Putinas “Altorių šešėly” ištrauka iš “Eina gyvenimas”

Putinas “Altorių šešėly” ištrauka iš “Eina gyvenimas”

Vincas Mykolaitis Putinas – pirmojo Lietuvoje intelektualinio psichologinio romano autorius. Romanas “Altorių šešėly” atspindi jaunos meniškos prigimties sielos blaškymąsi tarp kūrybos ir kunigijos. Duotoji ištrauka yra iš antrosios romano dalies “Eina gyvenimas”. Ją būtų galima pavadinti “Meilės scena baronienės dvare”. Baronienės Rainakienės rodomas dėmesys Liudui Vasariui visoje ištraukoje kelia pagrindinę temą – kokius jausmus baronienė jaučia kunigui?

Duotojoje meilės scenos ištraukoje nuo pradžios iki pabaigos vyrauja dviejų žmonių dialogas. Tai pagrindinio romano veikėjo Liudo Vasario ir jo trrečiosios moters – baronienės Rainakienės. Nuo pat atvykimo Liudas jaučia glostantį baronienės žvilgsnį, kuris verčia jį nusišypsoti. Liudo atvykimas į seniai svajotą tikrą aristokratišką dvarą sukelia teigiamus jausmus bei pakilią ištraukos nuotaiką. Tai parodo Liudo žodžiai:”didelis mano gyvenimo įvykis”. Pirmajame fragmente susipina dabarties laikas su praeities : “ kai aš dar nebuvau kunigas “ . Tai jo praeities lūkesčių išsipildymas.

Antrajame ištraukos fragmente atsiskleidžia baronienės susidomėjimas kunigu bei išmintis, kuri palygina kunigavimą su pirmaisiais metais po vedybų : “metai yra kupini uolumo, ekstazių ir nusivylimų”. Tačiau Liudo tai neejaudina ir jis nugrimzta į seniai susapnuotos pasakos prisiminimą. Epitetai : romantišką ir naivią, apgaubia tą sapną paslaptingu, bet kartu ir nekaltu šydu. Tai dar labiau žadina baronienės smalsumą.

Erdvė, iš pradžių buvusi kiek atvira, tampa vis uždaresne, intymesne. Liudo Vasario pasidalintos mintys ap

pie jo sapnus dar labiau jį suartina su baroniene. Užsiminusi apie neabejotiną moters egzistavimą jo sapnuose, baronienė netikėtai užklausia Liudo : “Tu ją tebemyli?” Ir išgirdusi vienintelį (žinoma logiškiausią) atsakymą : “Ponia,juk aš kunigas!” Nepasimeta, tačiau ima teisinti meilę, kad ir kokia, ir tarp ko ji bebūtų : “ nė kiek nesipiktinu, jei kunigas myli moterį.” Pateisindama savo mintis ji užsimena, kad yra katalikė ir priiminėja sakramentus, tad nieko nuodėmingo, kad vyras (nors ir kunigas) myli miterį, nėra. Iš šių baronienės žodžių ir minčių būtų galima suprasti, kad jai patinka kunigas ir ši norėtų tokio pat atsako ir iš jo.

Trečiajame fragmente akivaizdi Liudo Vasario priešprieša baronienės mintims, kad meilė meilei nelygu ir : “mylėti esą galima, bet tik siela, dvasia, platoniškai.” Tad čia ir susikerta dvviejų žmonių supratimas apie meilę. Baronienės mintims – mylėti galima visus ir visaip, o kunigo Vasario – tik platoniška meilė gali sieti kunigą ir moterį.

Paskutinysis segmentas – priešprieša, parodo, ką iš tiesų baronienė jaučia kunigui Vasariui. Jos ištartas griežtas “ne” platoniškai meilei pasako, jog iš tiesų baronienė jaučia stiprius jausmus, ne vien tik sumpatiją, kunigui Liudui Vasariui.

Leave a Comment