Salomeja Neris

Salomeja Neris – viena talentingiausiu lietuviu poeciu. Ji – musu tautos lakštingala! S.Neries kuryba – tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuviu literaturoje. Jau pirmaisiais savo eilerašciu rinkiniais ji nusipelne subtiliausios lietuviu lyrikes varda. S. Neries poezija galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelia turetu buti kiekvieno, besidomincio jos kuryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetes likimo pedsakais.

Rašytojos Salomejos Neries tikrasis vardas buvo Salomeja Bacinskaite- Buciene. Ji gime 1904 11 17 Vilkaviškio rajone, Kiršu kaime. 1911 m. pradejo lankyti Alvito pradine mokykla, o 1918 m. išlaike egzaminus i Marijampoles gimnazijos antraja kllase.1921-22 m., mokydamasi Vilkaviškio gimnazijos vyresnese klasese, Salomeja Neris bendradarbiavo šapirografuotame laikraštelyje ,, Ateities žiedai “. Ten ji spausdinamus savo eilerašcius pasirašinedavo slapyvardžiais Jurate ir Liudyte. Tuo metu ji mokosi skambinti mandolina ir rojaliu, svajojo buti dailininke. 1920 ar 1921 m. birželio menesio pabaigoje Salomeja, budama penktosios klases gimnaziste, su moksleiviu ekskursija nuvyko i Palanga ir pirma karta pamate jura, kuri padare jai didžiuli ispudi. 1923 m. lapkricio menesi Neris išspausdino pirmaji savo eilerašti periodineje spaudoje. Nuo to laiko, o ypac nuo 1924 m., jos eilerašciai, paasirašyti Neries, o veliau Salomejos Neries slapyvardžiais, pradeda dažnai rodytis spaudoje. 1924-28 m. ji studijavo Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete (lietuviu literturos istorija, vokieciu kalba ir literatura, pedagogikos specialybes). 1927 m. pavasari, dar budama studente, išleido savo pirmaji eilerašciu rinkini – ” Anksti ry

