Maironis “Miškas ūžia”

Eilėraščio “Miškas ūžia” vaizdai niūrūs, baisūs. Nuotaika liūdna, graudi. Gaudžiantis miškas atskleidžia subjekto būseną. Herojui skaudu, kad miškas išniekintas; Kai kiekvieną medį laužo vėjas, tada jaučia tarsi kas širdį replėmis gniaužytų.
Maironio eilėraštyje rašoma ir apie miško jausmus, ir apie žmogaus jausmus. Maironis didžiuojasi Lietuvos praeitimi ir niekina dabartį. Norėtų, kad praeities didvyriai atsikeltų, trokšta, kad Lietuvos girios sužaliuotų kaip praeityje.
Maironio poemoje miškas tarsi atspsispindi Lietuvos istorija. Miškas verkia kertamas baisių kirvių, eilėraštyje prisimenami praeities didvyriai.
S.Daukanto, A.Baranausko ir maironio miško suvokimas laabai panašus. Šie kūrėjai yra romantikai, garbina praeitį, Lietuvos didvyrius.

Leave a Comment