Už ką mylime Tėvynę

Lietuva yra mūsų tėvynė. Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. Lietuva yra labai gražus kraštas. Beveik trečdalį viso šalies ploto užima miškai, iš kurių labiausiai paplitę yra spygliuočių miškai. Lietuvoje stiprumo ir tvirtumo simboliu yra laikomi ąžuolai. Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas, esantis Zarasų rajone. Jo amžius apie 1500 metų. Taip pat Lietuvoje gausu upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Maži upeliai suteka į vis didesnius upokšnius, šie – į upes, o pastarosios į dideles upes, kurios įteka į Baltijos jūrą. Pati gražiausia Lietuvos upė – Dubysa. Lietuvos kraštovaizdis yra vertinamas ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų. Lietuviams nuo seno svarbios ne tik šeimos, bet ir kalendorinės šventės, kurių metu žmogus įsitraukia į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Pati svarbiausia tradicinė metų šventė yra Rasos. Rasos savo esme, visais savo papročiais yra senovinio baltų tikėjimo palikimas. Rasoms būdingos pagoniškos apeigos – vainikų pynimas ir plukdymas, saulės patekėjimo laukimas ir t.t. Kitos svarbesnės tradicinės Lietuvos šventės yra Velykos, Žolinė, Visų Šventųjų diena, Kalėdos, Trys karaliai, Užgavėnės, Sekminės ir kitos. Lietuvių kalba kaip atskira rytų baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis nuo VII a. Šiuo metu ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. Jai būdingos išlaikytos senovinės gramatinės formos, morfologinės ypatybės, kurios archajiškumo požiūriu leidžia apie ją kalbėti kaip apie lygiavertę lotynų ir senajai graikų kalbai. Lietuvių kalbos gramatinės formos itin artimos ir panašios į visų senųjų indoeuropiečių kalbų formas (o kartais – ir dar senoviškesnės).

Didžiuojuosi, kad mano tėvynė yra Lietuva. Meilė savo gimtajam kraštui yra labai svarbi. Turime išsaugoti mūsų kraštui būdingas tradicijas ir kalbą, tausoti ir prižiūrėti gražųjį Lietuvos kraštovaizdį. Tik taip išugdysime ir ateinančioms kartoms meilę Lietuvai.