yta “. Tais paciais metais išleistas antrasis, sterotipinis, rinkinio leidimas. Tu paciu metu vasara Salomeja Neris išvyko i Palanga atostogauti. O jau 1928 m. vasara rašytoja pirma karta keliavo po Vakaru Europa – aplanke Vokietija bei Šveicarija. 1928 m. Salomeja Neris persikele i Lazdijus: nuo 1928 m. rugsejo menesio 1d. Švietimo ministerijos ji buvo paskirta Seinu ” Žiburio ” gimnazijos neetatine mokytoja praktikantes teisemis. Gyvendama Lazdijuose, Salomeja deste gimnazijoje vokieciu kalba, vadovavo literatu bureliui, padedavo mokiniams rengti vakarus, taip pat deste kursuose suaugusiems vokieciu kalba. Iš Lazdiju kartu su mokytoju kolektyvu ji dažnai lankydavo ivairias Lietuvos vietas. Nuo 1930 m. rugpjucio 1 d. švietimo ministro isakymu ji laikoma Seinu ” Žiburio ” gimnazijoje etatineje tarnyboje. Mokytojaujant Lazdijuose, 1930 liepos 3 d., ” Mokytoju cenzo tikrinimo komisija ” pripažino Salomejai Neriai aukštesniosios mokytojos varda ir teise mookyti: a) aukštesniojoje mokykloje – lietuviu kalbos, b) vidurineje mokykloje – lietuviu ir vokieciu kalbu. 1929 m. birželio menesio paskutinemis dienomis Neris išvažiavo i Viena. Gyvendama Vienoje, Salomeja gilino vokieciu kalbos studijas vokieciu kalbos kursuose užsienieciams prie Vienos universiteto.O jau 1929 m. vasara pradejo ruošti spaudai savo antraji eilerašciu rinkini – ” Pedos smely ” , kuris išejo 1931 metais. 1930 m. vasara Salomeja trecia karta lankesi Vakaru Europoje su profesoriumi Baliu Sruoga. 1931 m. rudeni poete persikele gyventi i Kauna. 1931-34 m. Salomeja Neris, gyvendama Kaune, niekur nedirbo ir sunkiai vertesi pr
rivaciomis pamokomis, atsitiktiniu literaturiniu darbu, grožines literaturos vertimais, kurie buvo spausdinami, pasirašyti ivairiais slapyvardžiais ir be parašu, periodineje spaudoje ir atskiromis knygomis. 1934 m. išleista Salomejos Neries versta A. Kuprino ” Sulamita ” , veliau išejo pasaku rinkinys ” Musu pasakos ” , kurias surinko Panevežio apylinkese. Tais paciais metai rašytoja persikele gyventi i Paneveži: nuo 1934 rugsejo 15 d. švietimo ministro isakymu ji buvo paskirta Valstybes mergaiciu gimnazijos mokytoja. Mokytojaudama Panevežio gimnazijoje, Salomeja Neris vadovavo meno kuopai, padedavo ruošti literaturinius vakarus, apie 1935 ar 1936 metus laisvai išverte saviveiklos reikalams lenku rašytojo J. Kraševskio ” Vitolio raudos ” ištraukas. Panevežy rašytoja artimiau bendradarbiavo su rašytojos L. Didžiulienes dukterimi Vanda Didžiulyte-Albrechtiene, susipažino su savo busimu vyru skulptoriumi Bernardu Bucu. 1935 m. pradžioje Neris išleido treciaji savo eilerašciu rinkini – ” Per lužtanti leda “. Vasara gyveno Palangoje. Ten lanke švietimo ministerijos isteigtus lietuviu kalbos ir literaturos mokytoju vasaros kursus. 1936 kovo 15 d. Panevežy ivyko literaturos vakaras, skirtas lietuviu rašytojos-realistes Gabrieles Petkevicaites-Bites 75m. sukakciai pamineti, kurio metu Salomeja Neris skaite kelis savo naujus eilerašcius. 1936 m. Salomeja Neris gyveno savo teviškeje, lankesi Kaune. Tu paciu metu rugpjucio menesi poete išleido versta V. Korenkos
kurini ” Baisioji naktis. Makaro sapnas “, veliau – poemele vaikams ” Paštas “. Rugsejo menesio pabaigoje Salomeja Neris išvažiavo i Paryžiu studijuoti prancuzu kalba. 1936 gruodžio 12 d. Paryžiuje ivyko Salomejos Neries ir skulptoriaus Be
ernardo Buco civilines jungtuves. 1937 m. gyvendama Paryžiuje, rašytoja raše poema ” Egle žalciu karaliene “, lanke žymiausius to miesto paminklus, muziejus, teatrus, dailes parodas, koncertus. Liepos menesi grižo i Lietuva, i Palemona prie Kauno, kur su šeima isikure savo namuose. 1937-uju rudeni Salomeja Neris savo prašymu buvo atkelta iš Panevežio i Kauna ir pradejo dirbti Kauno III Valstybineje gimnazijoje. Ten deste vokieciu ir lietuviu kalbas žemesnese klasese. Spalio 23 diena Salomeja pagimde sunu, kuriam dave Sauliuko-Balandžio varda. 1938 m. pirmojoje puseje Neris išleido ketvirtaji savo eilerašciu rinkini – ” Diemedžiu žydesiu “, laimejusi 1938 m. Valstybine literaturos premija. 1938 sausio 13 d. Lietuvos rašytoju draugija Kaune, Valstybes teatre, surenge literaturos švente, kurios metu rašytojai buvo iteikta 1938 m. Valstybine premija už rinkini ” Diemedžiu žydesiu “. 1939 liepos 5 d. ji su mokytoju istoriku bureliu iškeliauja i ekskursija po lenku ponu okupuota Vilniaus krašta. Aplanke Suvalkus, Seinus, Augustava, Gardina, Lyda, Naugarduka, Svitezio ežera, Zietela, Vilniu, Trakus, Verkius, Kreva, Ašmena, Narucio ežera, Švencionis, Adutiški ir kitus miestus, apžiurejo Gardino, Lydos piliu griuvesius. Veliau nuvyko i Naugarduka ir prie Svitezio ežero; ten apžiurejo vietas, susijusias su poeto Adomo Mickeviciaus biografija. Liepos 9 d., atvažiavusi i Vilniu, aplanke istorinius Vilniaus paminklus, senaji Vilniu, garlaiviu buvo nuplaukusi i Verkius. Salomeja Neris Vilniuje susitiko su Vilniaus lietuviu rašytojais ir visuomenes veikejais. 19
939 m. buvo išleistas jos eilerašciu rinkinio _ Diemedžiu žydesiu ” antrasis leidimas. 1940 kovo 27 d. Maskvoje, Vakaru Meno muziejaus, rumuose atidaryta lietuviu knygos paroda, kurioje buvo eksponuoti ir Salomejos Neries kuriniai. 1940 spalio menesi buvo išleista rašytojos tautosakine poema _ Egle žalciu karaliene “, parašyta 1937-1940 m., kuriai Lituanistikos instituto komisija paskyre 1940 metu premija už geriausia veikala, populiarinanti lietuviu kalba, lietuviu istorija ir tautosaka.1940 metu pabaigoje Salomej Neris paraše ir išspausdino periodikoje poema _ Keturi “, veliau dar išleido poema ” Našlaite “. Tuo metu pradejo eiti literaturos, meno ir kritikos menesinis žurnalas _ Raštai “, kurio redakcinei kolegijai priklause ir Salomeja. Ji taip pat iejo i komiteta, organizuojanti lietuviu literaturos ir meno dekada Maskvoje. 1941 m. pirmajame ketvirtyje rašytoja išleido savo poezijos _ Rinktine “, pradeta ruošti 1939 metais. 1941 birželio 22 d. hitlerinei Vokietijai klastingai užpuolus Lietuva, Salomeja su sunumi per Zarasus, Daugpili, Velikije Luki, Rževa išvyko i Tarybu Sajungos giluma. Latvijos teritorijoje traukinys, kuriuo važiavo poete, buvo subombarduotas. Bombardavimo metu žuvo poetes daiktai ir rankrašciai, kuriuos ji buvo pasiemusi su savim. 1941 birželio paskutinemis dienomis Neris su sunumi pasieke Maskva. Cia gyvendama, ji aktyviai bendradarbiavo radijo komitete, ruošdama medžiaga laidoms lietuviu kalba.1941 liepos pabaigoje Neris iš Maskvos išvažiavo i Penza. Gyvendama Penzoje, poete paraše eilerašcius _ Sakalai broleliai “,” Tevyne “,” Kareivio motina”, ” Partizanai miškuos ” ir kitus. Ji aktyviai dalyvavo literaturiniuose lietuviu rašytoju vakaruose kartu su lietuviu rašytojais Liudus Gira, Kostu Korsaku, Antanu Venclova. Gruodžio 10 d. iš Penzos išvažiavo i Ufa. Kiek laiko pagyvenusi ” Baškirijos ” viešbutyje, ji isikure Mendeliejevo gatveje. Gruodžio menesi jos eilerašciai dažnai pradedami skaityti per Maskvos radija lietuviams skirtu laidu metu. 1942 birželio viduryje poete išvažiavo iš Ufos i Maskva ir ten liko gyventi. Maskvoje ji sutiko senus savo draugus, bendradarbiavo laikrašciuose, ypac leidžiamuose lietuviu kalba, dalyvavo literaturos vakaruose, skaite savo kuryba per Maskvos radija. Rugsejo menesi Salomeja Neris kartu su kitais lietuviu rašytojais dalyvavo Lietuviškajai divizijai ruošiamuose literaturos vakaruose, skaite savo eilerašcius, aplanke Levo Tolstojaus gimtine Jasnaja Poliana.

