kalbos kultura

1851 0

Įvadas

Kalbos kultūra kaip mokslas pradėjo formuotis XX a. šeštame dešimtmetyje. Iki tol kalba buvo tiriama istoriniu aspektu. Vėliau imta domėtis atskirų socialinių sluoksnių kalbos ypatybėmis,tirti, kaip patys žmonės vertino savo kalbą. Remiantis kalbos sistema, bandyta norminti kalbą.

Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.

Sakant apskritai, kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas, kaip kad, tarkim, elgesio kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas elgesys, kaip kūno kultūra yra gera treniruoto kūno veikla, o kitaip – mokslas, kaip kūną treniruoti, išlaikyti svveiką. Pastarąja reikšme pavartojamas ir terminas „kalbos kultūra”, kai reiškia discipliną, aiškinančią, kokios yra kalbos klaidos, kaip jų išvengti ir siekti geros kalbos kultūros.

Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai. Sakytinei kalbai dar svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba.

Kalbos kultūra svarbiausia yra bendrinei kalbai. Bendrinė kalba – tai visai tautai bendra viiešojo bendravimo kalba. Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, ją turi. Ja rašomi raštai, leidžiama periodinė spauda, kalbama per radiją ir televiziją. Be jos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitokių viešojo bendravimo įstaigų.

Kad gerai atliktų savo funkcijas, bendrinė kalba turi būti ne

edarkoma, tinkamai vartojama, prireikus -tikslinama, kuriami naujų mokslo ar kitokių veiklos sričių žodžiai ir terminai. Išpuoselėta kalba, jos kultūra svarbu valstybei, tautos ir šalies savigarbai, pagaliau – visuomenės patogumui. Visi žinome, kaip keblu, kai reikia kokio naujo pavadinimo, o jis nesukurtas. Arba kai griūte užgriūva svetima, sakykim, angliška kokios naujos srities terminija. Arba kai koks savos vartosenos atvejis yra ginčytinas, pakankamai nesunormintas.

Nepamirškime, kad kalba – kiekvieno iš mūsų veidrodis. Ilgiau su žmogumi pabendravus, iš kalbos galima daug ką spręsti apie jo išsimokslinimą ir išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę.

Morfologija

Morfologijos objektas – žodžių formos. Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Čia dažniau tenka spręsti, ar įsileisti į bendrinę kalbą kokį tarminį morfologijos reiškinį.

Aktualesnės klaidos: kartais parenkama nee ta žodžio giminė, ne tas žodžio skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės, sangrąžinės ir nesangrąžinės formos.

Klaida Taisymas Taisyklė

1.Ypač palankios pokalbių Lietuvoje sąlygos.

2.Paveikslas maloniai žiūrisi.

3.Čia parsiduoda knygos.

4.Bankas randasi miesto centre.

5.Du tūkstantis septinti metai.

6.Jau dabar reikia spręsti už ką ketinate užbalsuoti rinkimuose.

Ypač palankios pokalbiams Lietuvoje sąlygos.

Paveikslas maloniai žiūrimas.

Čia parduodamos knygos.

Bankas yra miesto centre.

Du tūkstančiai septinti metai.

Jau dabar reikia spręsti už ką ketinate balsuoti rinkimuose.

Sangrąžinių formų negalima vartoti vietoj neveikiamosios rūšies dalyvių.

Sangrąžinės veiksmažodžio formos nevartotinos savaiminio veiksmo reikšme.

Negalima vartoti sangrąžinės formos žo

odžių, kai sangrąža jiems nebūdinga.

Skaitvardžių klaida.

Netinkamai pavartotas priešdėlis.

1.Klaida išgirsta per tv3 televiziją reklamos metu.

2. Klaida išgirsta per radiją.

3. Klaida išgirsta iš knygyno pardavėjos.

4. Klaida išgirsta mieste iš praeivio.

5. Klaida išgirsta per lnk televiziją.

6.Klaida išgirsta per radijo stotį „A2”.

Sintaksė

Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija.

Dažnesnės sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami s

. . .

Išvados

Nepaisant to, kad jau seniai Lietuva laisva ir nepriklausoma, mumyse įaugo ir išliko svetimų kalbų pėdsakai. Gal lietuviai nežino kuo tuos žodžius pakeisti? O gal žmonėms taip kalbėti tiesiog patogiau? Ypač senesnių žmonių kalboje atsispindi svetimybės, nes jie tiesiog taip kalbėti yra įpratę. Kalbos klaidų galima išgirsti ne tik buityje, įvairūs nevartotini žodžiai ir jų formos, naujadarai teršia mūsų visuomenę. Jų pilna visur: bankuose, turguose, parduotuvėse, biuruose, mokymo įstaigose, o jau ką kalbėti apie gatvės kalbą. Gatvės kalba – jaunuolių kalba. Jiems nėra įaugusios svetimybės, jie paprastai seka madomis, kurios dažniausiai ateina iš Vakarų.

Join the Conversation

×
×