Semantizmai

Įvadas

Šiame darbe norėčiau aprašyti taisyklingą ir netaisyklingą savų, lietuviškų žodžių vartoseną. Darbo tikslas – pastudijuoti lietuviškų žodžių reikšmės klaidas. Jos labai pavojingos, nes žodis savas ir atrodo, kad jis visur geras, tinkamas. Didelę neigiamą įtaką lietuvių kalbai yra padariusios slavų kalbos (lenkų, rusų). Žinoma, lietuvių kalba tartum nepatiria tiesioginės rusų kalbos įtakos, nes radijas ir televizija verčia visas kalbas ir filmus.

Kalbos kultūra

Taip jau yra, kad visą gyvenimą vienaip ar kitaip susiduriame su kalbos kultūra. Kalbos kultūrą galime suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius tai kalbos kultūros pagrindas jokios kalbos grožybės negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Plačiąja prasme – kalbos kultūra, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką (kalba turi būti graži, vaizdinga, žodinga, įtaigi) ir kalbos etiką (kalba kultūringa, mandagi). Kalba, jos kultūra svarbu ir kiekvienai asmenybei. Tai bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. turtinga, išlavinta kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau reikšti mintis, perteikti patirtį. Kalbos taisyklingumo kriterijus reikalauja atsisakyti to, kas ne sava (ypač kai turime savų pakaitalų) arba kas nesisteminga ar apskritai netaisyklinga. Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. Žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų yra trys grupės:• Nevartotinos svetimybės, kurias vadiname barbarizmais;• Nevartotini vertiniai, kuriuos vadiname vertalais;• Netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadiname semantizmais. Šiame darbe plačiau panagrinėsime semantizmus.

Semantizmai

Semantizmai – žodžiai, pavartoti ne ta, tai yra netinkama reikšme. Tai dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. (Semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).

Dažniausiai lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės. Galime išskirti šias daromų klaidų grupes:• Nesuprasti lietuviški žodžiai.• Perimtos svetimos reikšmės. Nesuprasti lietuviški žodžiai. Netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Dažniau netinkamai pavartojami retesni, vienoje kitoje tarmėje užsilikę žodžiai. Šiuo metu girdime ir matome žodį abuojas pavartotą reikšme „abejingas“: Nebūkime abuoji (= abejingi) nusikalstamumui. Visa tai atsimuša į fantastišką valdininkų abuojumą (= abejingumą). Analizuojant žodžio abuojas vartojimą, kyla klausimas, kodėl taip skiriasi gyvosios kalbos ir dabartinių raštų šio žodžio reikšmė. Tikroji šio žodžio reikšmė yra „piktas, nedoras, bjaurus, abejingas“: Saugokis jaučio jis abuojas (= piktas). Tai nėra svetimų kalbų įtaka, todėl turime ieškoti vidinių priežasčių. Žodis abuojas pažystamas rytinei Lietuvos daliai. Daugiausia šį žodį vartoja miestelėnai, jaunimas, valdininkai. Jiems abuojas reiškia tą patį ką ir abejingas. Lietuvių kalba ilgų žodžių nedaug teturi. Todėl čia ilgesnis žodis lengvai keičiamas trumpesniu. Dabartinėje kalboje labai dažnai girdime prieveiksmį aplamai vartojamą apibendrinamąja kalba: Aplamai paėmus, jo darbas vertinamas teigiamai. Su tokiu žmogumi aš aplamai nesikalbėčiau. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne būdvardis aplamas paaiškinamas taip: „paviršutiniškas, neapsukrus, žioplas, apytikris“, ir iš jo padarytas prieveiksmis aplamai, vartojamas tik su tokiais sakiniais: Jis dirba aplamai (=paviršutiniškai). Galėjau aplamai (=apytikriai) pasakyti kiek tai tęsis. Prieveiksmį aplamai galime keisti kitu preiveiksmiu apskritai, arba ta pačia apibudinamąja reikšme galima vartoti ir prieveiksminę konstrukciją iš viso, arba išvis: Jis aplamai (= iš viso, išvis) nieko nesupranta.
