Remarkas ir jo romanas Vakarų fronte nieko naujo

Pranešimas

Remarkas ir jo romanas„Vakarų fronte nieko naujo“

Erichas Marija Remarkas – vienas populiariausių XX amžiaus vokiečių rašytojų. Į literatūros istoriją jis įėjo pirmiausia kaip įtaigus „žemojo sluoksnio“ likimo vaizduotojas. Remarkas priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškus XX amžiaus istorinius įvykius: Pirmąjį pasaulinį karą, politinę ir ekonominę Veimaro respublikos krize, Antrąjį pasaulinį karą, sunkų pokario laikotarpį… Viskas kas susiję su tragiškais žmonių likimais, tapo svarbiausia Remarko kūrybos tema.Erichas Marija (Paulius) Remarkas gimė 1898 metų birželio 22 dieną Osnabriuke, knygrišio šeimoje. Jaunystėje labai mėgo skaityti knygas ir svajojo apie turtingą gyvenimą, tačiau jo luomo žmogui tai nebuvo įmanoma. Rašytojas mirė 1970 metų rugsėjo 25 dieną Šveicarijoje.Remarkas parašė keturiolika romanų, vieną pjesę, kelis apsakymų ir esė rinkinius. Žymiausi romanai: „Vakarų fronte nieko naujo“, „Juodasis obeliskas“, „Triumfo arka“, „Trys draugai“, „Laikas gyventi ir laikas mirti“.1929 metais pasirodęs Remarko romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ tapo viena populiariausių knygų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Šioje knygoje labai realiai atvaizduoti Pirmojo pasaulinio karo žiaurumai, parodoma jo beprasmybė. Tai sukelia ažiotažą valdžioje. 1933 metais kartu su daugeliu kitų pasaulinės literatūros šedevrų Remarko romanas degė fašistų sukurto laužo liepsnose. Vėliau rašytojui, kaip „literatūriniam pasaulinio karo išdavikui“ buvo atimta Vokietijos pilietybė. Nuo 1947 metų jis – JAV pilietis.Skandalingajame romane „Vakarų fronte nieko naujo“ atvaizduojamas žiaurus Pirmasis pasaulinis karas. Kūrinio pasakotojas, jaunas savanoris Paulius Boileris, kartu su savo bendraklasiais, išėję į karinį apmokymą patenka tiesiai į 1917‘ūjų metų frontą. Nieko apie karą nenutuokiantys vaikai priversti kęsti negailestingą būtį netoli fronto linijos. Taip prasideda pasakojimas. Knygoje yra istorinių ir geografinių realijų, tačiau Autorius sąmoningai atsiriboja nuo karinių ir politinių klausimų. Karas vaizduojamas paprasto kareivio akimis, taip kūrinys tampa dar emocionalesnis ir išryškiną pagrindinę savo idėją – negailestingo ir žiauraus karo beprasmybę.

Paulius Boimeris, pagrindinis veikėjas, – patrauklaus charakterio asmenybė. Jis santūrus, trokštantis gyventi ir kupinas subtilių jausmų. Jo pasakojimas ir išsireiškimai atitinka dvidešimtmečio kareivio pasaulio suvokimą. Pagrindinius romano veikėjus jungia ne tik karo baimė, bet ir žmogiški ryšiai, draugystė. Visi jie susieti vienas su kitu taip, jog galima pastebėti, kad tikrasis kūrinio herojus yra ne „aš“, o „mes“.Iš negausaus veikėjų būrio išsiskiria Pauliaus draugai ir klasiokai: „filosofas“ Kropas, rajūnas Tjadenas, gudrusis Kačinskis, kaimietis Dėteringas, Katas ir dar keletas kitų. Nors visi jie skirtingi, tačiau kara vertina vienodai priešiškai, todėl juos galima apibūdinti kaip kolektyvinį veikėją.Boimeris su draugais – karo aukos. Kariauti jie išėjo dar nesubrendę, susižavėję skambiais karo šūkiais. Karo lauke jie susiduria su žiauria realybe: krauju lavonais ir neapsakoma mirties baime. Remarkas karą vaizduoja be romantikos ir didvyriškumo. Jis parodo kareivių išsekimą, alkį, baimę. Meistriškai kuria kautynių vaizdus, nenuslėpdamas žiauriausių detalių. Karo, o taip pat ir romano pabaigoje Paulius Boimeris praranda paskutinįjį savo draugą Katą ir jaučiasi visiškai vienas, be jokios ateities perspektyvos. Laiko save prarastąja karta. Nors Vokietijos gilumoje jo laukia mirštanti motina, tėvas, bei sesuo.Geriau suprasti veikėjų mintis padeda Remarko naudojama lyrinio dienoraščio forma. Tai sukuria natūralaus, spontaniško pasakojimo įspūdį. Kūrinyje gausu karo ir taikos palyginimų „Beržai – lyg šventinės vėliavos su baltais kotais, ir jų lapai žėri purpuru ir auksu“. Gamtos ir karo priešprieša leidžia dar geriau pajusti ko neteko Boimerio karta.Paulius Boimeris kūrinio pabaigoje žūna lygiai taip pat beprasmiškai kaip ir jo draugai, „vieną iš tų dienų kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tikrai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“.