lietuviu liaudies dainos

Turtingiausia,savičiausia,į kitų tautų nepanaši,vertingiausia lietuvių tautosa- Turtingiausia,savičiausia,į kitų tautų nepanaši,vertingiausia lietuvių tautosa- kos dalis-dainuojamoji tautosaka.Ji išliko per šimtmečius. Lietuvių liaudies dainos,tai kolektyvinė kūryba.Žinoma,juokinga būtų mąs- tyti,jog senovėje susirinkdavo šimtas šviesuolių ir diskutuodami,pasitartami imdavo kurti dainą.Kūrinį sugalvodavo vienas žmogus.Paskui jis savo kūrinį padainuodavo kitiems klausytojams.Šie pridėję žodį ar eilutę perduodavo ki- tiems.Dėl šios priežasties kūrinys turi keletą variantų.Senovėje žmonės savo jausmus išreikšdavo dainomis.Todėl liaudies dainuose yra daug lyrizmo.Dėl to manoma,kad liaudies dainas daugiausiai kūrė moterys.Dainuose yra liū- desio,nesibaigenčio ilgėjimosi.Ir istorinis lietuvių tautos likimas,ir aplinkinė gamta nedavė progos kitokių dainų sudėti.Lietuvių liaudies dainos buvo dai- nuojamos tam tikru metu,tam tikroje situacijoje,susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbų ciklu bei asmeninio gyvenimo įvykiais.Dėl to dainos yra skirstomos į tokias temines grupes kaip darbo dainos,vestuvių dainos,kalen- dorinių apeigų dainos,karo dainos,meilės dainos…Taigi norint suvokti liau- dies dainos turinį,meninį savitumą,kartais tiesiog būtina žinoti apie lietuvių papročius,dainos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes.Dabar jau šios aplinky- bės gerokai nutolusios.Senovėje kaimo žmonės dainas į pagalbą pasitelkda- vo savo nuotaikai,jausmams išreikšti,ūpui pakelti.Dainuoti prieš ir po darbo, pertraukų metu taip patiko,jug tapo būtinybe,kaip ir dirbti.Skirtingiems dar-bams buvo kūriamos skirtingos dainos.Dainos taip pat kaip ir darbai,turėda- vo tvarką,suderintą su metų laikais.Tai labai ryšku iš laukų darbų dainų. Ru- denį ir žiemą skambėdavo kūlimo dainos,pavasarį-arimo,vasarą-javapjūtės, grikių rovimo,šienapjūtės.Šienapjūtė būdavo palydima valiavimais,t.y.dai- nomis,apipintomis priedainiais valio valio ir panašiai.Valiavimas žalių lau- kų platybėse iš jaunų vyrų krūtinių prasiverždavo darbo ūpas,išgyvenimai . Vyrams nereikia daug žodžių.Išgyvenimai susitelkia priedainyje’valio”,Jis kupinas gyvybiškumo,džiaugsmo,veržiasi galingais šūksniais.Valiavimai- tarsi himnas žmogaus darbui ir gamtai.Juose slypi daug gražios tik nuspė – jamos reikšmės.Kalendorinių apeigų dainas dainuodavo per kalendorines šventes.Specialias dainas dainuodavo per Kalėdas , Užgavėnias ,Jurgines, Sekmines,lankant rugius,per pabaigtuves ir kt.Per Jonines dainuodavo la- bai linksmas dainas.Joninės būdavo pati gražiausia vasaros šventė ir per ją žmonės norėjo linksmai praleisti laiką.Per jonines žmonės džiugaudami ir reiškė saulei pagarbą:ant kalnų per naktį degindami laužus.Joninės-ir žalu- mo,augalijos suvešėjimo metas.Tikėta ,kad per jonines pražysta papartis O jį suradęs žmogus tampa aiškiaregis,prieš jį atsiveria laimė ir turtai.Tai- gi dėl to joninių dainos vienos linksmiausių lietuvių liaudies dainos. Norint suprasti vestuvių poeziją,būtuna prieš akis senąsias vestuves.Piršly- bų bei vestuvių papročiai,apeigos buvo dirva atitinkamoms dainoms, ir dar dabar padeda suprasti vestuvių dainas.Vestuvės-itin reikšmingas įvykis,di- džiulė šventė žmogaus gyvenime.Tai naujos šeimos pradžia.Lietuvių vestu- ves bei piršlybos budavo sudėtingos ir prašmatnios.Vestuves lydėdavo ver- kavimai,pompastiškos prakalbos,mįslingi dialogai,iškilmingi šokiai ir dau- gybė dainų.Vestuvių dainos pačios gražiausios,jų gausiausia visoje dainuo- jamojoje tautosakoje:žinoma daugiau kaip 2100,o su varintais užrašyta per 100 000 dainų.Vestuvių dainos įvairiai susijusios su papročiais bei apeigom vienos iš jų tik vaizduoja,kitos turi savitą paskirtį.Šitos apeiginės funkcijos buvo pagrindas išsiskirti atskiriems žandrams.Iš tokių dainų pažymėtos d…