Žemaičių berods iš tiesų reiškia „aišku, žinoma, neabejotina, be kalbų“: Jie, berods (= rodos) giminės. Berods (= Rodos, turbūt, matyt), jie pažystami. Ne visi žino, ką reiškia senųjų raštų žodis tūlas. Tikroji jo reikšmė – „dažnas, daug kas, ne vienas“. Taisyklingai jį vartojo, A. Baranauskas: Seniau miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta (t.y. dažnoje dainoje minėti). Tačiau tūlas, -a netinka reikšme „kažkoks, -ia“: Tūlas (= Kažkoks, vienas) žmogus nusipirko asilą. Tūla (=Kažkokia, viena) moteriškė vežė parduoti kiaušinių. Perimtos svetimos reikšmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Reaguodami į gyvenimo realijas, naujas sąvokas kūrė ir patys žmonės. Sovietmečio spauda buvo pilna pompastikos, atgarsių sustabarėjusių štampų. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino, prastėjo lietuvių miestiečių ir daugelio inteligentų šnekamosios kalbos kultūra. Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. Daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka daryti (atidaryti, uždaryti) duris ,langus, skrynią, dėžutę, atidaryti naują mokyklą, kabinetą. Netinka: Atidaryti, uždaryti akis (=atmerkti akis, atsimerkti, užmerkti akis, užsimerkti); atidaryti atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą). Vietoj daryti, atidary`ti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau pradėti. Dėti (s), už(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima dėti, uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, skrybėlę akinius, kuprinę.
Netinka kam kitam dėti, uždėti ar pačiam užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, megztinį, švarką, paltą reikia ne dėtis ar užsidėti, o vilktis, užsivilkti, apsivilkti; kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis, batus ne dedamės, o aunamės, apsiauname; šlepetes galima ir įsispirti; diržą reikia juostis; kaklaraištį, raištį – rištis, auskarus – segtis; žiedą, apyrankę – mautis; skarelę, skarą – rištis arba gobtis. Kai rusų kalbos pavyzdžiu viską tik užsidedame ir nusiimame, išstumiame iš kalbos daug gerų savų veiksmažodžių. Nuimti, nusiimti – vartotini daugiareikšmiai veiksmažodžiai. Nuimama, nusiimama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje, taigi galima nuimti ką nuo lentynos, nusiimti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę, nuimamas derlius ir pan. Kalbant apie drabužius, avalynę, papuošalus, nuimti, nusiimti niekur netinka, reikia nusivilkti (ne nusirengti); kojines, pirštines – nusimauti; batus – nusiauti; laikrodį – nusisegti ir t.t. Nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis. Sakytina: panaikino (ne nuėmė) baudą, apribojimus, muitus; panaikino (ne nuėmė) lengvatas; panaikino (ne nuėmė) transporto maršrutą; nutraukė (ne nuėmė) stipendiją, priemoką; uždraudė, atšaukė (ne nuėmė) spektaklį, laidą, filmą; sumažino (ne nuėmė) nuovargį, skausmą. Atmintis ir atminimas. Abu šie žodžiai yra priesagų vediniai iš to paties veiksmažodžio atminti. Nors abu daiktavardžiai reiškia abstrakcijas, tačiau tas faktas, jog turi skirtingas priesagas, rodo, kad yra situacijų, kur atmintis nepakeičiama atminimu. Atminimo reikšmė – tai procesas suvokiamas kaip nuo veikiančiojo asmens atitraukta abstrakcija, išskyrus tuos atminimus, kurie įrašomi į albumus. Atminties reikšmė yra ne atminimas, o „galėjimas atsiminti“. Pagrindine reikšme vartojamas žodis atmintis nepakeičiamas jokiu kitu žodžiu. Pvz.: Jaunuolis tiri gerą atmintį. Į senatvę kiekvieno atmintis šiek tiek silpnėja.
