Nereikalingojo dalia J.Biliūno apsakyme „Ubagas“

Nereikalingojo dalia J.Bilūnio apsakyme„Ubagas“

Ištisus amžius literatūroje viena iš labiausiai nagrinėjamų temų yra santykiai tarp tėvų ir vaikų. J.Bilūno apsakymas „Ubagas“ taip pat analizuoja amžiną tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo problemą.„Ubagas“– didelė šeimos santykių šiurkštumo išraiška:sūnus išvaro tėvą iš namų, gailėdamas duonos kąsnio. Ir kurgi tokiam žmogui dėtis, žmogui, kuris nereikalingas netgi savo sūnui?Nreikalingasis pasirenka ubago dalią, nors jam nelengva su tuo susitaikyti, nelengva prašyti žmonių pagalbos ir sau pačiam pripažinti, kad jam jos ištikrųjų reikia. Bet senukas turbūt dėl to ir yra nepaprastas ubagas. Jis ne toks, kaip kiti. Sabaliūnas kalba apie savo skriaudas atvirai, neapsimesdamas ir nevaizduodamas nelaimėlio. Ubagas vaizduojamas, kaip žmogus, kuris yra geras vaikams, darbštus, mylintis gamtą, o ypač bites. Toliau einantis pasakojimas apie bites tik sustiprina šio žmogaus paveikslą, kuris yra piešiamas teigiamomis spalvomis. Bekuriant šį paveikslą iškart išryškėja teigiami ir neigiami herojai.Sūnus– tai ne tik apysakos personažas. Jis simbolizuoja tamsiąją pasaulio pusę. Bet Sabaliūnas jo nesmerkia, nes supranta, kad ne tik sūnus kaltas.Savo praeityje turėjęs jaukų būstą ir gražią šeimą, dabar senukas supranta, kad viską prarado. Atidavęs meilę, rūpestį, švelnumą savo vaikams, jis suvokia labai skaidžią tiesą, kad pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nebereikalingas, net savo paties vaikams.Pagrindinis apysakos įvyksi išreiškia nereikalingojo dalią ir jausmus. Autorius konkrečiai vaziduoja sunkią senatvę, tačiau ne vien tai jam rūpi. Jis nori atskleisti, kad senatvė baisi ne todėl, jog nėra jėgų, betkad tampi niekam nereikalingas tada, kai tau būtinai reikai tokių dalykų, kaip meilė, supratimas, pagarba. Dalykų, kurie yra būtini, kad žmogaus dvasinis pasaulis nesunyktų.

Skaitant kūrinį galima pamatyti, kokie žiaurūs būna vaikai saviems tėvams ir kokie atlaidūs tėvai yra vaikams. Apysaka priverčia susimąstyri ir pagalvoti apie savo poelgius, santykius su tėvais. Ir netgi prisižadėti sau elgtis kitaip ir ieškoti išeičių, kad taip nenutiktų, kaip kad nutiko „Ubage“.