Sa-vaitė Literatūrinis ir kultūrinis ugdymas (Esminiai gebėjimai ir pasiekimai pagal,,Išsilavinimo standartus“)
Kalbos ugdymas (Esminiai gebėjimai ir pasiekimai pagal ,,Išsilavinimo standartus“)
Dalykų integravimas
Projektai, namų darbų užduotys
Pastabos1. 1. Išplėstinio kurso tikslai ir uždaviniai. Vadovėliai. Šaltiniai.
2. Literatūros ištakos. Tautosaka. Rūšys ir žanrai. (3.1.)
3. Dainuojamoji tautosaka. (3.1.3., 3.1.6. )
4. Pasakojamoji tautosaka. (3.1.3., 3.1.6. ) 5. Sudėtingesnių rašybos atvejų kartojimas. (2.2.3., 3.2.1., 3.2.3.)
Muzika: liaudies dainos. Skaitytinų knygų sąrašas.
Liaudies dainos ,,Oi žydėk, žydėk“ analizė.
Užduotys pamokai – seminarui (P. Dundu-lienės, I. Čepienės, M. Bartninko ir kt. straipsniai). 2. 1. Teksto analizė ir interpretacija. Liaudies dainos analizė ir interpretacija. (3.1.3., 3.1.7. )
2. Mito sąvoka. Pasaulis ir žmogus antikiniuose ir senovės baltų mituose. Mitinio mąstymo bruožai.(3.3.1., 3.3.4., 3.1.9)
3. Lietuvių mitologija. Archetipai.(3.3.1., 3.3.4.) 4. Sudėtingesnių skyrybos atvejų kartojimas. (2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.)
5. Kontrolinis rašybos ir skyrybos testas. (2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.)
Istorija: baltai. Perskaityti Sofoklio ,,Antigonę“.3. 1-2. Kosmogoniniai elementai (kalnas, medis, ugnis, vanduo) liaudies kultūroje. ( Seminaras) (1.1.1., 1.2.3., 1.2.4., 2.3.6.)
3. Antikinė literatūra, kultūra, mokslas, filosofija, mitologija. (3.3.1., 3.3.4.)
4. Graikų dievai. (3.3.1., 3.3.4.)
5. Antikinis teatras. Savitas Antigonės mito interpretavimas Sofoklio „Antigonėje”. Dramos konflikto visuotinumas. (3.3.1., 3.3.4.)
Dailė: liaudies menas.
Istorija: Antika
Užduotys projektiniam darbui ,,Olimpo kalnas“.
4. 1. Sofoklio „Antigonės“ ištraukų analizė. (Darbas grupėmis.) (3.3.1., 3.3.4., 3.4.3., 3.4.4.)
2. Šventasis raštas. Dažniausi Biblijos motyvai.(3.3.1., 3.3.4.)
3. Antikinės mitologijos ir Biblijos motyvai lietuvių poezijoje (V. Mykolaitis-Putinas, J. Degutytė, J. Vaičiūnaitė ir kt.). (3.3.3.)
4. Testas iš mitologijos, antikinės literatūros.(3.3.4., 3.3.5., 1.3.2.) 5. Kalba ir visuomenė. Komunikacijos samprata, dalyviai, aplinkybės. (3.1.1.)
Šiuolaikinėje poezijoje paieškoti biblijos ir antikinių motyvų, juos aptarti.
Perskaityti Šekspyro ,,Hamletą“, J. V. Gėtės ,,Faustą“.
5.
1. Viduramžių literatūra. Senoji lietuvių raštija (kartojamoji apžvalga): Lietuvos metraščiai, kunigaikščių laiškai. (3.3.1., 3.3.4., 3.1.9)
2. Renesanso epocha. Humanizmas. Naujas požiūris į žmogų, jo gyvenimo prasmę F. Rablė ir M. de Servanteso kūryboje („Gargantiua ir Pantagriuelis”, „Don Kichotas”). (3.3.1., 3.3.4.)
