Lietuviu Liaudies dainos

Ivadas Tautosaka skirstoma i dvi pagrindines dalis, rušis: pasakojamaja ir dainuojamaja . Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakme, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartine, rauda. I liaudies kuryba ne visada buvo žiurima kaip i vertybe, kažkada ji laikyta ,,niekais” , atgyvena. Susidomejimas tautosaka Europoje padidejo XVIII amžiuje. Ja imta užrašineti, publikuoti. Demesys lietuviu liaudies dainoms radosi pradejus tyrineti lietuviu kalba. Mažosios Lietuvos evangeliku kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. paraše lietuviu kalbos žodyna, i kuri idejo tris dainas – kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti. Tautosakos kuriniai, ypac daainos, budavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbu tikslu bei asmeninio gyvenimo ivykiais. Del to dainos skirstomos i tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuviu dainos, kalendoriniu apeigu. Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaiku, meiles dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turini, menini savituma, butina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes. Lietuviu liaudies dainu švelnumas Svarbiausias liaudies dainu bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmu išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne isstoriju eiliavimas. Lietuviu dainos yra švelnios, melodijos be galo dainingos, o dainu nuotaika dažniausiai liudna. Dainu tekstuose dainuojama apie žmoniu gyvenima, skaudžia našlaiciu dalia, apdainuojami ivairus darbai. Daugelyje dainu atsispindi gamtos vaizdai. Juose dažnai vaizduojamas žveriu ir paukšciu gyvenimas. Liaudies da

ainose, žmogaus gyvenimas dažnai gretinamas su paukšciu, žveriu, gyvuliu, augalu ir ypac medžiu gyvenimu. Darbo dainos Šiu dainu yra sukurta daugiausia. Darbo dainos yra labai senos. Jos atsirado tada, kai nebuvo žemes, ukio mašinu ir visi darbai kaimuose buvo atliekami rankomis. Dainos tada turejo dvejopa paskirti – jos palengvindavo sunku darba ir padedavo ji organizuoti. Darbo dainos pradejo nykti tada, kai atsirado žemes ukio mašinos ir kaimai buvo išskirstyti i vienkiemius. Šiuo metu darbo dainos yra atliekamos ivairiu koncertu metu. Jas atlieka ivairus liaudies muzikos ansambliai. Darbo dainos yra skirstomos i dvi grupes. Pirmaja grupe sudaro lauko darbu dainos, tai gyvuliu ganymo, arimo, šienapjutes, rugiapjutes, linu rovimo, avižapjutes ir kitos dainos. Šios grupes dainos yra labai ivairios. Vienuose iš ju yra appdainuojamas darbas, kitose buvo apdainuojami žmoniu santykiai, o dar kitose, dainos buvo skiriamos darbui palengvinti. Antra darbo dainu grupe sudaro namu ruošos dainos, tai malimo, audimo, verpimo, skalbimo ir kitos dainos. Šiose dainose buvo apdainuojamas netik sunkus darbas, bet ir beteise moters padetis. Darbo dainos buvo labai megiamos. Žmones dainuodavo dirbdami ivairius darbus, ilsedamiesi, eidami i darba, griždami iš jo. Dainu melodijos buvo labai ivairios. Vienos iš ju buvo linksmos, gyvos, kitos skambejo graudžiai, buvo kupinos susimastymo. Dažniausiai darbo dainose yr
ra nuosekliai apdainuojami ivairus darbai. DAINA: O kas tuos pasejo? O kas tuos pasejo? Geltonus miežius. Priedainis: Ei juli julija-a Veliorija julidama Šalavija sala Pula puldama Tevelis pasejo geltonus miežius. Priedainis. Vestuvines dainos Iš daugybes lyriniu dainu lengviau galima išskirti vestuviniu dainu grupe. Tos dainos lydi tam tikras kaimo vestuviu apeigas ir šiaipjau per vestuves dainuojamos. Vestuviniu dainu daugumas yra budingiausias lietuviu lyrikos pavyzdys. Nykstant vestuviu paprociams, kai kurios šios grupes dainos tampa bendrinemis dainomis, kitomis progomis dainuojamas. Vienai vestuviniu dainu daliai tiktu apeiginiu, kitu – šeimyniniu dainu vardas. Vestuvinese apeigose ir dainose galime rasti labai tolimos praeities atgarsiu. Kai kurie siekia dar tuos laikus, kada žmones, gyvendami didelemis uždaromis šeimomis ( giminemis ) vede žmonas iš tos pacios gimines. Apie artima vyra ir žmonu giminyste kalba dainu ,, broleliai” ir ,, seseles”. Daug aiškesniu pedsaku paliko dainose ir apeigose.

Leave a Comment