TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………3
M. K. Čiurlionis …………………………………………………………….4
Čiurlionis – dailininkas ………………………………………………….6
Čiurlionis ir muzika ………………………………………………………7
M. K. Čiurlionio ,,Miške“ ………………………………………………8
M. K. Čiurlionio ,,Jūra“…………………………………………………9
Išvados ………………………………………………………………………..10
Literatūra ……………………………………………………………………11
ĮVADAS
Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Čiurlionio (1875 – 1911 m.) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje prieš pirmąjį pasaulinį karą, vėliau buvę lyg ir primiršti, pastaraisiais dešimtmečiais vėl žadina didelį susidomėjimą.M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nei vieno nebuvo parduota autoriui gyvam esant. 1967 m. pastatytame moderniame muziejuje Lietuvoje, Kaune sutelkti ir saugomi beveik visi šiuo metu žinomi menininko paveikslai, grafikos darbai, muzikos kūrinių rankraščiai.
M. K. ČIURLIONIS
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875 IX 10 (naujuoju stiliumi – IX 22) gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės – Čiurlionienės šeimoje. Konstantinas buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų. Palinkimą į muziką jis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įgūdžius žadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, stambios lietuvių liaudies dainos. 1889 m. jis pateko į Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo. Varšuvos konservatorijoje (1894 – 1899 m.) Čiurlionis studijavo fortepijoną, kompoziciją, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. Grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuvių folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyrizmu ir jų dermių grožiu. Jausdamas, kad labai trūksta gilesnių žinių muzikoje, 1901m. Čiurlionis išvyko į Leipcigo konservatoriją. Ten studijavo kompoziciją, instrumentuotę, parašė stambios formos kūrinių: styginį kvartetą, uvertiūrą, simfoninę fantaziją, keletą pjesių, daug kanonų ir fugų fortepijonui. Tačiau jau Leipcige kompozitorius profesionalas vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai netelpa vien muzikoje. Jis daug skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sužavi simbolistiniai paveikslai ir kai kurių ,,secesionistų“ kūriniai.
1877 – 1899 m. Čiurlioniui buvo pasiūlyta Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, kurios jis atsisakė.1900 – 1901 m. Čiurlionis parašė vieną iš garsiausių savo simfoninių poemų – ,,Miške“. 1901 – 1902 m. lankė kompozicijos (pas K. Reinekę) ir kontrapunkto (pas S. Jadasoną) pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studijavo R. Štrauso ir H. Berliozo kūrybą. Kūrė kanonus, fugas, pjeses, parašė styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapė.1902 m. grįžo į Varšuvą, kur užsidirbo privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvavo Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovavo chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas – tokiu būdu prisidėjo prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio.1902 – 1903 m. Varšuvoje lankė Kauziko piešimo mokyklą, tačiau nusivylė sustabarėjusia piešimo metodika. Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsidėjo tapybai. Šiais metais jis nutapė pirmuosius žymesnius darbus (,,Laidotuvių simfonijos“ ciklas). 1903 – 1907 m. parašė antrąją labai garsią savo simfoninę poemą “Jūra”. 1904 – 1906 m. mokėsi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dėstė K. Stabrauskas (mokyklos vadovas), F. Ruščicas, K. Tichis, K. Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvavo dailės parodoje (1905 m.). Šios mokyklos muziejuje paliktas Čiurlionio ,,Audros“ ciklas.1905 m. Čiurlionis keliavo po Kaukazą. 1905 – 1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. 1906 m. aplankė Prahą, Vieną, Drezdeną, Miuncheną ir Niurnbergą. Šios kelionės stabdė ,,Jūros“ kūrimą, tačiau skatino tapyti. 1906 m. atvyko į Vilnių padėti A. Žmuidzinavičiui, P. Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą. 1907 m. sausio 9 d. P. Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dabartinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvavo dailininkai A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, A. Varnas, J. Šileika, J. Vienožinskis, K. Sklėrius, A. Mackevičius, A. Jaroševičius bei skulptoriai P. Rimša ir J. Zikaras. Paroda susilaukė netikėtai didelio populiarumo.1907 m. rugsėjo 2 d. įkurta Dailės draugija. Pirmininkas – A. Žmuidzinavičius. M. K. Čiurlionis, P. Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties. 1907 – 1908 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovavo ,,Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo, intensyviai tapė, rašė straipsnius meno klausimais, domėjosi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka. 1908 m. Čiurlionis vasarą praleido Palangoje.1908 m. rudenį išvyko į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezgė ryšius su ,,Meno pasaulio“ grupės dailininkais. Po kurio laiko A. Benua, N. Rericho ir S. Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvavo dailės parodose Peterburge ir Maskvoje. 1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyveno Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapė (1907-1909 m. nutapė paskutinius brandžiausius savo paveikslus: ,,Pasakos“, ,,Zodiako“, ,,Žiemos“ ciklus, visas ,,sonatas“, ,,Rex“ ir kt.). 1909 m. rudenį vėl vyko į Peterburgą. Pervargęs grįžo į Druskininkus gydytis. 1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ėmė gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos). 1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis toje pačioje sanatorijoje mirė nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.ČIURLIONIS – DAILININKAS
M. K. Čiurlionio tapyba – tai apmąstymai įvairiausiomis filosofinėmis, psichologinėmis, religinėmis, menų sintezės temomis. Ji sudėtinga, originali, novatoriška, atspindinti ir lietuvišką, ir kosmopolitinę menininko pasaulėžiūrą. Jo tapyboje susilieja XIX – XX a. sandūroje vyravusios meno srovės – simbolizmas, romantizmas, secesija, atsiranda ir naujos meno krypties – abstrakcionizmo – užuomazgos. Kai kurie menotyrininkai Čiurlionį vadina abstraktaus meno pradininku ir jo kūrybą lygina su V. Kandinskio, A. Bioklino, O. Redono, M. Klingerio, E. Muncho.
Svarbiausias M. K. Čiurlionio pasaulėžiūros formavimosi etapas – studijos Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose, vėliau (1904) Varšuvos dailės mokykloje. Jis savarankiškai ,,studijavo gamtos mokslus, astronomiją, kosmogoniją, mineralogiją, istoriją, psichologiją, filosofiją ir net numizmatiką“(Čiurlionytė J. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. V., 1970. P. 59). Brolis Stasys dar mini matematiką, fiziką ir chemiją, Kanto ir Laplaso dangiškos mechanikos hipotezes, prancūzų astronomo Kamilio Flamarijono veikalus, rašytojų V. Hugo, H. Ibseno, F. Dostojevskio, E. Po kūrinius bei surinktas senų monetų ir mineralų kolekcijas. (M. K. Čiurlionis / Red. P. Galaunė. K., 1938. P. 12 – 13.)