nuolat supa gamta, gyvûnai. Jie yra uþaugæ pasaulyje, kuris yra maþiau civilizuotas, bet kartu ir maþiau sugadintas. Ðie vaaikai moka pastebëti ne tik gamtos groþá, bet ir darbo.

Juzukas atsimena savo mirusià motinà. Jo prisiminimuose ji sunkiai dirba. Vëliau Juzukas stebi dirbanèià tetà Vizgirdienæ. Nors ir maþas bûdamas, Juzukas sugeba mylëti. mes galime sakyti, kad vaiko meilë – tai tik jo fantazijos vaisius, bet taip nëra. Kà jauèia Juzukas tai maþai mergaitei, yra labai graþu. Jo pirmoji meilë visiðkai nesiskiria nuo jausmo, kurá patiria jau paauglio Juozo ðirdis Nijolei. Tai argi mes galime ignoruoti vaikus, jø nuomonæ savo darbuose, bu
uityje? Jie yra netgi pranaðesni uþ mus.

Vaikø akys yra áþvalgesnës. Juzukas Konstantienës gryèioje, kur yra tik nereikalingi, seni daiktai, pastebi daug daugiau. Dulkelës, apðviestos saulës spinduliø, jam tampa gyvos. Ðio vaiko akyse viskas atgyja. “Ir trûkinëja tie spinduliai, skambëdami lyg átemptos stygos. Nukerti, taèiau bemat susijungia ir vël.”

Kaip keista, kad mes einame á mokyklà nuo septyneriø metø. Jau po poros metø mums pradeda nusibosti. Juzukas, dar nieko nesimokæs, domisi pusbrolio laboratorija, atomais, elektronais. Skaito knygas, ieðko atsakymø á ávairius klausimus.

Romane vaizduojami gana savarankiðki vaikai. Juzukas vienas eina naktá ieðkoti tëvo. Jis stovi ant kalvelës, kad tëvas já pamatytø ir kad neákristø á kokià pusná. Juzukas dar maþas, bet pastebi blogàsias ir geràsias tëvo savybes, gerbia já, bet kartu ir teisia uþ gërimà, namø neþiûrëjimà.

Vaikai gelbsti suaugusius, suaugæ – vaikus. Ðis vaikiðkas pasaulis susipina su suaugusiø. Jie vienas per kità atsikartoja, mainosi. Vaikystë – svarbiausias etapas þmogaus gyvenime. Joje padedami pamatai viskam, kas vëliau bus ágyvendinama. Ji nuolat atsikartoja gyvenime. Kiekvienam ávykiui dabartyje galima iðvesti paralelæ vaikystëje. Gal todël B.Radzevièius tiek dëmesio skiria vaikams. Jø asmenybës karta, poelgiø impulsyvumas parodo, kokia yra já supanti aplinka: tëvai, giminës, kaimynai.

Leave a Comment