Problema kyla kai kalbame apie mirusiuosius. Laidodami žmogų prie kapo duobės pasižadame jį atminti ar prisiminti, o paskui gerbiame jo atminimą, o ne atmintį. Tačiau inteligentai, stipriai veikiami svetimos kalbos, atmintį ir atminimą ima painioti ir nebeskirti. Žmonės atsistojimu pagerbė mirusiojo atmintį (= atminimą). Sangrąžinis veiksmažodis gautis lietuvių kalboje galima sakyti neturi nesangrąžinio atitikmens, nes tarp pastarojo veiksmažodžio gauti ir jo sangrąžinės formos gautis nutrūkęs bet koks reikšmės ryšys. Tai ne paprastojo ir sangrąžinio veiksmažodžio pora, o visiškai atskiri žodžiai. Gauti gali būti aiškinama taip:1. „pasidaryti turinčiam, įgyti“: Gavo pinigų, algą, darbą; gavo didelį derlių, daug pieno. Gavau laišką, žinią. Ko norėjai, tą gavai.2. „ turėti, privalėti“: Gausi važiuoti į mišką. Gausi nueiti į parduotuvę.3. tarmiškai „griebti, stverti“: Aš mesiu, tu gauk. Veiksmažodžio gautis nurodomos dvi reikšmės. „Taisytis, gaivintis“: Daržai po lietaus gaunasi. Mama gaunasi (sveiksta) po ligos. „Vykti, keliauti“: Kur gauniesi? Kaip man nusigauti į kitą miesto galą? Svetimos kalbos įtaka stengiasi suvesti šiuos žodžius į porą visai neturimos reikšmės pamatu. Pvz.: Man nesigauna šio uždavinio atsakymas (aš negaunu, man neišeina). Tarp gautis ir gauti nėra sangrąžinės darybos ryšio. Gautis nereiškia savaiminio gavimo, savaiminis atitikmuo yra visai kitas veiksmažodis: Stengiausi, bet nieko dora iš to neišėjo. Daug kas išmokę iš kaimynų kalbų, šneka taip: Stengiausi, bet nieko dora iš to nesigavo. Šiuos žodžius daugiausia naudoja žemaičiai. Matyt ne visa Lietuva moka vartoti gauti tikrąja reikšme. Jis pasitraukė iš vartosenos, palikdamas tik savo priešdėlių vedinius. Tokių atvejų kalboje esama gana daug, pvz., yra priešdėliniai veiksmažodžiai išgirsti, nugirsti, bet nebevartojame girsti, yra išjuokti, pajuokti, bet nebevartojame juokti. Taigi greta nusigauti ar atsigauti, nebevartojame gautis reikšme „gaivelėtis, taisytis, ar kur nors kakti, vykti“.
Netaisyklinga veiksmažodžio vartosena ypač įsišaknijo šnekamojoje ir rašomojoje kalboje tarybiniais laikais. Taip atsitiko dėl nesugebėjimo kritiškai ir kūrybiškai pasinaudoti rusų kalbos įtaka. Pvz., Gaunasi (= susidaro) įspūdis; Kas iš to gavosi (=išėjo)? A. Vidžiūnas straipsnyje „ Ar taisyklingas politikų žodis?“ aptardamas deputatų kalbos kultūrą, taip pat užrašė veiksmažodį gautis, netaisyklingai vartojamą seime: „tačiau kas gaunasi (=kas yra, kas atsitinka); supraskit, kokia situacija gausis (=kokia situacija susidarys)“. Semantizmas gautis yra tikrai didelė ir labai plintanti klaida, jau pasitaikanti net spaudoje. Sangrąžinis veiksmažodis rastis tarmėse vartotas gana plačiai ir ne viena reikšme. Tačiau dabartinėje kalboje jį dažniausiai pakeičia priešdėline forma atsirasti. Vietoje: Iš kur radaisi?, sakoma: Iš kur atsiradai? Nė viename lietuvių kalbos žodyne nėra rastis reikšme „būti“, o kaimynai slavai, germanai – turi. Todėl ir mes per daug nesivaržydami skolinamės: Palangos poliklinika randasi (=yra) Vytauto gatvėje. Kur tu dabar randiesi (=esi)? Yra keturios veiksmažodžio skaityti reikšmės:1. skaityti knygą;2. skaityti paskaitą;3. „deklamuoti“: skaityti eilėraštį;4. „skaičiuoti“: pinigus skaityti. Dabar labai dažnai girdime skaityti eilėraštį (nors sakoma atmintinai), apdovanoti geriasi skaitovai. Anksčiau girdėjome: Ar moki atmintinai? Paskaityk tetai eilėraštį. Lietuviui atrodo keista ir net juokinga skaityti iš atminties. Tiesa yra skaityti paskaitą. Bet per ją galime pasidėjus popierių tikrai skaityti (pirmoji reikšmė), ir kalbėti, vis žvilgčiojant į lapelį, ir ištisai vien kalbėti (galima suprasti, kad, kaip ir tą eilėraštį, skaito iš atminties) Skaityti reikšme „skaičiuoti“. Kalbos praktikos patarimai sako „daug kur geriau skaičiuoti“: Pinigus skaitykit (=skaičiuokit) neatsitraukdami nuo kasos. Bet kaip geri pavyzdžiai pateikiami tokie sakiniai: Reikia skaitytis su faktais. Skaitytis su žmogum.
