Untitled
Svarbiausios pasakose atskleidžiamos vertybės
Pasaka — epinio žanro, neilgas, fantastinis, pamokantis kūrinys, kuriame apstu stebuklų, pasakiškų daiktų, veikėjų persikūnijimų. Pasakos turinys nėra sudėtingas, tačiau jame slypi didžiosios vertybės, kurios aktualios ir šiandien. Tačiau šiandiena mes pamirštame pasakas, kurios buvo mūsų senelių ir prosenelių viena didžiausių vertybių. Mes norime žvelgti į naujus dalykus, bet nesuvokiame, jog išmintis slypi praeityje, šiuo atveju pasakose.
Viena svarbiausių pasakose atskleidžiamų vertybių — duoto žodžio laikymasis. Mūsų pasaulyje žmonės dažnai pasižada atlikti daugelį dalykų, tačiau ne visus jiems pavyksta išpildyti. O pasakose atvirkščiai, ką veikėjas pasako, tą ir įvykdo. Tai labai aiškiai matosi lietuvių liaudies pasakoje „Eglė žalčių karalienė“. Jauniausioji sesuo net nesusimąsčiusi sutinka tekėti už Žalčio. Po neilgo laiko Eglė išteka už jaunikaičio (buvusiožalčio), nors jo net nemyli. Juk pasakose niekam nevalia laužyti pažado.
Dar viena svarbi pasakų vertybė — ryžtingi bei drąsūs veikėjų poelgiai. Nelemta pasiekti tikslo tam, kuris nesiryš drąsiam poelgiui. Pasakų veikėjai nebijo aukotis dėl kitų. Jie verčiau patys mirs, bet nieku gyvu neleis žūti savo artimiesiems. Ši personažų savybė puikiai perteikiama pasakoje „Išmintingas auksakalvys“. Paprastas kaimo meistras ryžtasi eiti pas karalių ir įrodyti, kad gali prakalbinti jo dukrą. Ir kaip žinome, jam tai pavyksta. Tačiau princui, kuris ėjo pas karalių vien dėl to, kad buvo turtingas ir manė galįs viską, visgi nepasisekė. Svarbu ne tik pasitikėti savimi, bet ir būti išmintingam, nes išmonė kur kas naudingesnė nei fizinė galia ar pinigai.
Negalima pamiršti dar vienos vertybės — tikslo siekimo. Šiais laikais visi mes siekiame kažkokių tikslų, bet ne visada juos pasiekiame. Pasakose veikėjai pasiryžę padaryti bet ką, kad tik gautų tai, ko trokšta. Kaip kad pasakoje „Apie gudrią princesę“. Jaunikaitis sutinka parduoti sielą velniui, kad galėtų vesti princesę. Tačiau vyrukui tenka už šį poelgį susimokėti, jis pažada po dvidešimt metų išeiti su velniu į pragarą. Visgi jo žmona, princesė, pergudrauja velnią išmintimi. Pasirodo, jaunikaičio drastiškas poelgis pasiteisina, jis nugyvena gražų gyvenimą su karalaite.
Pasakas skaitome ir dabar. Tėvai, broliai ar seserys dažnai skaito arba seka šiuos kūrinius mažiesiems. Manau, tie vaikai, kurie užaugo kartu su pasakomis yra daug kūrybingesni, supratingesni ir turintys vertybių skrynią. Šios skrynios tūrėtų būti puoselėjamos kiekviename vaike, kitu atveju jis pradės nebeskirti gėrio nuo blogio, išminties nuo kvailumo. Tad vienas iš geriausių tuštybės vaistų – pasakų išmintis.
Aistė Jasiūnaitė 1c
362 žodžių