Čiurlionio paveiksluose ryškus labai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis vaizdo, tapyto lyg iš paukščio skrydžio, įspūdį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis. Dailininką domina Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos ir būties evoliucija, galimybė įgyvendinti muzikinės kūrybos principus dailėje.1901 – 1905 m. Čiurlionio tapybos darbai priskiriami ankstyvajam laikotarpiui, kuriam būdingi ieškojimai, įvairūs, kartais gana kraštutiniai siekiai, bet jaunas dailininkas nesiekia kuo nors sekti, o pats ieško savitų išraiškos priemonių. Iki 1903 m. jis dar tapo mėgėjiškus gamtos vaizdelius, o nuo 1903 m. lankydamas J. Kauziko studiją jau imasi simbolinių paveikslų (“Laidotuvių simfonijos” ciklas). 1904 m. pradėjęs lankyti Varšuvos dailės mokyklą Čiurlionis daug tapo. Pirmieji studijų metai duoda nemažą kūrybinį derlių – apie 110 – 140 paveikslų ir etiudų. Daugiausia dailininkas dirba pastele. Iš studijų laikų paveikslų galima išskirti ciklus “Tvanas”, “Rex”, “Para”, “Rūstybė”, žuvusį ciklą “Audra” ir meniškiausią kompoziciją “Žinia”.1905 – 1906 metai žymi perversmą Čiurlionio tapyboje. 13 paveikslų ciklas “Pasaulio sutvėrimas” pradeda brandųjį dailininko etapą. Nuo šiol jis pamėgo temperos techniką, suteikiančią daugiau potėpio ir kolorito laisvės. Paveiksluose pradėjo nykti literatūrinis pasakojimas, tiesioginis simboliškumas, pereita prie abstraktesnės simbolikos.1907 – 1909 m. laikotarpis – kūrybingiausi Čiurlionio metai. Vis labiau gilindamasis į žmogaus būties ir kosmoso problemas dailininkas nutapo “Zodiako” ciklą, pasakas (“Pilies pasaka”, “Karalių pasaka”, “Tvirtovės pasaka”), fantazijas, didingas kompozicijas ir paveikslus muzikiniais pavadinimais – brandžiosios tapybos viršūnę. Cikluose “Saulės”, “Pavasario”, “Vasaros”, “Jūros”, “Žalčio”, “Žvaigždžių”, “Piramidžių” sonatos matome, koks jautrus yra dailininkas gamtos išgyvenimams. Stengdamasis aprėpti ir kosmosą, ir žmogų, jis nebesitenkina tradicinėmis tapybos priemonėmis, o tapo laiko tekėjimą, fiksuoja įspūdžių kaitą. 1909 m. Peterburge Čiurlionis nutapo savo didžiausią kompoziciją “Rex”. Paveikslas pareikalavo iš autoriaus didelės intelektualinės įtampos, pastangų ir nusivylimų. Taip savotiškai užbaigiama per visą dailininko kūrybą perėjusi kosminė tema. Dauguma Čiurlionio paveikslų yra atlikti pastele ar tempera ant popieriaus arba kartono. Yra keletas aliejinių darbų, keli paveikslai tapyti tempera ant drobės. Šios technikos yra gana nepatvarios ir labai veikiamos aplinkos sąlygų.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukaupta beveik visa įžymiausio lietuvių dailininko tapyba, grafika, piešiniai ir eskizai, muzikiniai rankraščiai bei laiškai. Čia saugoma 220 jo paveikslų. Tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio darbų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.ČIURLIONIS IR MUZIKA
M. K. Čiurlionio muzikinis palikimas sudaro lietuviškos profesionaliosios muzikos pagrindą. Tai simfoninės poemos, kūriniai fortepijonui, chorams, vargonams ir styginių kvartetui. Čiurlionio – muziko kūrybinė veikla tęsėsi keliais metais ilgiau nei Čiurlionio dailininko, tačiau truko vos penkiolika metu. Per šį laikotarpį jis sukūrė virš 350 kompozicijų. Kompozitorius Čiurlionis kūrė XIX – XX a. sandūroje. To laikotarpio lenkų muzika sudaro biografiškai artimiausią jo ankstyvojo kūrybos laikotarpio foną. Studijų Varšuvos muzikos institute ir Leipcige kūryba – romantizmo tradicijų atspindys. Tai liudija ir melodika, ir harmonija, sintezės idėjos, romantinei muzikai būdingas polinkis į nacionalinius pradus.
