Romo Sadausko eilėraščių rinkinio „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ recenzija

Romo Sadausko eilėraščių rinkinio „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ recenzija

Neišdildomą įspūdį man paliko Romo Sadausko eilėraščių rinkinio „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ knyga. Joje yra gausybė puikių eilėraščių apie meilę, tėviškę, patirtas nuoskaudas,svajones bei kitas dažnai mūsų gyvenime iškylančias problemas.

Romas Sadauskas-rašytojas publicistas, prozininkas, gimes Marijampolėje. Glaustai susijęs su gamta bei menu. Dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, „Literatūros ir meno“, „Mūsų gamtos“, „Kultūros barų“ redakcijose.

Eilėraščių rinkinyje vyrauja šešios pagrindinės temos. Jos tarpusavyje tarsi papildo viena kitą, taip suteikdamos vientisumo. Viena išš pagrindinių ir aktualiausių temų yra meilė. Manau, būtent ji pritraukia jaunuosius skaitytojus, nes juk paauglystė ir yra tas laikotarpis, kuriame mes bandome suprasti ir suvokti koks tyras ir šiltas yra šis jausmas. Eilėraščiuose „Reidas“ bei „Atodusių alėja“ yra išreiškiami labai gilūs bei nuoširdžūs jausmai : „Tu rašai po vieną raidę / Vandeny mane“. Tai galbūt parodo, jog rašytojui nėra svetima meilė.

Dar viena glaustai susijusi tema yra viltis bei tikėjimas. Joje atsispindi slogi nuotaika su prošvaistėmis tunelio gale. Eilėraščiuose „Vilties paukštytis“, „Vakarinė tuuja“ ar „Apolinarui“ atskleidžiamas tikėjimas. Rašytojas pamoko, jog neverta pasiduoti, jog reikia surasti tą paukštį, kuris grąžins tikėjimą bei viltį. O jei tikėsi, tave gali paguosti net ir tuja.

Tačiau šioje knygoje nėra viskas nuspalvinta vien tik šviesiomis bei švelniomis spalvomis. Sk

kaitant apie tėviškę galima pastebėti gilia nuoskaudą, nusivylimą. Eilėraščiuose gausu pasakojimų apie Druskininkų šilus, upes, žemę, pievas. Tačiau sprendžiant iš jų nuotaikos, poetas nėra sužavėtas dabartine gamtos būkle. Ypač slogią, kupiną nusivylimo, nuotaiką jis aprašo eilėraščiuose „Nelaimė“ , „Pjūkliniai muzikantai“. Nors į tėviškę visuomet gera sugrįžti, tačiau čia jau nebebus taip, kaip anksčiau. Neberasi anksčiau žaliavusių miškų, tyro, švaraus šaltinėlio. Ir didžiausias šių problemų kaltininkas-žmogus.

Su niūria nuotaika susijusi tema – vienatvė. Anot Romo Sadausko, vienatvei ištikimi tik katinai. O kai jau prarandamos visos viltys, tuomet užsimiršti padeda tik trauktinė. Tačiau pažvelgus iš kitos puses galima pajausti sarkazmą ar ironiją, kuriuose dažnai vartojami paradoksai. Eilėraštyje „Gyvenimėlis“ yra aprašomi Druskininkai : „Druskininkuose -vėjuota/ Druskininkuose-linksma <.> / Tai ir gyvena laimingi / Kas sotus, o kas tik įkaušęs. <.> / Šlapinas į Ratnyčėlę/ Miestelis gražus ir keistas“. Štai taip viskas apsiverčia aukštyn kojom. Kyla noras juoktis. Į visas problemas žvelgiama su humoru.

Taip pat šiame rinkinyje yra eilėraščių apie šiuolaikines technologijas, emigrantus, senuosius tikėjimus. Vienas iš labiausiai patikusiu man eilėraščių „Eilėraštis apie slieką“. Tai kiek keistokas tačiau šmaikštus eiliuotas kūrinys. Jame nemažai šypseną veide paliekančių minčių : „už Kalėdų senelio išėjo Velykų bobutė“. Anot poeto, jis nei šiokį, nei tokį eilėraštį rypuoja. Tačiau būtent tai ir skatina perskaityti eilėraštį ir išreikšti savo nuomonę.

Romo Sadausko „A
Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ tik viena iš dvidešimt trijų jo išleistų knygų. Manau, kad visi, skaitydami šią knygą išgyveno visus šiuos jausmus, kurie yra aprašomi. Nors poetas nebe pirmos jaunystės, tačiau tikėkimes, kad sulauksime dar ne vieno eilėraščių rinkinio, kuris sušildys mūsų širdis!

Leave a Comment