3. Renesansas Lietuvoje. Martynas Mažvydas – raštijos lietuvių kalba pradininkas. Mažvydo vardas šiuolaikinėje poezijoje. (3.3.1., 3.1.9., 3.3.4.)
4. V. Šekspyro kūrybos apžvalga. Būdingieji jo kūrybos žanrai. V. Šekspyro „Sonetų” tematika. 66-ojo soneto analizė. (3.3.1., 3.3.4., 3.4.3.)
5.Kalbos funkcijos. (3.1.2.)
Istorija: Viduramžiai.
Istorija: Renesansas. M. Mažvydo eilėraščio ,,Knygelės pačios bylo“ analizė. 6.
1. V. Šekspyras – žymiau¬sias Renesanso epochos dramaturgas. V. Šekspyro „Hamletas”. Hamletas – naujo tipo herojus. (3.3.1., 3.3.3.)
2 – 3. Hamleto tragizmo priežas¬tys. Monologų analizė. Monologo „Būti ar nebūti” ir 66-ojo soneto lyginamoji analizė. (3.3.1., 3.3.3.)
4. Teksto interpretacijos galimybės, įdomesnės V. Šekspyro dramų interpretacijos Lietuvos teatruose. (3.4.4.)
5. Tautos pasaulėjautos, materialinės ir dvasinės kultūros išraiška kalboje. (3.1.3., 3.1.4., 3.1.5., 3.1.6.,3.1.7., 3.1.8., 3.1.9.)
7. 1. Teksto analizės ir interpretacijos aptarimas. (1.3.3., 1.3.4., 3.2.1., 3.2.2.)
4. Barokas – išradingo proto ir nustebimo menas. Barokinės literatūros bruožai. K. Sirvydo „Pamokslai”. (3.3.1., 3.3.3., 3.1.9.)
5. Teksto apie klasicizmą suvokimo užduotis.(3.3.1., 3.3.3.) 2. – 3. V. Šekspyro tragedijos „Hamletas” ištraukos analizė ir interpretacija. (2.1., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.2., 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3.)
Meno istorija:Barokas. 8. 1. Šviečiamasis amžius. Svarbiausios šviečiamojo amžiaus idėjos ir jų skleidėjai (Volteras, Ž. Ž. Ruso, D. Didro). Filosofijos prak¬tinė išmintis. Socialinės gerovės siekiai. Filosofiniai pagrindai. Estetika (sentimentalizmas, proromantizmas) (seminaras). (1.1.1., 1.2.4., 2.3.6.,3.3.1., 3.3.3.)2. J. V. Gėtė. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga. „Audros ir veržimo¬si sąjūdis”. „Fausto” parašymo aplinkybės ir siužeto šaltiniai. (3.3.1., 3.3.3.)
3. Filosofinės tragedijos tematika ir problematika. „Prologo teatre” ir „Prologo danguje” analizė. (2.1.2.)
4. Pažinimo motyvas. Fausto ir Mefistofelio sutarties esmė. 5. Kalbos ir jų kontaktai. Dvikalbystė ir daugiakalbystė. (3.1.6., 3.1.7.) Istorija: Šviečiamasis amžius. Perskaityti K. Donelaičio ,,Metus“.9. 1. Fausto ieškojimų kelias.
2. Opozicijų vaidmuo kūrinyje. (1.3.2. )
4. Šviečiamasis amžius Lietuvoje. Grožinės literatūros pradžia ir kultūrinė aplinka. M. Valančius. (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.) 3. Kontrolinis darbas su teksto suvokimo užduotimi pagal J. V. Gėtės „Faustą”. (3.3.4., 3.3.5., 1.3.2.)
5. Kalba ir informacinės technologijos. (3.1.8., 1.5.1., 1.5.2.) Aptarti opozicijas: Faustas ir Vagneris, Faustas ir Mefistofelis, Faustas ir Margarita.
Paieškoti medžiagos tema ,,18 a. Rytų Prūsija“.
