M.Martinaitis Kukutis vaţiuoja pilnu troleibusu

Jau pats baladės pavadinimas Kukutis vaiuoja pilnu troleibusu intriguoja. Taigi Kukutis (liaudies nekamojoje kalboje kukutis – baugus, atsargus pauktis) atsiduria mieste. Ką lems i situacija – suspaustas i visų pusių? Kukutis stebi aplinkinius ( tuo pačiu stebi pasaulį), apmąsto savo gyvenimą ir pajunta monių susvetimėjimą.Pasaulis begaliniu greičiu lekia pro alį, tad Niekas nepasiiūri,/kiek tau metų, / kokia tavo akių spalva. O galiausiai – koks paradoksas (kakas netikėta, neatitinka įprastų normų): i viso: / ar tu gyvas, / ar iaip sau vaiuoji? Būtent Kukučio mintijimas (galvojimas, svarstymas) padeda issiaikinti gyvenimo paradoksus, absurdo prieastis. Dvasios pasaulis sujauktas: niekas nepastebės,/ jei kurią dieną visai nevaiuosi. Ką gi – minties raika primityvi, bet tai nereikia, kad pati mintis primityvi. ios paradoksalios situacijos esmė – ne maiktavimas, o gilesnis vilgsnis į mogų. Juk liaudikas mąstymo pradas glūdi ir mumyse. Estetinį įspūdį baladėje sustiprina sintaksiniai pakartojimai ( niekas nepasiiūri, niekas nepastebės, niekas neatlėks). Taigi, kas nutiko Kukučiui vaiuojant suspaustame troleibuse, yra logika.

Leave a Comment