Nuo 1994 metų mirties bausmės panaikinimas yra būtinas reikalavimas kiekvienai valstybei, stojančiai į Europos Tarybą. Mirties bausmės panaikinimas yra ir narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Šiandieną Europoje mirties bausmė nevykdoma nė vienoje valstybėje: arba ji panaikinta, arba jos vykdymui yra paskelbtas moratoriumas.
Paprastas žmogus iš gatvės yra visiškai įsitikinęs – kai yra demokratija, valstybė visuomet atsižvelgs į daugumos piliečių valią. Šiandien Lietuvoje susiklostė idomi padėtis – nors visuomenė vienareikšmiškai pasisako už mirties bausmės išsaugojimą (įvairių sociologinių tyrimų duomenimis, to nori 70 – 80 proc. gyventojų), tačiau Seimas beveik vienbalsiai ją panaikino. Šis Seimo sprendimas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, kad mirties bausmė prieštarauja Lietuvos Konstitucijai,ir 1998 mirties bausmė buvo panaikinta. Dar kartą buvo atkreiptas dėmesys į dvi problemas: kiek politinė valdžia demokratinėje valstybėje turi atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir kokias priemones gali taikyti valstybė, siekdama apginti savo piliečius?
Nors Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neginčijamas, mirties bausmės problema vis dar aktuali daugeliui Lietuvos gyventojų. Ir mirties bausmės atnaujinimas (yra ypač sudėtinga kriminogeninė padėtis, o Lietuvos gyventojai baiminasi pavojingų nusikaltimų) išliks realus.
Visuomenė yra teisinga ir darni tik tuomet, kai žmogus joje jaučiasi saugus, kai jis žino, kad valstybė jį apgins ar bent jau atkurs pažeistą teisingumą.