Kalbotyros pradmenys
1. Pirmoji Lietuvių kalbos gramatika (,,Grammatica Litvanika“) buvo išleista 1653m. Karaliaučiuje. Ją parašė lotyniškai Danielius Kleinas.
2. XVII – XVIII a. išėjusios Lietuvių kalbos gramatikos: Kristupo Sapūno 1791m., Povilo Fridriko Ruigio 1747m., Kristijono Gotlibo Milkaus 1800m.
3. Augusto Šleicherio pirmoji mokslinė Lietuvių kalbos Gramatika. Ji išleista vokiečių kalba 1856m.(Prahoje); Frydricho Kuršaičio Lietuvių kalbos gramatika išleista vokiečių kalba 1876m. Halėje; Kazimiero Jauniaus išleista 1911m. lietuvių, 1916m. rusų kalba Sant Peterburge; Jono Jablonskio pirmoji norminė Lietuvių kalbos gramatika išleista 1901m. Tilžėje. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu. Vėliau Jablonskis išleido dar dvi lietuvių kalbos gramatikas: Vilniuje 1919m. ir Kaune 1922m. pastaroji yra pati svarbiausia mūsų dabartinei gramatikai; Lietuvių mokslo akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė aprašamoji gramatika išleista 1965-1976m. Trys tomai.
4. Pirmasis Lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje 1620m. autorius Konstantinas Sirvydas. Tai trijų kalbų žodynas: lietuvių, lenkų, lotynų kalbų. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant kalbą. Tai vienintelis žodynas buvęs iki XIXa.
5. Lietuvių ir vokiečių kalba F. Hako (1730), P. Ruigio (1747), K. Milkaus (1900). Reikšmingiausi žodynai: F.Kuršaičio, Simono Daukanto žodynas, kurį sudaro 38 000 žodžių; Antano Juškos žodynas.
6. Didysis ,,Lietuvių kalbos žodynas“ yra svarbiausias lietuvių leksikologijos darbas. Žodyną sudaro 250 000 žodžiai. Jis apima ir dabartinės bendrijos kalbos, ir visų tarmių, ir senųjų raštų leksiką.
7. Mokslininkai lietuvių kalbą pradėjo tirti nuo XIXa. vidurio.
8. Šleicheris 1856m. Prahoje išleido vokiškai parašytą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, netrukus pasirodė lietuvių kalbos chrestomatija. Šleicheris pirmasis parodė, kaip reikia tirti gyvąją kalbą. Jo darbai tapo puikiu pavyzdžiu vėlesniems tyrėjams. Kuršaiti pirmasis moksliškai aprašė mūsų gimtosios kalbos priegaides, ištyrė kirčiavimą ir nustatė kirčiuotes. Jo siūlymai trimis kirčio ženklais žymėti kirčiuotus skiemenis prigijo ir dabar tebevartojamas. Jo gramatika ir žodynas ir dabar kalbos mokslui yra didžiai vertingi.
9. Antanas ir Jonas Juškos. Antanas visą amžių rinko lietuvių tautosaką ir žodžius. Jonas kaupė lietuvių tarmių duomenis ir rūpinosi brolio palikimo leidimu. Antanas Baranauskas sukaupė daug tarminių duomenų, vykusiai suskirstė pačias tarmes. Jis siekė sunorminti kalbą. Baranauskas sukūrė naujų žodžių. Lietuvių kalbos mokslui svarbi Kazimiero Jauniaus gramatika ir tarmių aprašai..
10. Kazimieras būga daugiausiai yra nusipelnęs lietuvių kalbos leksikologijai. Daug Būga yra davęs ir lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatikos sandaros, taip pat kirčiavimo studijopms, nušvietęs ne vieną tamsų mūsų kalbos praeities puslapį. Jis daug nusipelnė ir lietuvių bendrinės kalbos ugdymui. Jam labai rūpėjo rinktinės rašamosios kalbos tobulinimas.