Lietuvių kalbos veiksmažodis skaityti neturi reikšmių „laikyti ką kuo“, „manyti, turėti nuomonę, būti įsitikinusiam“. Pvz.: Jaunimo judrumą skaitau (=laikau normaliu reiškiniu). Jis manęs žmogumi neskaito (=nelaiko). Jis skaitė (=laikė) save patyrusiu specialistu. Skaitau (=Manau, esu tos nuomonės), kad tai neteisinga. Skaitykim (=Sakykim, tarkim), kad dvi trikampio kraštinės lygios. Statyti – geras daugiareikšmis veiksmažodis. Šio žodžio pateikiama net vienuolika reikšmių:1. rugius į gubas stato;2. stalą statysime prie lango;3. statyti sargybą;4. čia automobilius statyti draudžiama;5. namą, paminklą, tiltą statyti;6. kilpas, tinklus stato;7. spektaklius stato;8. pieną statydavo į namus;9. statyti kam alaus;10. statyti ką prie darbo;11. „duoti užstatą“ Dažnai statome tai, ko neįmanoma pastatyti: pvz. Keliai yra ne statomi, o tiesiami, negali būti kelių statybos darbų ir kelių statytojų. Taip pat niekas nestato organizmo, todėl netinka kalbėti apie organizmo statybines medžiagas.• Negalima statyti vartoti siūlomo klausimo ar reikalavimo kėlimo reikšme: Prašom statyti (=kelti) kandidatus. Asmeninius interesus stato (=kelia ) aukščiau už visuomeninius.• Negalima statyti to ką reikia sudaryti ar parašyti: Dar nesustatė (=nesudarė) darbo grafiko. Sustatė (=surašė) nusižengimo protokolą.• Negalima statyti kelių ir įvairių trasų (kai nėra statybos). Tiltai, žinoma, statomi.• Negalima statyti visuomenės ir valstybės: Statome (=Kuriame) savo valstybę, savo ateitį.• Nereikia statyti į eilę, jeigu joje nestovima, o tik sudaromi eilės sąrašai.• Nereikia statyti pavyzdžių, o tik laikyti pavyzdžiu. Dar galima: rodyti kaip pavyzdįVeiksmažodžio sutikti gali būti šios reikšmės:1. sutikau draugą;2. svečią sutiko stotyje;3. išdidžiai sutiko nuosprendį;4. sutikome Naujuosius metus;5. gali sutikti akys, keliai, sutikti mintys;6. jis sutiko palaukti;7. sutinka (sugyvena) gerai;8. mūsų nuomonės visiškai sutinka. Dabartinėj lietuvių kalboje, sutikti vartojame reikšme „rasti“. Pvz, Romane dažniausia iš tropų sutinkamas (=yra, randamas, vartojamas) palyginimas.
