T.Venclova. Biografija ir kūrybos bruožai

Tomas Venclova

Poetas, vertėjas, eseistas, literatūros tyrinėtojas, publicistas Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje. Jo kūrybinis kelias – ne visai tipiškas sovietmečio Lietuvos rašytojui. Poetas gimė ir užaugo avangardistinio žurnalo “trečiasis frontas” bendradarbio, vėliau žinomo sovietinio rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje, kaip asmenybė formavosi veikiamas inteligentų aplinkos ir knygų.. Socialinė kilmė, regis, jam garantavo tiesų sovietinio rašytojo kelią, tačiau taip neatsitiko. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas Bendravo su žmonėmis, nesutinkančiais su sovietine sitema.
Rašytojas formavosi kaip atkaklus, savo kelio ieeškantis žmogus. Jo interesai labai anksti pasisuko į kultūrą, literatūrą, į pasipriešinimą ideologiniams varžtams, primetamiems štampams.
Pirmoji jo knyga buvo savilaidinė – septyniolikos eilėraščių rinkinukas „ Pontos Axenos“ (Juodoji jūra) išėjo ne kokioje nors oficialioje leidyloje, o buvo draugų perrašytas rašomąja mašinėle keturiu egzempliorių tiražu.Visai jaunas Tomas Venclova parašė mokslinės fantastikos knygas „Raketos, planetos ir mes“ bei „Golemas, arba dirbtinis žmogus“.
1975 m. pavasarį Venclova kompartijos centro komitetui parašė Atvirą laišką, kuriame pareiškė: „Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viiešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai, represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. Tai pražūtinga ne tik kultūrai.“
1977 m. Tomas Venclova emigravo į JAV. 1985 m. Yale universitete gavo daktaro laipsnį. Vakaruose buvo išleistas jo poezijos rinkinys „9

98 eilėraščiai“ (1977), susidedąs iš eilėraščių, buvusių „Kalbos ženkle“, ir niekur dar nespausdintos poezijos. 1978 m. Tomui Venclovai už „98 eilėraščius“ buvo įteikta Vinco Krėvės literatūrinė premija. 1979 m. išleista jo poezijos vertimų knyga „Balsai“. Vėliau eilių ir vertimų spausdinta periodikoje. Išeivijoje jam daug padėjo Brodskis. Poetus jungė pasipriešinimas totalitariniam režimui, poezijos samprata, vertimai. Trečiasis draugijos narys – Milošas. Jie stengėsi išlaikyti nepriklausomą požiūrį, poziciją.
T. Venclova yra tarptautinio masto poetas, susilaukęs plataus pripažinimo. Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis poetas, kurio kūrybą kitataučiai taip gausiai verčia į savo kalbas. Tomo Venclovos eilėraščių yra pasirodę angliškai (vert. D. McDuff), rusiškai (J. Brodskis), lenkiškai (Cz. Milosz, S. Baranczak, W. Woroszylski), vengriškai (D. Tandori) ir kt. 1980 metais Tomas Venclova dalyvavo Poetry International festivalyje Roterdame, kur jo poezija buvo išversta į kelioliką kaalbų, įskaitant arabų ir japonų.
Tomas Venclova ne tik žymus poetas, bet ir eseistas, išleidęs Vakaruose dvi knygas: „Lietuva pasaulyje“ (1981) ir „Tekstai apie tekstus“ (1985). Ne viskas šiose knygose eseistika: jose ir pusiau mokslinių darbų, ir publicistikos.
1990 metais poetui už kūrybinį darbą buvo Slovėnijoje įteikta Vilenicos premija. Premija duodama Centrinės Europos rašytojams. Šios premijos įteikimo proga Tomo Venclovos poezija yra verčiama į slovėnų ir vokiečių kalbas ir leidžiama atskira knyga.
Nuo 1991m. Venclovos kūryba vėl pradėt spausdinti Lietuvoje – išėjo originalios poezijos ir po
oezijos vertimų knyga „Pašnekesys žiemą“ (1991), eilėraščių rinkinys „Reginys iš alėjos“ (1998), „Rinktinė“ (1999), esė, interviu, literatūros tyrinėjimų knygos, turistams skirta knyga „Vilnius. Vadovas po miestą“. 2000 metais interviu knyga „Manau, kad..“ 2000 metais poetui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
T. Venclova yra išvertęs A. Achmatovos, B. Pasternako, J. Brodskio, T. S. Elioto, G. Gene, O. Mandelštamo, D. Thomo, A. Jarry kūrybos.
Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).

T. Venclovos poezija intelektuali. Iš skaitytojo ji reikalauja gero istorijos, geografijos (miestų), kultūros ir galbūt poeto biografijos pažinimo. Eilėraščio sandaroje slypi dialogas, būdingi pasakomojo eilėraščio elementai, bet tiek, kiek pasakojama gali būti mąstymo – apmąstymo eiga, slinktis. Kalbos problematikos iškėlimas būdingas dvidešimtojo amžiaus poezijai. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją – eilėraščiuose gausu tiesioginių ir netiesioginių citatų, nuorodų į didžiulį poezijos klodą nuo antikos iki šių dienų. Šiuo atžvilgiu Venclovos poezija yra apie poeziją – apie sudėtingus kalbos ir tikrovės santykius(tai rodo ir pirmojo eilėraščių rinkinio pvadinimas), apie kūrybos priešinimąsi nebūčiai („Viešpatijos, kur draugo ranka / Niekados nesuskubs į pagalbą, / Siunčia angelą – ritmą ir kalbą“, – sakoma viename iš „Kalbos ženklo“ eilėraščių).
Jo poezija antitradicinė, paremta ne romantine ar impresionistine, o lingvistine poezijos samprata. Stilistiniu požiūriu ji yra vieninga: formos organizavimo principai rūpestingai apgalvoti, o forma itin disciplinuota ir griežta. Venclovos poezija yr

ra priešingybė nelogiškam minties vystymui. Poezijos įvaizdžiai organiškai susiję su miestu: nėra įprastinių kaimo atributų, gamtos atgarsiai minimalūs.
Kita poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Venclova dažnai remiasi konkrečiomis nuorodomis į istorinius įvykius, susitikimus su žmonėmis, apsilankymus tam tikrose istoriškai reikšmingose vietose (pats autoriu mėgsta pakomentuoti šias nuorodas). Esama jo kūryboje ir pilietinių, net politinių eilėraščių (pvz., ciklas „1956 metų eilėraščiai“, parašytas po Vengrijos įvykių), ir melės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažnesnė tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.

Bibliografija:

Rinktinė. – Vilnius: Baltos lankos, 1999. 173 p.;
Manau, kad. Pokalbiai su Tomu Venclova. – Vilnius: Baltos lankos, 2000. 200 p.;
Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų. – Vilnius: Baltos lankos, 2003. 236 p.;
Raketos, planetos ir mes. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962;
Golemas, arba dirbtinis žmogus: [pokalbiai apie kibernetiką]. – Vilnius, 1965;
Kalbos ženklas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Vaga, 1972;
Lietuva pasaulyje: [publicistika]. – Chicago: Akad. skautijos leidykla, 1981;
Tekstai apie tekstus. – Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985;
Tankėjanti šviesa: [eilėraščiai]. – Chicago: AM&M Publications, 1990;
Pašnekesys žiemą: [eilėraščiai ir vertimai]. – Vilnius: Vaga, 1991;
Vilties formos: [eseistika ir publicistika]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1991;
Reginys iš alėjos: [eilėraščiai]. – Vilnius: Baltos lankos, 1998.

Leave a Comment