10. 1. K. Donelaičio gyvenimo, kūrybos ir asmenybės raida. Poemos ,,Metai“ socialinis kultūrinis kontekstas. (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)2. Ciklinė poemos kompozicija. „Metų” pasakotojas ir personažai, jų vaizdavimo principai.
3. Žmogaus gyvenimo apmąstymai ,,Metuose“. 4. Testas iš temos ,,Kalba ir visuomenė“. (3.2.8.)
5. Rašybos, skyrybos, kalbos kultūros kartojimas. (2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.) Istorija: 18 a. Rytų Prūsija. Užduotys kalbos ir literatūros nagrinėjimo projektiniams darbams. 11.
1. Socialinė ir tautinė problematika poemoje ,,Metai”. (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)
2. Poetinis „Metų” pasaulis. Saulės įvaizdis.
3. Įvairių epochų pėdsakai „Metuose”. Stilių sąveika poemoje. (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)
4. K. Donelaičio poemos „Metai” įvairių ištraukų analizė. Pasiruošimas rašiniui. (2.1., 2.1.1. – 2.1.4. ) 5. Retorika ir stilistika. Stiliaus samprata. Stiliaus veiksniai. (3.1.1.)
Straipsnis iš Z. Nauckūnaitės knygos ,,Iškalbos mokymas“. 12. 1. Romantizmas. Istorijos „atradimas”. Individo vertė. Bendrieji kūrybos principai. (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)
2. – 3. „Metų” ištraukos analizė ir interpretacija. (1.3.2., 2.1., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.2., 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3.)
4. – 5. Stiliaus figūros; Retorinės figūros. (3.2.3, 3.2.8.) Perskaityti: A. Mickevičiaus ,,Vėlinės“, ,,Ponas Tadas“.13.
1. A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos kelias. (3.3.5.)
2. Rašinio (K. Donelaitis) klaidų analizė, taisymas. (1.3.3., 1.3.4., 3.2.1., 3.2.2.)
3. A. Mickevičiaus ,,Vėlinių” III d. Humanizmas, filosofiniai apmąstymai, lyriniai monologai.
4. IX-osios (finalinės) scenos komentuojamasis skaitymas. (2.1.2.) 5. Stiliaus figūros; retorinės figūros. (3.2.3, 3.2.8.) 14. 1. A. Mickevičiaus poema „Ponas Tadas”. Fragmentų analizė: pirmosios knygos įžanga – ponaičio grįžimas. (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)
2. Ketvirtosios knygos pradžia – girių aprašymas, grybų aprašymas.
3. A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas” įtaka lietuvių poetui romantikui A. Baranauskui. Lyginamoji analizė. (2.1.2.)
4. Romantinė meilės samprata. Orientalistika. Pasirinktų A. Mickevičiaus „Meilės sonetų” ir „Krymo sonetų” analizė. (2.1.2.) 5. Funkciniai stiliai. Buitinis stilius. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8.) Projekto ,,Olimpo kalnas“ pristatymas.15. 1. Testas iš A. Mickevičiaus kūrybos su teksto suvokimo užduotimi.(3.3.4., 3.3.5., 1.3.2.) 2. Mokslinis stilius. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8.)
3. Administracinis stilius. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8.)
4. Publicistinis stilius. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8.)
5. Meninis stilius. (3.2.5.,3.2.6., 3.2.7., 3.2.8., 3.2.2.) 16. 1. Lietuvių romantizmo savitumas. S. Daukantas – Lietuvos Herodotas. Praeitis kaip romantinė vizija, iškylanti A. Baranaus¬ko kūryboje (poema „Anykščių šilelis” ir „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva”). (3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)
2. Maironis. Jo poetinė mokykla. Pagrindinės lyrikos temos.
(3.1.9., 3.3.1., 3.3.4.)3. Meninis stilius. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8., 3.2.2.)
4. Stilių sąveika. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8.)Apibendrinimas.
5. Elektroninis diskursas. (3.1.1., 3.1.3., 1.5.1., 1.5.2.) Istorija: S. Daukanto veikla.
Istorija: tautinis atgimimas.