J. Balčikonis aiškino, kad sutikti galima tai, kas juda, eina priešais: Stikau draugą, giminę; ką priimame: sutiksime svečius; kas periodiškai priartėja: sutikome Naujuosius metus. Kur nors esančio negyvo daikto sutikti negalima: nesutinkam akmens, medžio. Netaisyklingą reikšmę gali gauti ne tik visas žodis, bet ir viena kuri forma. Taip atsitiko veiksmažodžio esamojo laiko trečiajam asmeniui reiškia, vartojamam įterptiniu žodžiu. Tai rusiškojo įterptinio žodžio vertinys, kuriam turime senų, autentiškų pakaitalų, pvz.: Reiškia (=Vadinasi) oras slegia daiktą. Reiškia (=Vadinasi) veltui aš kalbu. Taisant įterpinį reiškia, nėra jokių nesutarimų, tačiau ir dabartinėje lietuvių kalboje (ypač šnekamojoje) jis dar labai dažnai vartojamas, dar reikia nemaža pastangų juo atsikratyti. Dar minėtini veiksmažodžiai, kurie nelaikomi kokiomis didesnėmis klaidomis, bet kitų kalbų pavyzdžiu pernelyg padažnėję ir stumia veiksmažodžius, kurie ką nors pasako tiksliau, saviau. Pvz. Vystome paprastai tik vaiką vystyklais, o mokslinę mintį geriau plėtoti, rutulioti; geriau pramonės plėtra, plėtotė, literatūros raida negu vystimasis.. Geriau išeiti iš kambario, ligoninės, klasės negu kambarį, ligoninę, klasę palikti. Žodžius, kalbą taip pat vaistus, maistą reikia vartoti, ne naudoti; naudojame tai, iš ko turime naudą, ir ko vis dar lieka (gamtos turtus, kosmosą); įrankį galima ir pavartoti ir panaudoti, bet paprastai įrankiu pasinaudojama ir t.t. Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniai veiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai sovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais. Taisant reikia paprastai ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais užtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais: ap-, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-,pvz.: apmokyti, atkrauti, atleisti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti, iškristi, iššokti, iššauti, pajungti, pakelti, paskaičiuoti, pavesti…; pergyventi, pernešti, perspėti, pervesti…; prabėgti, praeiti, pravažiuoti…; pribūti, priimti, prileisti ir t.t.
Pasitaiko ne sava reikšme pavartotų gerų daiktavardžių. Sąstatas. Gali būti tiktai traukinio vagonų: vienas po kito sustatyti vagonai. Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: Medžiagos sąstatas (=sudėtis), komisijos, komiteto, komandos, choro, orkestro, sąstatas (=sudėtis). Ratas ir ratelis turi po keletą reikšmių. Galėjimas plėsti ar siaurinti reikšmę iš principo glūdi kiekviename žodyje, tačiau jis turi būti natūralus. Pavyzdžiui, Dabar retai kas namuose verpia siūlus. Ateityje gal jau visai nieks nebevartos verpimo ratelio. Nešoksim ratelių, nebus ir šios reikšmės. Pasiliks tik mažybinis daiktavardis, padarytas iš žodžio ratas (mažas ratelis). Taigi lietuviškojo ratelio reikšmė linkusi siaurėti, o rato atvirkščiai – jis plečiasi ir gadina kalbėjimo stilių, mąstyseną. Pvz. Ji plėtė savo pažystamų ratą (-būrį). Pranešėjas lietė platų klausimų ratą (-daug klausimų lietė). Dabar yra nemažai svetimojo rato vartojimo pavyzdžių. Visur svetima ir negerai, kur tik ratas vartojamas „būrio“, „grupės“, „sferos“, „srities“ reikšme. Lietuviškai kalbantiems žmonėms svetima girdėti ratus siaurėjant ir platėjant. Bendrų interesų suvienyti žmonės buriasi ne į ratelius, o į būrelius, grupes, partijas. Būdvardžių reikšmės klaidos, buvo aktualios sovietmečiu, bet dabar pavartojami retai. Dažniau klystama vartojant kai kuriuos būdvardžius ir iš jų padarytus prieveiksmius. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nustato tokias būdvardžio pilnas reikšmes:1. „visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas“: Kibiras pilnas vandens. Pilnas stiklainis uogienės. Pilna pirkia dūmų. Galva pilna visokių išmonių;2. „daug turintis“: Obelis pilna žiedų. Diktante pilna klaidų;3. „apimtas kupinas (jausmo, rūpesčio, baimės)“: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės. Pilnas ožių, kaprizų, pasiutimo;