Semdamasis įkvėpimo iš tėvynės gamtos, folkloro, istorijos, lyg pašauktas tapti nacionaliniu romantiku, netrukus Čiurlionis pasuko individualiu ieškojimų keliu. Nuo 1904 m. jo kūryboje jaučiamas ryškus stilistinis lūžis, ieškoma naujų išraiškos ir komponavimo būdų. Serinės komponavimo technikos atradimas, ostinatinis preliudas, naujos dermės, bitonalumas atskleidžia Čiurlionio kontaktus su to meto Europos ir pasaulio muzikos poslinkiais. Gausiausia kompozitoriaus palikimo dalis – kūriniai fortepijonui (polifonija, sonatos, variacijos). Čia Čiurlionis įkūnijo savičiausius, originaliausius, tais laikais naujoviškus sumanymus, atradimus. Pirmą žanrinę Čiurlionio fortepijoninio palikimo dalį sudaro polifonija. Ja prasideda ir, galima sakyti, baigiasi – kompozitoriaus kelias. Jį apvainikuoja didžioji Fuga b – moll, kurią Čiurlionis pradėjo komponuoti 1908 m., prie jos grįždavo, tobulindavo ir galų gale baigė 1909 m. lapkritį. Sukūrė apie 55 kanonus (kai kurių gal nebaigė), daug fugų (iš viso apie dvidešimt penkias). Čiurlionio stambiųjų žanrų kūriniai fortepijonui – tai sonatos ir variacijos. Parašęs dvi sonatas (F-dur ir cis-moll) daugiau prie šio žanro negrįžo. Bene ryškiausias stilistinio lūžio laikotarpio pavyzdys – variacijos ,,Sefaa Esec“ tema. Šie paslaptingi žodžiai – tai 1904m. vasarą kompozitoriaus sutiktos mergaitės Stefanijos Leškevič vardas. Vien faktas, kad Čiurlionis šimtmečio pradžioje sukomponavo variacijų, pagrįstų vardo ar pavardės raidėmis nėra ypatingas atradimas. Nepalyginti svarbesnis komponavimo būdas – kaip tos temos panaudotos. O tai jau veda į serijinę XX a. Komponavimo techniką. Pirmoji jo simfoninė (ir chorinė) partitūra buvo kantata “De profundis”, kurią istoriškai galima laikyti pirmuoju lietuvio kompozitoriaus kūriniu, kur ištisai ir reikšmingai skamba orkestras. Bene labiausiai žinomos ir klausytojų pamėgtos iš Čiurlionio simfoninės kūrybos palikimo yra simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra”. Gimtojo krašto gamtos, jūros įprasminimas muzikos kūrinyje atskleidžia romantinę kompozitoriaus pasaulėjautą – gamta kaip didžiosios begalinės būties ir grožio simbolis. Poemų muzikinių vaizdų tapybiškumas atskleidžia Čiurlionio meninę mąstyseną, brandinančią visiškai savitą muzikos ir tapybos sintezę, vedančią į trečią meno šaką žodžio kūrybą. Čiurlionio jūros vaizdas kupinas ir jo paveikslų motyvų, ir garsų: “Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savo mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai, tyliai, nes žinai, jog tu viena esi, ir niekas tau ne valdovas.” (Čiurlionis M.K. Žodžio kūryba. Parengė V. Landsbergis. – V., 1997, p. 83). M.K. Čiurlionio chorinės muzikos gausiausias palikimas yra harmonizuotos liaudies dainos (apie šešiasdešimt). Visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyręs liaudies dainai, savo kūryboje atskleidė neišsenkamus jos klodus būsimiems lietuvių tautinės muzikos kūrėjams. Liaudies daina Čiurlioniui – amžina kūrybos versmė, iš kurios kūrybinių galių sėmėsi jis pats ir tai daryti ragino kitus. Liaudies dainas chorams Čiurlionis harmonizavo neatsitiktinai. 1904 (?) – 1908 metų laikotarpiu jis vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau “Vilniaus Kanklių” draugijos chorams. Lietuviško repertuaro, o ypač harmonizuotų liaudies dainų stygius ir skatino Čiurlionį imtis intensyvaus kūrybinio darbo. Čiurlionio harmonizuotoms liaudies dainoms būdingiausia yra tai, kad kompozitorius geba tobulai atskleisti dainų poetinį vaizdą, nuotaikas, jų melodinių linijų išraiškingumą, tuo pačiu įvilkdamas į originalų čiurlioniškai spalvingą rūbą. Ryškiausias kamerinės muzikos pavyzdys – styginių kvartetas c-moll. Tai kūrinys iš studijų Leipcigo konservatorijoje laikotarpio. Pradėjęs jį komponuoti 1901, galutinai baigė 1902 m. Iki mūsų dienų išliko tik trys pirmosios dalys. Finalas ir partitūra dingo. Akademišku stiliumi, prof. Reinekės reikalavimams paklūstant komponuotas kvartetas netenkino paties autoriaus (“galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą” (Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. V., 1965, p. 69)), tačiau aiški forma, klasikinių ir romantinių komponavimo būdų lydinys, kaip rašo prof. Landsbergis, suteikia savito grožio ir ekspresijos. (Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986, p. 172). Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas: 220 tapybos darbų, grafikos kūrinių, virš 700 piešinių, muzikinių rankraščių, laiškų. Ir tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio paveikslų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.M. K. ČIURLIONIO ,,MIŠKE“
Simfoninę poemą “Miške” Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Kūrinys buvo rašomas didiko M. Zamoiskio paskelbtam konkursui (pelnė pagiriamąjį atsiliepimą), o dedikuotas bičiuliui, lenkų kompozitoriui E. Moravskiui. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai ir skoningai. Simfoninė poema “Miške” patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas.