Grupinės užduotys iš Maironio kūrybos temų. Perskaityti Maironio poemą ,,Jaunoji Lietuva“.17. 1. Lietuva Maironio poezijoje. Vieno eilėraščio analizė. (3.2.1., 3.2.2.)
2. Individualioji Maironio lyrika. Vieno eilėraščio analizė. (3.2.1., 3.2.2., 3.4.4.)
3. Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis”. Žanrinės ypatybės.
4. Maironio satyrų savitumas. Pasirinktos satyros analizė. (3.2.1., 3.2.2., 3.4.4.) 5. Kontrolinis darbas iš funkcinių stilių. (3.2.5., 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8.)
18. 1. Poemos „Jaunoji Lietuva” įžangos analizė. Ryšiai su tautiniu sąjūdžiu ir „tautų pavasariu”. Lyrinio išgyvenimo ir lyrikos raiškos universalumas.
2. Pasirinktų eilėraščių analizė savarankiškai. (2.1., 2.1.1. – 2.1.4., 3.4.4.))
3. – 4. Vieno Maironio eilėraščio arba ištraukos analizė ir interpretacija.(2.1., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.2., 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3.)
5. Rašybos, skyrybos, kalbos kultūros kartojimas. (2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.) Pabaigti skaityti F. Dostojevskio romaną ,,Nusikaltimas ir bausmė“.19. 1. Realizmas. Svarbiausi bruožai, raidos etapai, žanrai, žymiausi atstovai. (3.3.1.)
2. O. Balzako estetinės pažiūros. „Žmogiškosios komedijos” sumanymas. (Darbas grupėmis.)
3. F. Dostojevskis. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Psichologinis ir filosofinis rašytojo realizmas. Romanas „Nusikaltimas ir bausmė”.(3.3.5.)
4.-5. Maironio eilėraščių analizės aptarimas. Klasei būdingų klaidų taisymas.(1.3.3., 1.3.4., 3.2.1., 3.2.2.) Grupinės užduotys iš O. de Balzako. 20. 1.- 2. Raskolnikovo psichologija. Individualisto tragedija.
3. Pasirinktų F. Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė” ištraukų analizė. (3.2.1., 3.2.2.)
4. Kontrolinis darbas su teksto suvokimo užduotimi.(3.3.4., 3.3.5., 1.3.2.)
5. Kontrolinio darbo analizė.
Perskaityti J. Biliūno apsakymus ir apysaką ,,Liūdna pasaka“.21. 1. Realistinė lietuvių proza. V. Kudirka. Du novelių tipai lietuvių literatūroje (žemaitiškasis ir biliūniškasis). (3.3.1.)
2. J. Biliūno asmenybė. Novelės „Laimės žiburys” alegorinės prasmės. (Schema ir brėžinys nagrinėjant kūrinį.) (3.3.5.)
3. Moralinės skriaudos tema J. Biliūno novelėse. Pasakotojas. Lyrinis psichologinis pasakojimo būdas. (Novelės „Vagis” ir „Ubagas”.)
4. Apysakos „Liūdna pasaka” tematika, problematika, kompozicija, veikėjų paveikslai. (3.3.5.) 5. Stilingos kalbos reikalavimai. Kalbos logiškumas. (3.1.1., 2.1.6., 2.2.2., 2.2.3.) Aptarti projektinių darbų iš kalbos ir literatūros nagrinėjimo atlikimo tempus, eigą.
22. 1. J. Biliūno apysakos „Liūdna pasaka” prakalbos „Baltasai šešėlis” komentuojamoji analizė. (2.1.2.)2-3. J. Biliūno apysakos „Liūdna pasaka” ištraukų analizė (darbas grupėmis). (3.2.1., 3.2.2.)
