Pagrindiniai autoriai

Donelaitis ,,Metai”
Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (1714) sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Svarbiausias kurybos faktorius buvo tikrove, gyvenimas, visuomenine aplinka. Jis naturaliai vaizdavo liaudies kalba, kuri jam buvo sava. Jis gilinosi į didžiųjų praeities mąstytojų mintis, stengėsi susivokti pasaulyje ir savyje. Poetas bjaurėjosi, kad kalbos dažniausiai sukasi apie pajamas, jų padidinimą, o rimta, dievobaiminga kalba vis tylesnė. Į gyvenimą žvelgė su menininkams būdingu sielos jautrumu, neretai poetiškai sutirštindamas spalvas.
• Svarbiausias kurinys-poema metai;
• Sudaryta is 4 daliu: ,,Pavasario linksmybes”, ,,vasaros darbai”, ,,,rudenio gerybes”, ziemos rupesciai”
• ,,Metai”-didaktinis kurinys, jame daug patarimu ir pamokymu;
• Autorius parodo savo poziuri I pasauli: koks turi buti buras, jo santykis su aplinka, su gamta
• Auksciausia vertybe-darbas. Toliau dievas, lietuvybe
• Teigiami veikejai (prickus, selmas, krizas) saziningai atlieka savo pareigas, klauso valdzios, eina I baznycia. Jie tartum skruzdeles visada scuba, dirba, bet ir po sunkiu darbu neuzmirsta dievo. Autoriaus nuomone jie yra sukaupe savyje geriausius buro bruozus
• Kiti veikeju tipas ,,nenaudeliai” (slunkius, docys, peleda). Tais personazais autorius vaizduoja visas blogasias buro savybes. Jie tingi diirbti, girtuokliauja, neklauso valdzios, neina I baznycia.
• Poemoje autorius stengiasi įsiskverbti į žmogaus ir gamtos santykius, vaizdai alsuoja meile gamtai, žmagui, darbui.

Maironis ,,jaunoji lietuva“

Jonas Maciulis (1862) save vadines Maironiu yra iskiliausias XIX a pab. Ir XX a pr lietuviu poetas.
Autoriaus kuryba susijusi su

u dviem dalim: viena-su tautiniu atgimimu, kita-su asmeniniu gyvenimu;
Jo kuryboje gausu praeities vaizdu, kurie yra kontrastas niuriai carizmo prislegtos Lietuvos dabarciai
Maironio poezija romantine, jai savitos ypatybes: subjektyvumas, atviras jausmingumas, dramatizmas, kalbesenos individualumas;
Nuo maironio prasideda lietuviskos lyrikos istorija

• Poema ,,Jaunoji Lietuva“zymi nauja maironio kurybos pakopa.
• Kurinys vertingas savo istoriniu, visuomeniniu aktualumu, vel i pasakojimo centra maironis iskelia Lietuvos ideja ir visuomeniskai naudingos veiklos programa;
• Pagaliau ,,Jaunoji Lietuva“ brangi skaitytojui nuostabiu lyrizmu: vidiniu isgyvenimu meditacijomis, prasmingomis sentencijomis ir lyriniais personazais.

,,Pavasario balsai“
• Rinkinys ,,pavasario balsai“yra svarbiausia knyga lietuviu lyrikos istorijoje;
• Eilerasciuose ,,nuo birutes kalno“, ,,tevynes dainos“, ,,pavasaris“, ,,mano gimtine“, ,,isnyksiu kaip dumas“ ir kt jau buvo viskas uz ka taip vertiname poeta: ir aiskiai suformuotos kilnios idejos, ir poetines israiskos grozis, jos paprastumas ir skambumas;

Biliunas (1879) ,,Liudna pasaka“
• Lietuviu literaturos krritikai jau senokai yra pastebeje, kad esmini lietuviu prozos luzi galima sieti su J. Biliuno kuryba;
• Biliunas isitikines kad literatura pacia savo esme yra arciausiai ,,vargdienio dvasios“kuriniuose vaizdavo skriaudziama zmogu, tesdamas Zemaites tematika;
• Jis domisi vidiniais zmogaus isgyvenimais. Ivykis biliuno apsakymuose vaidina antraeili vaidmeni, viskas sukasi aplink pasakotoja, viskas su juo yra susije;
• Liūdną pasaką” sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija. Pirmoji dalis – tartum lyrinė įžanga, sujungianti dabartį ir ateitį į nedalomą visumą. Kūrinio pradžioje iškyla pasakotojo paveikslas. Šią dalį persmelkia emocinis pasakotojo reagavimas į