Gruodžio 6 diena Maskvoje ivyko 2-asis lietuviu tautos atstovu mitingas, kuriame kalba sake Salomeja Neris. Kalba buvo skaityta per Maskvos radija lietuviams skirtos dienines laidos metu 1942 gruodžio 8 d. Mitingas prieme kreipimasi i lietuviu tauta, kuri, be kitu, pasiraše ir Neris. 1943 vasara poete ilsejosi lietuviu kovotoju namuose Maskvos srityje, netoli Voskresensko, ir ruoše spaudai eilerašciu rinkini ” Dainuok, širdie, gyvenima “. 1943 viduryje išleistas Salomejos Neries poezijos rinkinys rusu kalba, išverstas M. Petrovych,- ” C??o?? ?oc??c? ?y?? “. 1943 paskutiniame ketvirtyje LTSR Valstybine leidykla Maskvoje išleido Salomejos eilerašciu rinkini ” Dainuok, širdie, gyvenima “. 1944 rugsejo 30 d. vakare rašytoja grižo iš Maskvos i Kauna ir apsigyveno Maironio gatveje, o veliau persikele i buta Dainavos gatveje. 1944 rudeni Salomeja Neris lankesi savo teviškeje. O 1945 sausio 30 d. Kaune kino ” Forum ” saleje ivyko antras rašytoju literaturos vakaras, skirtas Kauno moksleiviams. Jo metu poete skaite savo eilerašcius. 1945 vasario 11 d. Vilniaus leliu tetre ivyko spektaklio- inscenizacijos pagal Salomejos Neries poema- ” Egle žalciu karaliene ” premjera. 1945 birželio 8 d. susirgusi poete buvo paguldyta i Kauno Raudonojo Kryžiaus ligonine. Birželio pabaigoje išleistas paskutinis rašytojos Salomejos Neries eilerašciu rinkinys- ” Lakštingala negali neciulbeti “. Rinkinys, poetei prašant, buvo atneštas jai i ligonine. 1945 liepos 7 d. Maskvoje Salomeja Neris mire nuo kepenu vežio. Liepos 8 d. jos palaikai buvo parvežti i Kauna. Liepos 9 d. ivyko Salomejos Neries laidotuves. Poete buvo palaidota kariškai-Istorinio muziejaus sodelyje. Liepos pabaigoje tuometine Liaudies Komisaru Taryba poetes atminimo iamžinimui nutare:
1. Pastatyti Vilniuje Salomejos Neries paminklini biusta.
2. Pavadinti Kaune gatve Salomejos Neries vardu.
3. Pavesti Valstybinei grožines literaturos leidyklai išleisti 1945-46 m. pilna Salomejos Neries raštu rinkini.
4. Pavadinti mergaiciu gimnazija Vilniuje Salomejos Neries vardu
5. Paskirti Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filosifijos fakultete Salomejos Neries 400 rb. stipendija.

1998 m. poetes palaikai iš Istorijos muziejaus sodelio iškilmingai perlaidoti i Petrašunu kapines.

N A U D O T A L I T E R A T U R A :

1. SALOMEJA NERIS _ Raštai ” trys tomai 1957 m.

2. TARYBU LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA 1987 m. trecias tomas

LIETUVIU LITERATUROS SKAITINIAI (1900-1940) II dalis 1996

Leave a Comment