4. „ištisas, netrūktinas“ Pilni septyni kilometrai. Pilnieji ir nepilnieji sakiniai. Pilnas, -a netinka vartoti reikšme „visas, -a“ ar „visiškas, -a“: Cechas veikia pilnu (=visu) pajėgumu. Gydytojai tikisi pilno (=visiško) mergaitės pasveikimo.; geriau vengti ir reikšme „išsamus“: Aiškinimas nebuvo pilnas (-išsamus). Tarmėse nuo seno pilnas vartojama kur kas plačiau: Ar tu ne pilno (=ne viso) proto? Jų pilnai (=visiškai) laimei trūko tik vaikų. Ji namuose buvo pilna (=visa, tikra, teisėta) šeimininkė. Traukinys lėkė pilnu (=visu) greičiu. Dažniau negu būdvardis pilnas vartojamas prieveiksmis pilnai ir jį pakeičiantis pilnutinai. Tai ne vien lietuvių kalbos ar jų tarmių faktas. Prie pilnai vartojimo yra prisidėję rusų kalbos prieveiksmiai. Pvz.: Žmogaus jėgos silpnos, nė vienas iš jo projektų pilnai (=iki galo) neįvykdomas. Tada laisviau ir pilniau (=giliau) atsikvėpdamas sušunki. Pilnai (=visiškai) galime patenkinti užsakovą. Tos pat vertės ir prieveiksmės pilnutinai: Šios pedagogikos idėjos tik mūsų visuomenėje gali būti pilnutinai (=iki galo) įgyvendintos. Klystama vartojant prieveiksmį pilnai, kur reiktų visiškai arba visai: Su jumis pilnai (-visiškai, visai) sutinku. Pilnai (=Visiškai, visai, tikrai) tam pritariame. Jis jau pilnai (=visiškai, visai) sveikas. Nevartotina ir reikšmėmis „gerai“: Stengiamės pilniau (=geriau) tenkinti gyventojų poreikius; „Iki galo; kaip reikiant“. Darbai pilnai (=iki galo; kaip riekiant) dar neatlikti (arba Atlikti dar ne visi darbai). Vengtina pilnai ir vietoj išsamiai: Į šį klausimą dar niekas pilnai (-išsamiai) neatsakė. Bendrinėje kalboje greta pilnas, galime vartoti apvalus, apkūnus. Pvz.: Sutikau pilną moteriškę, reikėtų pakeisti, apkūnią, apvalutę moteriškaitę. Kalbant apie lūpas, rankas, tinka būdvardis putlus. Reiktų vengti vartoti pasakymus: Pilnas pasveikimas, pilnas žaizdos užgijimas, reikėtų sakyti visiškas pasveikimas, visiškas žaizdos užgijimas; narkozė negali būti pilna ar nepilna, o tik visiškoji arba dalinė; fizikai pilnąjį laidumą keičia terminu tariamasis laidumas.
Teisingas, -a ir prieveiksmis teisingai tinka kalbant, jog kas nors atitinka tiesą, tikrovę: teisingas aiškinimas, teisingas uždavinio sprendimas; teisingai išaiškino, išsprendė; nepamirštinas ir geras pasakymas teisingas žmogus „kuris neapgaudinėja, nemeluoja“; teisingas, -a galima vartoti ir reikšme „pelnytas, -a“: teisingas priekaištas, teisinga bausmė; teisingai nubaudė; taip pat reikšme „vertas patenkinti“: teisingas (arba pagristas) reikalavimas. Teisingas, -a ir teisingai pirmiausia netinka kalbant, jog kas nors atitinka taisykles. Tai labai dažna klaida. Čia reikia vartoti taisyklingas, -a, norminis, -ė; geras, -a, o vietoj teisingai – taisyklingai, gerai, vietoj neteisingai – netaisyklingai, bet trumpiau, gyviau – klaidingai, negerai, blogai: Turi būti teisingas (=taisyklingas, norminis, tinkamas, geras) tarimas, kirčiavimas. Nevartotina ir reikšmėmis „tinkamas, reikiamas, prideramas, kultūringas“: Turi būti teisingas (tinkamas, reikiamas) akių atstumas nuo knygos. Svarbu teisingai (tinkamai) įžeminti elektros įrenginius. Gyvulys buvo neteisingai (netinkamai, blogai) prižiūrimas. Mokėkite pasirinkti teisingus (tinkamus, tinkamiausius) akinius nuo saulės. Reikia vengti ir žodžio reikšme „tikslus“: Pasakykite teisingą (-tikslų) laiką. Laikrodis rodo neteisingai (-netiksliai, blogai). Pritariant kieno mintims ar pasakymui, geriau vartoti ne teisingai, o savus pritarimo žodžius: taip, tikrai, teisybę, iš tiesų, iš tikrųjų,; gerai, puiku. Yra šiek tiek rečiau pavartojamų ne sava reikšme būdvardžių ir dalyvių – sovietinių laikų palikimo. Ne vienas miestietis apsako: mano gimtoji mokykla, komanda, gimtasis fabrikas; užtektų: mano (buvusi) mokykla, komanda, mano (buvęs) fabrikas, nes nei mokykloje, nei komandoje , nei fabrike nieks negimė: lietuviai sako tik gimtasis kraštas, gimtoji žemė, gimtoji sodyba. Pagal rusų kalbą buvo per dag išplėstas būdvardžio pastovus, -i vartojimas, juk saviau: nuolatinė (ne pastovi ar pastoviai veikianti) komisija; nuolatinis, dažnas (ne pastovus) vėlavimas. Pasitaiko nevartotinų apibendrinamųjų žodžių ir įterpinių. Iš tokių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ minimi bendrai, matomai (regimai), reiškia.