išorinį pasaulį, nepaisant logiško nuoseklumo. Antrosios dalies ekspozicija – jaunos Banių šeimos gyvenimo istorija, jų šviesių svajonių atskleidimas.
• J. Biliūnas pavaizduoja 1863m. sukilimo tragiškas pasekmes: sukilėlių (net kunigų) sušaudymą, nekaltų žmonių (Damulio) sumušimą, uždarymą (net ir moterų) į kalėjimą.
• Tai nėra tipiška apysaka: jai trūksta išvystytų charakterių ar plačiai nušviestų pačios epochos bruožų.
• Juozapota – lietuvės moters kančių ir nelaimių ilgaamžėje kovoje dėl laisvės simbolis
• Juozapota taip myli vyrą, kad jo žuvimas kartu yra ir jos pačios dvasinė mirtis.

• Kreve (1882) ,,Skirgaila“

• V.Krėvės gyvenimo ir kūrybos kelias ėjo per istorinį įvykių kupiną laikotarpį. tai jis ir atskleidė savo kūryboje, ypač tai ryšku viename iš geriausių dramos kūrinių “Skirgaila“;
• “Skirgailoje” veiksmas vyksta tada, kai Lietuva, oficialiai priėmusi krikštą, buvo bejėgė kovoti su Dievo iškilimu.
• Skirgaila-pirmutinis lietuviu literaturos kurinys, kuriame istorine asmenybe tampa psichologiniu tipazu, o valdzia realiai figuruoja;
• Savo aikstingu isdidumu, ironiska panieka, pykcio priepuoliais Skirgaila demonstruoja valstybes savarankiskuma
• ,,Skirgaila“ tapo lietuviskos istorines dramos modeliu

• Isskirtinis kurinio bruozas-konfliktas, nuolat stiprejanti itampa, draminis veiksmas bei tragiskos aplinkybes;

• Ne smulkios aistros vaizduojamos dramoje “Skirgaila”, o tokios, kurios iki sielos gelmių sukrečia žmogų. Nesiseka žmogui – nesiseka ir valdovui. V.Krėvė įrodo, kad valdovas ir žmogus yra tarpusavy suaugę kaip kūnas ir dvasia, kaip tauta ir valstybė.

Putinas ,,Altoriu sesely“ / ,,Tarp dvieju ausru“
• ,,Tarp dvieju ausru“
Simbolistiniuose eilerasciuose, kuriu pagrindinis rinkinys ,,Tarp dvieju ausru“ atsirado yp

patinga stebejimo pozicija-is aukstai ir is toli, perkelta tarsi i visatos virsune, kuo kurios atsiveria didingas kosmoso peizazas.
• Gamta, regima tarp vakaro ir rytmeciu zaru, nebesidriekia tik horizontalia plokstuma, o turi bedugnes, kraterius ir gelmes;

• ,,Altoriu sesely“-psichologinis romanas, kur kritiska aplinkos panorama, braizoma visazinio pasakotojo, plastiskai susilieja su herojaus vidine interpretacija;
• Čia autorius nagrinėja žmogaus asmeninės laisvės, kūrybos problemas. Jo pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris ieško kelio į žmogaus laisvę.

Neris ,,Diemedziu zydesiu“ // ,,Prie didelio kelio“
• S. Neris – XX a neuromantike, lyrike, eilerasciu ir poemu kureja. Brandziausias poetes rinkinys ,,Diemedziu zydesiu“. Jame vaizduojamas jau pasikeites poetinis pasaulevaizdis ir lyrinio subjekto isgyvenimas, griztama prie lyriskumo.
• Taigi eilėraščiu rinkinio “Prie didelio kelio” leitmotyvas – praradimo suvokimas. Šią būseną poetė puikiai perduoda skaitytojui ,,iš širdies į širdį” savo intymia, melodinga, artima išpažinčiai kalba.

• Kai snd is visos sirdies tariamas Lietuvos vardas, negalima neprisiminti S. Neries kurybos. Jos begaline meile tevynei-musu tikejimo dabartimi ir ateitimi versme

Leave a Comment