4. R. Granausko esė „Baltas liūdesio balandis” teksto suvokimo užduotys. (1.3.2.) 5. Kalbos tikslumas. (3.1.1., 2.1.6., 2.2.2., 2.2.3.) Kompleksinės užduotys.(2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.) Perskaityti Šatrijos Raganos apysaką ,,Sename dvare“. 23. 3. Lietuvių literatūros modernėjimas XX amžiaus pradžioje. Kryptys, jų filosofiniai pagrindai, estetiniai principai, žmogaus samprata (seminaras).(1.1.1., 1.2.4., 2.3.6., 3.3.1.)
4. Šatrijos Raganos kūrybos savitumas. Impresionistinio stiliaus daugiabalsiškumas. Tradicija ir modernumas. (3.3.1.)
1. – 2. J. Biliūno novelių ir apysakos „Liūdna pasaka” teksto analizė ir interpretacija. (2.1., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.2., 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3.)
5. Kalbos aiškumas. (3.1.1., 2.1.6., 2.2.2., 2.2.3.)
Kompleksinės užduotys.(2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.)
Meno istorija: Modernizmas. Modernizmas Lietuvoje. Individualios užduotys (pasiruošti seminarui). 24.
1. Teksto (J. Biliūnas) analizės aptarimas. (1.3.3., 1.3.4., 3.2.1., 3.2.2.)
2. Metafizinis – dorovinis žmogaus matmuo Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare”. (1.3.2.)
3. Pasakiško pasaulio vizija Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare”. Mamatės paveikslas.
4. Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare” ištraukų analizė. (Remtis V. Daujotytės mintimis apie dvasinę kuriančiojo būseną, kuri perteikiama sakiniais – minties, jausmo, nuotaikos kalbine forma.) (3.2.1., 3.2.2.)
5. Kalbos glaustumas. (3.1.1., 2.1.6., 2.2.2., 2.2.3.) Kompleksinės užduotys. (2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.)
Perskaityti J. Tumo-Vaižganto ,,Pragiedu-lius“. 25. 1. Esė rašymo teorinių pagrindų gilinimas. (2.3.4.)
2. J. Tumas-Vaižgantas – tautinio idealizmo atstovas, sintetinančio stiliaus rašytojas. Asmenybė, kūrybos panorama. (3.3.5.)
3. J. Tumo-Vaižganto vaizdelio „Aš, tarnaitė ir kanarėlė” analizė. (2.1.2.) 4. Kalbos vaizdingumas, gyvumas, skambumas. (3.1.1., 2.1.6., 2.2.2., 2.2.3.) Kompleksinės užduotys. (2.2.3. 3.2.1., 3.2.3.)
5. Kontrolinis darbas iš stilingos kalbos reikalavimų. (3.2.8.) Namų rašinys: esė pagal Šatrijos Raganos kūrybą arba vieno apysakos epizodo analizė ir interpretacija. (3.2.1., 3.2.2., 2.3.3., 2.3.4.)
J. Aisčio straipsnio „Tumas ir kanarėlės” teksto suvokimas. 26.
1. J. Tumo-Vaižganto romanas „Pragiedruliai” („Gondingos kraštas”) – tautiškos sąmonės ir lietuviškos kultūros pragiedrėjimai. (3.3.5.)
2-3. J. Tumo-Vaižganto romano „Pragiedruliai” („Gondingos kraštas”) ištraukų komentuojamasis skaitymas („Napalys darbus dirba” ir „Lino darbų pasaka” ir kt.).
5. Teksto suvokimas ir kūrimas. Tekstas kaip kalbos vienetas. Kontekstas.
(3.2.4. )4. Namų rašinio (pagal Šatrijos Raganą) aptarimas. (1.3.3., 1.3.4., 3.2.1., 3.2.2.)
Grupinės užduotys iš teksto analizės. 27.
2. V. Krėvės gyvenimo ir asmenybės spalvos, kūrybos panorama. Orientalistika. (3.3.1., 3.3.5.)
3. „Skirgaila” – klasikinė istorinė tragedija. Skirgailos tragizmo priežastys. Žmogaus ir valdovo tragedija.
