Trėmimai prasidėję 1941 metais ir testi pokariu buvo pats didžiausias lietuvių tautos genocidas. Į Sibirą buvo išvešta apie 300000 Lietuvos žmonių. Maždaug trečddalis jų mirė dėl nepakenčiamų sąlygų. Tremtiniai yra žmonės prievarta išvešti iš namų, tačiau kūryba nėra benamė, ji pati yra namai.Jau XIXa. Lietuvių literatūra išgyveno smurto, prievartos bei Tėvynės netekimo skausmą. Tačiau 1940-1953 metų trėmimai iš Lietuvos su niekuo nepalyginami, tai lietuvių tautos genocidas, vykdytas pačiais žiauriausiais būdais, pildant garsiai nesakomą tarybinių ideologų viltį: Lietuva be lietuvių… Kartu su žmonėmis buvo ištremta ir daug lietuviams brangių žodžių: Dievas, Tėvynė Lietuva, Kryžius, malda, Velykos, Kalėdos. Iš girdėtų eilėraščių, maldų ir dainų intonacijų buvo kuriami eilėraščiai, kuriuos dabar vadiname tremties kūryba, neišskirdami iš jos ir politinių kalinių kūrybos.Dabar žinoma daugiau kaip šimtas tremtyje kūrusių žmonių, tik nedaugelis iš jų išleidžia savo atskirą knygą ar prisiminimų rinkinį. Didelė poezijos dalis nebuvo išsaugota iki dabar, ko nesunaikino drėgmė, pelėsiai ir pelės dabar perduoda mirusiųjų giminės, nes daugelis autorių nebesulaukė šių dienų.Po karo poezijoje visai išnyksta Lietuvos tema, poezija nebesprendžia tautos likimo klausimų. Bet pačioje pavojingiausioje “zonoje” – Sibiro platybėse šie klausimai vis dar gyvavo, šie tremties eilėraščiai atskleidžia unikalią kūrybos situaciją. Tremtyje tarsi suaktyvėja tautos kūrybos instinktas, sukyla gyvybinės galios. Įdomiausia tai, kad eilėraščius rašo ne “rašto” žmonės ( poetai, mokytojai, mokslininkai ), o ir paprasčiausi beraščiai ūkininkai, darbininkai ir t.t.. Tremtinių kūryba, kaip ir liaudies daina, turi bendrą motyvą – tėvynės ilgesio, sugrįžimo į ją motyvus. Tremtinių eilėraščiai rašomi kaip liaudies dainos, kaip ir XIXa. taip ir tremtyje jie buvo perduodami iš lūpų į lūpas, todėl dabar spausdinami eilėraščiai neatitinka to ką buvo sukūręs pats jų autorius, perduodant eilėraštis buvo kelis kartus pataisytas kartais net “apkarpomas” ar prailginamas. Tremtinio eilėraštis orentuotas į bendrumą: bendra lagerio patirtis, bendri atsiminimai apie Tėvynę, jos gamtą.
Tremtyje kūrė daugybė žmonių, viena iš jų tai garsi rašytoja Dalia Grinkevičiūtė. Pirmas tremčių paliudijimas – JAV išleista knyga “Lietuviai Sibire”, šioje knygoje kalbama labiau faktais – tai daug liudijimų, laiškų nuotraukų. Paskutinis jos atsiminimų pavadinimas – “Lietuviai prie Laptevų jūros” Lietuvoje ji išgarsėjo 1988 metais ir daug prisidėjo prie to meto atgimimo ir Sąjūdžio kilimo.1941 metais birželio 14 dieną trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacijos į Sibirą.
Tai D.Grinkevičiūtės atsiminimų – “Lietuviai prie Laptevų jūros” pradžia. Labai stebėtina rašytojos atmintis, nes jos išvežimo metu jai buvo tik 14 metų. O atsiminimuose ji pateikia ištisus sąrašus šeimų neiškentusisų lagerio gyvenimo:
Laiudies mokytojo Baranausko šeima iš 6 asmenų išmirė visa.Drūčių šeima ( nuo Kalvarijų ) – tėvai du sūnūs – išmirė visa.Žygelių keturių asmenų šeima – mirė visa.
Išmirė ne viena šeima, su kai kuriomis iš jų nutrūko giminės linijos, taip jos ir nueitų užmarštin, bet D.Grinkevičiūtė stengėsi įsiminti ir užsirašyti kuo daugiau išmirusiųjų šeimų, kad grįžusi galėtų paliudyti: “Jei grįši į Lietuvą, pasakyk, kad mirėme mes čia iš bado”D.Grinkevičiūtės atsiminimai – ne meninis kūrinys, o istorinis dokumentas, pateikiantis daug smulkių žinių bei naujų faktų.
Dar vienas iš kelių šimtų poetų, kūrusių Sibiro platybėse, yra Vytautas Cinauskas. Jis gimė 1930 metais, o ištremtas 1941m. kartu su šeima (keturi sūnūs ir tėvai). Du broliai mirė, tėvas žuvo. 1947 metais pabėgo į Lietuvą, bet buvo areštuotas ir vėl ištremtas. Todėl jo eilėraščiuose jaučiama Lietuvos nostalgija. Taip pat aiški B.Brazdžionio įtaka, ypač klausimų – atsakymų poetikoje:
Iš kur atkeliavai, Rūpintojėli,Prie šiaurės upių negyvų krantų?-– Ėjau per kalnus, per miškus, per slėniusIš Lietuvos, su žmonėmis kartu.
© 2003 Kranto Vidurinė Gargždai
Literatūros sarašas:
1. Dalia Grinkevičiūtė “Lietuviai prie Laptevų jūros”2. Viktorija Daujotytė, Elena Bukelienė “Lietuvių literatūra 12kl.”3. “Lietuvių literatūros skaitiniai 12kl”4. Viktorija Daujotytė “Paskutinis laisvės prieglobstis”