Įvadas
Kalbos kultūra kaip mokslas pradėjo formuotis XX a. šeštame dešimtmetyje. Iki tol kalba buvo tiriama istoriniu aspektu. Vėliau imta domėtis atskirų socialinių sluoksnių kalbos ypatybėmis,tirti, kaip patys žmonės vertino savo kalbą. Remiantis kalbos sistema, bandyta norminti kalbą.Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.Sakant apskritai, kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas, kaip kad, tarkim, elgesio kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas elgesys, kaip kūno kultūra yra gera treniruoto kūno veikla, o kitaip – mokslas, kaip kūną treniruoti, išlaikyti sveiką. Pastarąja reikšme pavartojamas ir terminas „kalbos kultūra”, kai reiškia discipliną, aiškinančią, kokios yra kalbos klaidos, kaip jų išvengti ir siekti geros kalbos kultūros. Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai. Sakytinei kalbai dar svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba.Kalbos kultūra svarbiausia yra bendrinei kalbai. Bendrinė kalba – tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba. Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, ją turi. Ja rašomi raštai, leidžiama periodinė spauda, kalbama per radiją ir televiziją. Be jos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitokių viešojo bendravimo įstaigų. Kad gerai atliktų savo funkcijas, bendrinė kalba turi būti nedarkoma, tinkamai vartojama, prireikus -tikslinama, kuriami naujų mokslo ar kitokių veiklos sričių žodžiai ir terminai. Išpuoselėta kalba, jos kultūra svarbu valstybei, tautos ir šalies savigarbai, pagaliau – visuomenės patogumui. Visi žinome, kaip keblu, kai reikia kokio naujo pavadinimo, o jis nesukurtas. Arba kai griūte užgriūva svetima, sakykim, angliška kokios naujos srities terminija. Arba kai koks savos vartosenos atvejis yra ginčytinas, pakankamai nesunormintas.
Nepamirškime, kad kalba – kiekvieno iš mūsų veidrodis. Ilgiau su žmogumi pabendravus, iš kalbos galima daug ką spręsti apie jo išsimokslinimą ir išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę.MorfologijaMorfologijos objektas – žodžių formos. Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Čia dažniau tenka spręsti, ar įsileisti į bendrinę kalbą kokį tarminį morfologijos reiškinį.Aktualesnės klaidos: kartais parenkama ne ta žodžio giminė, ne tas žodžio skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės, sangrąžinės ir nesangrąžinės formos.
Klaida Taisymas Taisyklė1.Ypač palankios pokalbių Lietuvoje sąlygos.
2.Paveikslas maloniai žiūrisi.
3.Čia parsiduoda knygos.
4.Bankas randasi miesto centre.
5.Du tūkstantis septinti metai.
6.Jau dabar reikia spręsti už ką ketinate užbalsuoti rinkimuose. Ypač palankios pokalbiams Lietuvoje sąlygos.Paveikslas maloniai žiūrimas.
Čia parduodamos knygos.
Bankas yra miesto centre.
Du tūkstančiai septinti metai.
Jau dabar reikia spręsti už ką ketinate balsuoti rinkimuose.
Sangrąžinių formų negalima vartoti vietoj neveikiamosios rūšies dalyvių.
Sangrąžinės veiksmažodžio formos nevartotinos savaiminio veiksmo reikšme.
Negalima vartoti sangrąžinės formos žodžių, kai sangrąža jiems nebūdinga.
Skaitvardžių klaida.
Netinkamai pavartotas priešdėlis.
1.Klaida išgirsta per tv3 televiziją reklamos metu.2. Klaida išgirsta per radiją.3. Klaida išgirsta iš knygyno pardavėjos.4. Klaida išgirsta mieste iš praeivio.5. Klaida išgirsta per lnk televiziją.6.Klaida išgirsta per radijo stotį „A2”.
Sintaksė
Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija.Dažnesnės sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami sakiniai, ypač sudėtiniai.