4. Dramos ištraukų analizė. (1.3.2.)
1. Teksto suvokimo testas iš J. Tumo-Vaižganto kūrybos. (1.1.1., 1.1.2., 1.2.1., 3.3.4., 3.3.5., 1.3.2.)
5. Tekstų tipai. Aprašymas. Pasakojimas.Samprotavimas.(2.1.5., 2.1.6.)
Geografija: Rytų šalys; Orientalistika. Perskaityti V. Krėvės dramą ,,Skirgaila“, B. Sruogos -,,Milžino paunksmė“. 29. 1. V. Mykolaičio-Putino kūrybos apžvalga. Asmenybė. Putinas – poetas, filosofinės pasaulėjautos menininkas. (3.3.5.)
2. Rinkinio „Tarp dviejų aušrų” pasaulėjauta. Lyrikos drama¬tizmas. Eilėraščio „Tarp dviejų aušrų” analizė. (3.3.5.)
3.V. Krėvės ir B. Sruogos dramų ištraukų analizės aptarimas. (1.3.3., 1.3.4., 3.2.1., 3.2.2.)
1. Eilėraščių ciklo „Viršūnės ir gelmės” analizė. Priešpriešos ir opozicijos. (3.3.5.) 5. Tekstų tipai. Aprašymas. Pasakojimas.Samprotavimas.(2.1.5., 2.1.6.) Baigti skaityti ,,V. Mykolaičio-Putino romaną ,,Altorių šešėly“.
30. 1. V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly” – psichologinis realistinis romanas. Tema, problemos, struktūra ir turinys. (3.3.5.)
2. Asmens tapatybės suradimo ir savirealizacijos kelias romane.
3. Menininko ir meno kūrybos problemos (atsakomybė sau ir kitiems). Vasario-kunigo ir Vasario-poeto problema romane. (2.3.7.)
4. Moterų paveikslai romane. 5. Teksto pavadinimas.(3.2.4.)
Individualios ir grupinės užduotys.
31. 1. Pasirinktų V. Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly” ištraukų analizė. Pasiruošimas kontroliniam rašiniui. (2.1., 2.1.1. – 2.1.4. )
4. Ekspresionizmo estetika. „Keturi vėjai”. Kazys Binkis. Kairysis avangardas (seminaras). (1.1.1., 1.2.4., 2.3.6., 3.3.1.)
2-3. V. Mykolaičio-Putino vieno eilėraščio ir romano „Altorių šešėly” ištraukos analizė ir interpretacija.(2.1., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.2., 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3.)
5. Pastraipa. (2.2.1., 3.2.3.) Ruoštis projektinių darbų iš kalbos ir literatūros nagrinėjimo pristatymui. Aptarti projektinių darbų iš kalbos ir literatūros nagrinėjimo atlikimo tempus, eigą.
Perskaityti J. Savickio noveles.
32.
1. J. Savickis – lietuvių ekspresionistas. Jo novelių pasaulis. Žmogaus samprata. Ironija. (3.3.5.)
2. Novelės „Vagis” analizė. Pasakojimo savitumas. (Lyginti su J. Biliūno novele „Vagis”.)
3. Scena ir kaukė J. Savickio prozoje. Novelės „Kova” analizė. (1.3.2.)
4. J. Savickio novelės „Ad astra” ir J. Biliūno novelės „Kliudžiau” lyginamoji analizė. (1.3.2.)
5. Pastraipa. (2.2.1., 3.2.3.)
Dailė: ekspresioniz-mas.
33.
1. Neoromantizmas. Antroji neoromantikų karta. „Granitas”. „Naujoji Romuva”. (3.3.1.)
2. S. Nėries gyvenimo ir kūrybos raida. S. Nėries asmenybė laiškuose ir dienoraščiuose (seminaras).(1.1.1., 1.2.4., 2.3.6.)