11. K. Būga daug nusipelnė lietuvių kalbos leksikologijai. Jis paliko milžinišką žodyno kartoteką sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam ,,Lietuvių kalbos žodynui“. Jis yra kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą. Jo vietovardžių studijos yra puikiausias tos rūšies tyrimo pavyzdys.
12. Ypač vertingi mūsų bendrinės kalbos norminimui bei tobulinimui Jablonskio straipsniai praktiniais kalbos klausimais. Tokių straisnių bei recenzijų jis parašė apie šimtą.
13. Jablonskis kovojo su lietuvių bendrinės kalbos negerovėmis. Jis išgujo daugybę svetimybių, apsaugojo lietuvių kalbą nuo anuomet įsigyjančių nevykusių naujadarų, atpratino nuo netaisiklingų sintaksinių konstrukcijų.
14. Pranas Skardžius aktyviai įsitraukė į lituanistinį darbą tiek mokslinį, tiek ir praktinį – bendrinės kalbos ugdymą. Didžiai vertingi jo moksliniai veikalai ,,Slavų skoliniai lietuvių kalboje“, ,,Daukšos akcentologija“, ,,Lietuvių kalbos kirčiavimas“, ,,Lietuvių kalbos žodžių daryba“, kuriame, nagrinėja lietuvių kalbos vardažodžių, veismažodžių, sudurtinių žodžių darybą. Jis įstengė ir redagavo žurnalus. Paskelbė daugybę straipsnių praktinės lietuvių bendrinės kalbos klausimais. Antanas Salys daugiausia nusipelnė lietuvių kalbos dialektologijai. Svarbūs ir jo lietuvių kalbos fonetikos tyrimai. Daug rašė praktiniais bendrinės kalbos ugdymo klausimais. Prigijo nevienas jo sukurtas žodis. Jis įsitraukė į užsienyje leidžiamo didžiulio ,,Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ sudarymo darbą (5 tomai).
15. Jurgis Gerulis paliko reikšmingų darbų apie lietuvių ir kitas baltų kalbas, lietuvių tarmes. Juozas Balčikonis tiesiogei tesė Jablonskio pradėtą bendrinės kalbos kūrimo ir tobulinimo darbą. Parašė daug straipsnių praktiniais kalbos klausimais, ujo spaudos kalbos negeroves. Labai daug nuveikė leksikografijoje.
16. Janis Endzelynas, Francas Šleichtas, Reinholdas Trautmanas, Lujis Jelmslevas, Josepis Mikolas, Einas Nieminenas, Maksas Nydermenas, Antuanas Mejė.
17. K. Sirvydo – kokybė, kupranugaris, taisyklė, virtuvė, spaustuvė…, S.Daukanto – laikrodis, vietovė, būdvardis, laipnis, kalbos dalys…, A. ir J.Juškų – galūnė, skiemuo, skaitvardis, įvardis, šaknis, A.Baranausko – trikampis, dalyba, tarinys, sakinys, raidė…, K.Jauniaus – veiksmažodis, priesaga, priešdėlis, kamienas, prieveiksmis…, J.Jablonskio – degtukas, deguonis, mokykla, pieštukas, teismas…, A.Salio – požiūris, rankinukas, staigmena…
18. Lietuvių kalbos tyrimu rūpinasi Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedros.
19. Kalbos praktikos leidiniai: ,, Kalbos praktikos patarimai“, ,,Kanceliarinės kalbos patarimai“, ,,Žodyno normos ir dabartinės vartosena“, ,,Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos“, ,, Kaip nereikia kalbėti“.
20. Kalbiniai žurnalai: ,,Baltistca“, ,,Gimtoji kalba“, ,,Kalbos kultūra“, ,,Lietuvių kalbotyros klausimai“, ,,Lituanistica“, ,,Žmogus ir žodis“, ,,Gimtasis žodis“.