Užgavėnių kaukės ir jų prasmė

4642 0

Įžanga

Paskutinė diena prieš gavėnios pradžią yra vadinama Užgavėnėmis. Šios šventės tikslas – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Užgavėnės švenčiamos likus septynioms savaitėms iki Velykų- nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos.

Užgavėnių šventė labai linksma, kiekviename krašte švenčiama skirtingai. Vis dėlto niekur neapsieinama be pagrindinių Užgavėnių atributų – blynų, Morės (Magdės, Katrės) bei persirengėlių. Pats Užgavėnes pajusi tik įsijungęs į šėlstančių kaukėtų persirengėlių būrį.

Gaila, bet žmonių švenčiančių Užgavėnes taip, kaip švęsdavo mūsų senoliai vis mažėja, taigi šio referato tikslas supažindinti visus su svarbiausia šios šventės daalimi- persirengėliais ir Užgavėnių kaukėmis.

Informacijos šia tema daugiausiai ieškojau internete. Pastebėjau, kad įdomios informacijos apie Užgavėnių kaukes čia sunku surasti, visa informacija skirtinguose puslapiuose labai panaši.

Užgavėnių kaukių ypatumai

Lietuviai senovėje Užgavėnių karnavalo kaukes pasidarydavo patys. Jose atsispindėdavo žmonių darbštumas ir išradingumas, nors jos būdavo pagaminamos iš paprastų, tuomet kasdien buityje naudojamų medžiagų: medžio tošies, ratlankių, lentelių, kailio, lino pluošto.

Kaukės skirtos veidui buvo daromos iš medžio žievės. Žmonės atlupdavo gabalą žievės, išpjaudavo iš jos skyles akims, burnai bei nosiai, kaukę gerai išdžiovindavo, prriklijuodavo storus antakius, barzdas bei plaukus, pagamintus iš lino ar kailio. Kai kuriuose kraštuose populiariau būdavo ne gaminti kaukes, o veidą nusibaltinti miltais ar nujuodinti anglimi. Kartais kaukės dar būdavo drožiamos iš medžio ar iškerpamos iš senų kailinių. Bet kuriuo at

tveju buvo stengtasi, kad persirengėlis turėtų seno, negražaus žmogaus bruožų – kreivą nosį, nesimetriškas akis, ar stipriai raukšlėtą veidą. Kiti persirengėlio bruožai priklausydavo nuo pasirinkto personažo.

Ne tik kaukės, bet ir persirengėlių apranga būdavo ypatinga. Buvo persirengiama dideliais, suplyšusiais rūbais, išvirkščiais kailiniais, susijuosiama juostomis, ant galvos užsimaukšlinama sena kepurė, užsidedama kaukė, atspindinti pasirinktą personažą.

Kaukių rūšys

Populiariausi Užgavėnių personažai:

Žydai (pirkliai )- važinėdami po miestą supirkinėja iš žmonių nereikalingus daiktus: arklių uodegas, karčius, kiaulių šerius, senus skudurus ir panašiai. Žydai taip pat pardavinėja įvairias smulkmenas, reikalingas kasdieniniame gyvenime. Užgavėnių žydai prie juosmens prisikabina medžiaginius maišelius, pridėtus molinių puodų šukių ir jais barškina ieškodami pirkti senmergių (jomis buvo laikomos iki 20 metų neištekėjusios merginos). Žydo kaukė būna išskobta iš medžio, barzda ir ūsai – kailio arba lino, iššryškinti dantys, lūpos ir skruostai padažyti raudonai, antakiai juodi arba geltoni, tos pačios spalvos ir plaukai, ūsai ir barzda. Jis vilki sudriskusius drabužius, išvirkščius kailinius, iš šiaudų ar skarmalų pasidaro kuprą, susijuosia virvėmis arba šiaudų ryšiais, susegtais metriniais pagaliais. Rankoje ,,žydas” laiko iš šiaudų nupintą bizūną arba botagą- grėbliakotį su pririštu virvagaliu. Kiti prie diržo dar ir prekes susikabinę: žvėrių kailių, negyvų paukščių, dėžučių. Greta ir piniginė kadaruoja- kojinė su puodų šukėmis, dažnai apibertomis pelenais.

Čigonai- dažniausiai eina siūlydamiesi išburti at

teitį, pasakyti laimę iš delno, bet iš tiesų tik ištepa ranką suodžiais ar aplieja vandeniu, kurį laiko paslėpę tarp rūbų. Vilki spalvotais suplyšusiais drabužiais, vyrai- su bizūnais, moterys- su vaiku (lėle) ant rankų. Jie dažniausiai būna be kaukių, tik veidus išsiteplioja suodžiais.

Arklys- arklio galva būna pasiuvama iš medžiagos, ji buvo prikemšama šiaudų, į tą galvą įkišamas pagalys, kurį vyras apsižergia ir joja, pats apsisupa apsiaustu, kad tik jo kojos ir arklio galva būtų matyti. Kartais dar arklys daromas iš medinių lentučių. Arklys visada sukelia žiūrovams daug juoko- spardosi, šokinėja, todėl prie jo dažniausiai būna žmogus, kuris jį prižiūri.

Ožys- griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo. Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio” netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule, uodegos vietoje rišamas pantis. Ožys apvelkamas išverstais kailiniais, o uodega pritaisyta taip, kad visi galėtų ją tampyti, judinti. Ožys po pilvu turi maišelį su pelenais, kurie barstosi jam šokinėjant. Kartais atsiranda moterų mėginančių pamelžti ožį, bet šis niekada nesileidžia, spardosi, ima bliauti.

Gervė- jos kostiumas taip pat daromas iš išvirkščių kailinių. Viena rankovė ištraukiama per kitą ir paslepiama. Kailiniai užsagstomi virš galvos, per likusią rankovę iškišamos dvi kartelės ant kurios pritaisoma ge

ervės galva su snapu. Snapas ilgas, judantis, kad galėtų įžnybti. Gervė šoka, kinksi, gnaibosi visiems savo snapu.

Giltinė- apsivelka baltais, ilgais marškiniais, veidą nusitepa baltai, o a

. . .

Išvados

Užgavėnės būdavo labai linksma ir dinamiška šventė, nepamainoma jos dalis – persirengėliai. Kaip bebūtų gaila, žmonių švenčiančių Užgavėnes taip, kaip šventė mūsų tėvai, seneliai ar proseneliai – su dainomis, šokiais, kaukėmis – smarkiai mažėja. Visi baigia pamiršti tradicines kaukes, jų reikšmę, mieliau persirengia šiuolaikiškesniais personažais. Tikiuosi, kad ateityje žmonės vėl prisimins Užgavėnių šventę ir vėl ją švęs su visomis senosiomis tradicijomis, taip pat ir kaukėmis.

Literatūra

Brazytė Bindokienė D. Lietuvių papročiai ir tradicijos. Čikaga, 1989.

http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2005-02-03&id=1106851524#

www.vikipedia.lt

http://www.tostai.lt/uzgavenes/kaukes_ir_apranga.htm

http://www.tostai.lt/uzgavenes/index.htm

http://www.bernardinai.lt/parapija/straipsniai/2005_iki_bal/uzgavenes.htm

http://www.romuva.lt/?kalba=liet&page=naujienos&nr=22

www.day.lt

Turinys

Įžanga.....................2

Užgavėnių kaukių ypatumai.........3

Kaukių rūšys................4

Užgavėnių vakarėlis.............6

Išvados....................7

Literatūra...................8

Join the Conversation

×
×