3. S. Nėries lyrikos pasaulis ir žmogaus egzistencinė patirtis eilėraščių rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu”. Žmogaus būties problematika. Romantiškojo lyrizmo esmė. (3.3.5.)
4. Eilėraščių „Diemedžiu žydėsiu”, „Alyvos”, „Tu nubusi” analizė.
5. Teksto siejimas. (2.1.4., 3.2.3.)
Savarankiškai palyginti S. Nėries pirmojo rinkinio ,,Anksti rytą“ ir rinkinio ,,Diemedžiu žydėsiu“ lyrinį subjektą.
Grupinės užduotys iš teksto interpretacijos. Aptarti projektinių darbų iš kalbos ir literatūros nagrinėjimo atlikimo tempus, eigą.
34. 1. S. Nėries eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio” – poetės testa¬mentas. Tragizmas lyrikoje. Kaltės ir atleidimo motyvas rinkinyje. 2. Eilėraščių „Prie didelio kelio”, „Tolimas sapnas”, „Maironiui”, „Ateik” analizė (darbas grupėmis.) (2.1.3.)
3.- 4. Vieno S. Nėries eilėraščio analizė ir interpretacija. (2.1., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.2., 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3., 3.4.4., 3.4.3.)
5. Kontrolinis darbas iš temos ,,Teksto suvokimas ir kūrimas“. (3.2.8.) Grupinės užduotys iš teksto interpretacijos.
Pasiruošti projektinių darbų iš kalbos ir literatūros nagrinėjimo pristatymui.
35.
1. – 2. Kalbos ir literatūros nagrinėjimo projektinių darbų pristatymas. (3.1.6., 3.1.7., 3.4.3., 3.4.4., 2.2.2., 1.4.4., 1.4.2., 1.3.2.)
3. Kurso apibendrinimas.
4. Lietuvių kalbos išplėstinio kurso tikslai ir uždaviniai XII klasėje.
5. Rezervinis laikas.
Skaitytinų knygų sąrašas.
KULIŲ VIDURINĖ MOKYKLA
TEMINIS LIETUVIŲ KALBOS PAMOKŲ PLANAS 10a KLASEI
Lietuvių kalbos mokytoja R. Damulienė
Aprobuota kalbų metodikos būrelyje …………………
Kuliai, 2004
Vertinimas ir kontrolė
Mokymo(si) kontrolė Periodiškumas 1 . Rašinių (teksto analizių bei interpretacijų) vertinimas ir aptarimas. 1 kartą per mėnesį 2. Kūrybinių darbų aptarimas. 2-3 kartus per mėnesį 3. Testai. Vertinimas ir aptarimas (rašyba, skyryba, kalbos kultūra). 1-2 kartus per mėnesį 4. Konspektų, referatų aptarimas. 1-2 kartus per pusmetį 5. Žodžių diktantai. 1-2 kartus per mėnesį
6. Sakytinės kalbos (pranešimo, diskusijos, teiginių įrodymo ir argumentavimo) vertinimas. 1-2 kartus per mėnesį 7. Savarankiški darbai. Pagal poreikius 8. Individuali apklausa. Pagal poreikius-Teksto analizės ir interpretacijos bei kiti rašiniai vertinami pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas (1996-11-22, Nr.30) normas. Pažymys už darbą vedamas iš turinio, raiškos ir raštingumo vidurkio, tačiau jis negali būti daugiau kaip 2 balais aukštesnis už žemiausią kurios nors pozicijos įvertinimą. – Žodžių diktantuose kiekviena rašybos klaida yra laikoma atskira klaida (klaidos negrupuo-jamos).-Rašybos, skyrybos bei kalbos kultūros testai vertinami pagal sudarytas lenteles, kurios pri-dedamos prie kiekvieno testo.
Namų darbų skyrimas
-Dažnai skiriamos grupinės arba individualios užduotys.-Namų darbams paruošti mokiniai sugaišta 15-30 min. (Kai skiriami didesnės apimties namų darbai, atsiskaityti gali po kelių dienų, savaitės.)