M. K. ČIURLIONIO ,,JŪRA“
,,O štai ir jūra. Bangos didelės didelės. ,,Labą dieną!“ – šaukiame iš viršaus. ,,Labą dieną!“ – ūžia bangos, o mes kylame aukštyn aukštyn. Matome visą jūrą ir krantus alink jūrą, ir takelius, kuriais žmonės vaikšto ir žiūri į jūrą ir labai ilgisi“. ,,Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savos mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai ir tyliai, žinai, jog tu vena esi, ir niekas tau ne valdovas.“,,Nuo horizonto iki horizonto bangos, bangos, bangos. Vėjas joms liepė sutrupinti uolas už šimtų mylių, ir jos bėga pasitikėdamos, kaukdamos ir daužo savo silpnas krūtines į šaltą akmenį ir žūva…!“
Panašių minčių apie jūrą Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra užrašęs ne vieną. Šios mintys – geriausias raktas į jo muziką. “Jūrą” Čiurlionis kūrė ilgai (kūrinio trukmė: ~37 min.), bet su pertraukomis – dėl 1905-1906 m. kelionių po Kaukazą ir Europą, aktyvios kultūrinės veiklos. Be to, tuo metu jis daug laiko ir pastangų aukojo tapybai. Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais, yra dedikuota Čiurlionio bičiulei ir globėjai B.Wolman. Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines. “Jūra” sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma. Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. […] Antra vertus, poema, kurioje sonatinės formos schema labiau paslėpta, vietomis primena laisvą fantaziją. Gamtos vaizdų asociacijos ir psichologinis turinys nevengia fantastinių bei refleksijos bruožų; kūrinio dramaturgija ir didinga visumos koncepcija įgyja filosofinę potekstę.IŠVADOS
Nors Mikalojus Konstantinas Čiurlionis pirmiausia vertinamas kaip dailininkas, jo muzikinė kūryba yra ne mažiau originali ir reikšminga lietuvių muzikos raidai. Pirmiausia jis susidomėjo būtent kompozicija, o tik po to pasinėrė tapybon. Per savo trumpą gyvenimą Čiurlionis sukūrė apie 300 kūrinių chorui, fortepijonui, vargonams, styginių kvartetui ir orkestrui. Be to, jis yra pirmasis lietuvių kompozitorius, kūręs simfoninę ir kamerinę muziką. Šiame svetainės skyrelyje pateikiami trumpi Čiurlionio muzikos kūrinių aprašymai, cituojami muzikologų komentarai, o kai kur ir paties kompozitoriaus žodžiai. Taigi informacijos čia nėra daug, tačiau jei žinote, ko ieškote (pvz., muzikos kūrinio pavadinimą), galite naudotis dalykine rodykle (abėcėlinių nuorodų sąrašu). Mėlynu storu šriftu pažymėtas kompozicijas (ar jų ištraukas) galite parsisiųsti MP3 formatu. Greičiausias būdas tai padaryti – dešiniu pelės klavišu spustelėti kūrinio pavadinimą ir atsiradusiame kontekstiniame meniu spausti “Save Target As…”.
LITERATŪRA
Interneto puslapiai: www.google.lt www.licėjus.lt
E. Balčytis ir J. Lygutas ,,Muzikos vadovėlis 8 klasei“