Bendrai tinka reikšme „kartu“: Bendrai gyvenam, bendrai dirbam. Gyvulius auginome atskirai, o ganėme bendrai. Netinka bendrai apibendrinamąja reikšme vietoj apskritai: Bendrai (=Apskritai) jis neblogas žmogus. Bendrai (=Apskritai, apskritai imant) egzaminą laikėte gerai. Čia nevartotinas vertalas visumoje, vengtinas kitokios reikšmės savas žodis aplamai. Matomai (regimai) – tinka kaip dalyviniai prieveiksmini: Padėk tuos daiktus matomai (regimai), t.y. kad visi matytų. Nei matomai, nei regimai (pagal rusų kalbos vidimo) netinka įterpiniu: Matomai (=Matyt) jis nebeateis (=tiktų ir turbūt, tikriausiai). Jūs, matomai (matyt; turbūt; tikriausiai; ko gero), apsirikote. Reiškia visada tinka veiksmažodiška vartosena: Ką tas žodis reiškia? Sveikata daug reiškia. Jie jam reiškia pagarbą. Dalis semantizmų ateina kaip mados – tam tikro slengo – žodžiai. Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią netikėtą reikšmę, dažniausiai jį nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų, kartais kokios kitos) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik gadinama. Šitaip vietoj patraukti, sužavėti, atsiranda papirkti arba nupirkti; vietoj sukakti (apie metus) – stuktelėti; vietoj pasirodyti netinkamai – (ne) pasišiukšlinti; vietoj apkvailinti, apgauti – išdurti; vietoj apvilti, netesėti – pavesti; Kartais semantizmui atsirasti padeda ne tik svetimos kalbos, bet ir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių skambesys. Dėl rusų kalbos poveikio atmintis stumia atminimą, rūpestis – rūpinimąsi, ypatingai – ypač. Semantizmai – gana didelė kalbos blogybė, ir reikia žiūrėti, kad, palengva atpratę nuo rusiškųjų, nepasidarytume naujų, kurių kilmė, tarkim, bus angliška. Kita vertus, dar didesnė blogybė yra kai kieno jaučiama kokio norminio žodžio šalutinių reikšmių baimė, perdėtas kalbos logizavimas – kalbą gali visiškai nuskurdinti, sukaustyti. Pavyzdžiui, kalbininkai siūlo gavosi keisti į išėjo, dėl to kartais replikuojama, jog darbas ne su kojomis ir išeiti negali. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodyta net 19 veiksmažodžio išeiti reikšmių. Pavyzdžiui, Man pinigai greit išeina; išeina niekais; išeina traukinys. O kur gi jų kojos? Tai, žinoma, nereiškia, kad daug kur čia negalima pasakyti kitaip, tarkim, išvyksta, išvažiuoja traukinys.
Svetimos kalbos įtaka paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Pagrindinė reikšmė nepažeidžiama, tačiau kiekvienas žodis natūraliai turi daugiau ar mažiau šalutinių reikšmių, tų reikšmių gali ir daugėti, ir mažėti. Štai tuo remiasi svetimų kalbų įtaka, semantinei žodžio apimčiai.

