Nesės (Nessie) pabaisos legenda yra bent 1500 metų senumo. Remiantis gandais, 565-aisias mūsų eros metais, Šv. Kolumbas, žmogus, kuris, manoma, atnešė krikščionybę į Škotiją, susidūrė su baisia, ežere gyvenančia pabaisa. Nuo to laiko žmonija daro viską ką gali, kad įrodytų Nesės egzistavimą.
Tuos, kam teko stebėti Loch Nesso ežere ką nors, ko nepavadintum įprastu reiškiniu, italų seismologo Luigi Piccardi peršama teorija neabejotinai privers pamąstyti dar kartą.
Piccardi mano, jog Nesė yra tik muilo burbulas. Na, ne muilo burbulas, bet didelio tektoninio lūžio, esančio po Loch Nessu rezultatas. Ar tai tėra tik sutapimas, kad labai padaugėjo Nesės pastebėjimų tuo metu, kai Didysis Glenno lūžis ėmė drebėti? Ar įmanoma, kad Nesė iš tiesų yra tik vienas ar du burbulai gamtinių dujų? Ši vietovė yra vienas iš paskutinių Škotijos vulkaninių regionų.
Luigi Piccardi pareiškė, kad tokių vietų, kaip Loch Nessas, garbinimas, gali būti žmonių susidūrimo su neįprastu gamtiniu reiškiniu pasekmė. Taip pat jis pridūrė, kad tai galėjo būti liepsnos ir dujų išsiveržimas, požeminis triukšmas, žemės drebėjimas drebėjimas ir trūkimai.
Esama medžiagos, kuri paremtų jo teoriją. Nesės aktyvumas buvo padidėjęs tarp 1933 ir 1934 metų, kaip tik prieš 1934 metų rugpjūčio 16-osios žemės drebėjimą. Be to, Nesės pastebėjimų skaičius nuo to laiko sumažėjo, kaip ir lūžio zonos aktyvumas.
Galbūt mūsų sąmonė mato tai ką nori matyti. Galbūt mums norisi tikėti, kad Nesė tikra. Galvoti apie ją kaip apie dujų burbulą nėra taip nuostabu, kaip įsivaizduoti ją slenkančią prie Loch Nesso dugno, ir išpildančią mūsų karščiausią troškimą ją pamatyti, kai jos galva išnyra iš vandens…