Aleksandras Fromas- Gužutis
Pirmasis plačiau pasireiškęs lietuvių dramaturgas- Aleksandras Fromas-Gužutis (1822-1900), palikęs nemažą pluoštą ir prozos kūrinių. Iš jų reikšmingiausia pasakojimų ir apybraižų knyga “Vargdieniai” (1893), skirta baudžiavinės tikrovės žiaurumams pavaizduoti. Rašytojas sukūrė daugiau kaip dešimtį daugiaveiksmių pjesių. Daugiausia tai herojinės- romantinės dvasios kūriniai apie Lietuvos praeitį (“Gedimino sapnas”, “Kauno pilies išgriovimas 1362 m.”, “Eglė, Naujapilės Kunigaikštaitė” ir kt.) Fromas-Gužutis sentimentaliai vaizdavo targiškus jausmų ir aistrų susidūrimus, siekė iškelti senovės lietuvių dvasinę kultūrą. Romantinis teigiamų nacionalinių savybių išaukštinimas žymus ir moralinėse jo dramose “Ponas ir mužikai”, “Baisioji gadynė”, komedijoje “Gudri našlė”, kur vaizduojama naujų laikų tikrovė. Fromo-Gužučio draminiuose kūriniuose nemaža schematizmo ir iliustratyvumo, tačiau tai nekliudė jiems išeiti į tuometinę sceną.
Jonas Mačiukevičius
Skirtingai nuo kai kurių kitų savo kartos rašytojų, Jonas Mačiukevičius (1939) prozoje siekia autentiškumo, sodraus buitinio piešinio, kuriame susilieja lyriški ir atvirai ironiški tonai. Pirmoje apysakoje “Laikrodžiai nesustoja” (1968) pasakojama apie atkaklią herojaus kovą su jį užklupusia sunkia liga (apysaka autobiografinio pobūdžio), surasta vyriškai santūri intonacija. Į sunkumų ištiktą žmogų žiūrima tartum iš šalies, neslepiant jo abejonių ar silpnybių, daug kur pasakojant su ironiška šypsena.Kituose Mačiukevičiaus kūriniuose labiau sustiprėjo epiniai pradai, vaizduojamos aktualios tikrovės kolizijos, keliami opūs moraliniai klausimai. Apysakose “Rojaus kampelis” (1971) ir “Trys pirštai” (1973) kalbama apie šių dienų kaimą ir jaunus jo žmones, žengiančius pirmuosius savarankiškus žingsnius, formuojančius savo pasaulėžiūrą ir dorovinius pagrindus. Į herojų klaidas ar silpnybes rašytojas žiūri reikliai, kartais ironizuojamu žvilgsniu, nuoširdžiai susirūpinęs dvasinio grožio, aukštesnių moralinių kriterijų ugdymu. Patraukdamos autentiškais gyvenimo vaizdais, aktualia problematika, apysakos vietomis stokoja jautresnio psichologinio piešinio.
Jaunimo tematikai rašytojas liko ištikimas romane “Bučiuoju Žalį” (1976) ir apysakoje “Mindaugas didysis- Mindaugas mažasis” (1978). Abiejuose kūriniuose keliamos aktualios jauno žmogaus kelio pasirinkimo, charakterio ir jausmų ugdymo problemos. Mačiukevičius kiekvienu atveju siekia realistinio atvirumo, vaizdavimo natūralumo, bet neretai jo prozoje atsiranda ir didaktikos, dirbtinės patetikos.Juozas Nekrošius
Juozas Nekrošius gimė 1935m. gruodžio 21d. Rimgailiuose (Raseinių raj.) Poetas eilėraščių rinkiniuose “Kaštonai ir kaktusai” (1970), “Tas akmenų švelnumas” (1974), “Čiulbantis paukštis” (1979) jungia kaimo gamtos ir buities poetizacjią (“Tos daržinės senos,/ Tie mūsų vaikystės aplūžę klojimai”) su košmariškais hitlerinių konclagerių įspūdžiais ir šiuolaikinio pasaulio politinių įvykių panorama. Apybraižiškumo elementai, satyros pradai, tradiciniai poetizmai(“Laukia kloniai žalieji/ Tos aušros dvynios”) ir neslepiamas deklaratyvumas- būdingi Nekrošiaus kūrybos bruožai.