Priedas

Su tuo buvo surištas ir valdymo funkcijų formavimas. Rišti(s) negalima vartoti reikšme sieti(s). Turėtų būti: Su tuo buvo susietas ir valdymo funkcijų formavimas. (Vadybos pagrindai). Aplamai jis vengia rizikuoti, bet imasi tai daryti, jei numatomas atlyginimas pakankamai didelis. Reikėtų sakyti: Apskritai jis vengia rizikuoti, bet imasi tai daryti, jei numatomas atlyginimas pakankamai didelis. (Ekonomikos teorijos pagrindai). Įmonė neša didelį pelną. Reikėtų sakyti; Įmonė duoda daug pelno. (Verslo žinios). Mokesčių našta labiau užgula vartotojo pečius, jeigu yra apmokestinama tokiu pat mokesčiu prekė, kurios paklausa neelastinga. Geriau būtų: Mokesčių našta labiau slegia vartotojo pečius, jeigu yra apmokestinama tokiu pat mokesčiu prekė, kurios paklausa neelastinga. (Ekonomikos teorijos pagrindai). Tai reiškia, kad atskiros įmonės atžvilgiu paklausa yra absoliučiai elastinga. Iš rusų kalbos atkeliavęs reiškia keičiamas įterpiniu vadinasi. Taigi, vadinasi, atskiros įmonės atžvilgiu paklausa yra absoliučiai elastinga. (Vadybos pagrindai). Dirbančiaisiais laikomi tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę, kai vykdoma apklausa. Teisingiau: Dirbantieji yra tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę, kai vykdoma apklausa. (Vadybos pagrindai). Tada jiems tenka mokėti mažesnius mokesčius. Geriau vartoti: Tada jiems reikia, galima mokėti mažesnius mokesčius. (Televizija). Kaip infliacija surišta su nedarbu? Nevartotinas žodis „rišti“ reikšme „sieti“. Kaip infliacija susijusi su nedarbu? (Ekonomikos teorijos pagrindai). Mus neramina susiklosčiusi finansinė situacija įmonėje. Būtų saviau: Mus jaudina, mums kelia nerimą susiklėsčiusi finansinė situacija įmonėje. (Televizija)

Duotame taške dviejų prekių santykinė rinkos kaina yra lygi šių prekių ribiniam substitucijos laipsniui. Geriau būtų: Šiame taške dviejų prekių santykinė rinkos kaina yra lygi šių prekių ribiniam substitucijos laipsniui. (Ekonomikos teorijos pagrindai). Reiškiasi ištekliai yra riboti. Keičiame įterpiniu Vadinasi, taigi, ištekliai yra riboti. (Ekonomikos teorijos pagrindai). Reiškiasi, lanksti palūkanų norma palaiko nuolatinę pinigų rinkos pusiausvyrą. Taigi, vadinasi, lanksti palūkanų norma palaiko nuolatinę pinigų rinkos pusiausvyrą. (Ekonomikos teorijos pagrindai). Taip išeina, kad pinigų prieaugis padėjus juos į banką , yra vienas paprasčiausių nedarbinių pajamų gavimo būdų. Taisome: Gaunasi, kad pinigų prieaugis padėjus juos į banką , yra vienas paprasčiausių nedarbinių pajamų gavimo būdų. (Verslo žinios). Įmonės vadovas gerai žino visus savo pavaldinius. „Žinoti“ nevartotina reikšmėmis „išmanyti“, „pažinti“: Įmonės vadovas gerai pažįsta visus savo pavaldinius. (Vadybos pagrindai). Įmonė įsiskolinusi bankui 20000 Lt. Taisome: Įmonė skolinga bankui 20000 Lt. (Verslo žinios).

Išvados

Kalba – kiekvieno iš mūsų veidrodis. Ilgiau su žmogumi pabendravus, iš kalbos galime daug ką spręsti apie jo išsimokslinimą ir išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Taisomų žodžių vartojimo dažnumas daro kalbą netaisyklingą. Žodžiams, kuriems yra atitikmenų ir lietuvių kalboje nesunku pašalinti, o kai kurios svetimybės bus įteisintos kaip tarptautiniai žodžiai. Šiam darbui reikia ne tik kalbininkų susitelkimo, bet ir kalbančiosios visuomenės kultūros, nacionalinio pasididžiavimo savo kalba, kuri tikrai neprastesnė už kokią kitą didelės tautos kalbą. Dabar mums atrodo, kad saviems žodžiams, turintiems ne tik skirtingų, bet ir bendrų reikšmių, galima leisti laisvai konkuruoti. Nuo vienos ar kitos raiškos formos įsigalėjimo kalbai skriaudos nebus.

Literatūros sąrašas

Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Žodyno normos ir dabartinė vartosena. – K., 1998Šukys J. Kalbos kultūra visiems. – K., 2003