Klaida Taisymas Taisyklė1.Darbe buvo nesklandumai.
2.Pinigai interneto įrengimui.
3.Padidinto jautrumo žmogus.
4.Gydanti žolė. Darbe buvo nesklandumų.
Pinigai skirti internetui įrengti.
Didesnio jautrumo žmogus.
Gydomoji žolė. Netaisyklingai pavartotas vardininkas.
Netaisyklingai pavartotas naudininkas.
Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis netinka savaiminei būsenai reikšti.
Dalyvis nevartojamas su veikėjo neišreiškiančiais daiktavardžiais.
1. Klaida išgirsta per radiją.2. Klaida išgirsta per tv3 televiziją. 3. Klaida rasta lankstinuke.4. Klaida išgirsta per lnk televiziją.
LeksikaLeksika yra kalbos žodžių visuma, žodynas (šiaip žodynas dažniau reiškia knygą, į kurią surašyti žodžiai). O žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija.Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę net iš indoeuropiečių prokalbės.
Klaida Taisymas Taisyklė1.Plėmas
2.Susuko skausmai.
3.Bapkės.
4.Puzlė.
5.Sukūsti.
6.Aplamai.
7.Man nieko nesigauna.
8.Prekių atrinkėjas.
9.Apmokėjimas už darbą.
10.Susiėjimo kaltininkas.
11.Andriui atitarė jo mylimoji.
12.Darbo įdėta labai daug.
13.Visiškai nusidirbusi.
14.Pilnai įrengti nameliai.
15.Šperos.
16. Personali įmonė.
17. Rozetė. Dėmė
Pradėjo skaudėti.
Pinigai.
Dėlionė.
Sulieknėti.
Apskritai.
Man neišeina.
Prekių rūšiuotojas.
Mokestis už darbą.
Susitikimo kaltininkas.
Andriui atsakė jo mylimoji.
Darbo skirta labai daug.
Visiškai išsekusi.
Visiškai įrengti nameliai.
Paruoštukės.
Individuali įmonė.
Jungiklis. Barbarizmas.
Žodyno klaida.
Barbarizmas.
Barbarizmas.
Hibridas.
Semantizmas.
Semantizmas.
Žodyno klaida.
Žodyno klaida.
Barbarizmas.
Žodyno klaida.
Žodyno klaida.
Žodyno klaida.
Žodyno klaida.
Barbarizmas.
Barbarizmas.
Barbarizmas.
1. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”.2. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”.3. Klaida išgirsta per lnk televiziją. Laidos „Dviračio žinios” metu.4. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”.5. Klaida rasta laikraštyje „15min”.6. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”.7. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”.8. Klaida rasta laikraštyje „15min”.9. Klaida rasta „Darbo rinka”.10. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”.
11. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”12. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”13. Klaida rasta laikraštyje „L.T.”14. Klaida rasta lankstinuke.15. Klaida rasta internete – www.speros.lt17. Klaida rasta lankstinuke.18. Klaida rasta lankstinuke.Išvados
Nepaisant to, kad jau seniai Lietuva laisva ir nepriklausoma, mumyse įaugo ir išliko svetimų kalbų pėdsakai. Gal lietuviai nežino kuo tuos žodžius pakeisti? O gal žmonėms taip kalbėti tiesiog patogiau? Ypač senesnių žmonių kalboje atsispindi svetimybės, nes jie tiesiog taip kalbėti yra įpratę. Kalbos klaidų galima išgirsti ne tik buityje, įvairūs nevartotini žodžiai ir jų formos, naujadarai teršia mūsų visuomenę. Jų pilna visur: bankuose, turguose, parduotuvėse, biuruose, mokymo įstaigose, o jau ką kalbėti apie gatvės kalbą. Gatvės kalba – jaunuolių kalba. Jiems nėra įaugusios svetimybės, jie paprastai seka madomis, kurios dažniausiai ateina iš Vakarų.