Lietuvišku keismažodžių atspalviai

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..22. Necenzūrinė kalba yra universali……………………………………………………………………33. Necenzūrinių žodžių paskirtis…………………………………………………………………………….34. “Tarptautiniai” necenzūriniai žodžiai………………………………………………………………….45. Populiariausi lietuviški “keiksmai”…………………………………………………………………….46. Ištiktukai…………………………………………………………………………………………………………66. Išvados……………………………………………………………………………………………………………77. Literatūra………………………………………………………………………………………………………..8

Įvadas

Žemėje yra įvairaus amžiaus žmonių. Jie kalba skirtingomis kalbomis, skirtingai mąsto ir elgesi. Kiek žmonių tiek ir nuomonių. Žmonės skiriasi išvazda, lytimi, pomėgiais, balso tembru. Jie dainuoja, piešia, kuria ir mokosi, tačiau, kad ir kaip būtų keista, visi jie nors karta gyvenime ištaria necenzūrinį ar bereikšmį žodį. Vieni – juos kartoja nuolat, kiti – tik supykę, treti – stengiasi nevartoti necenzūrinių “terminų“. Bet… didėjant mokslo naujovėms ir jam judant sparčiu žingsniu į priekį žmonės nenori ir nesistengia kalbėti taisyklinga, išsilavinusia kalba. Kyla klausimas: kas įtakoja visuomenę “keiktis“? Ką reiškia vartoti necenzūrinius žodžius? Visa tai ir dar daugiau apžvelgsime šiame referate.

“Necenzūrinė kalba” yra universali

Prisiminkime vieną nelabai malonią situaciją, kai Lietuva buvo priimama į Europos Sąjungą. Iškilmės, šventimas. Iš minios mestas butelis pataiko į galvą . Kam? Švietimo ministrui. Didelė tikimybė, kad ir tas, kuris sviedė butelį, ir švietimo ministras, pajutęs smūgį į galvą, o vėliau galbūt ir žinių vartotojai, ištarė kokį nors “necenzūrinį” žodį, galbūt net visi – tą patį, ir tikrai ne lietuvišką. Vadinasi, reikia daryti išvadą, kad “necenzūrinė” kalba yra nuostabiai tinkama ir universali.Nagrinėjant šią temą iškilo mažiausiai trys klausimai, kuriuos ir noriu aptarti:  Kokią reikšmę, t.y. svarbą, savo gyvenime teikiame “necenzūriniams žodžiams”? Ką reiškia terminas “necenzūriniai žodžiai”? Kokie yra lietuviški “keiksmai“?

Necenzūrinių žodžių paskirtis

Pagrindinę necenzūrinių atitikmenų dalį lietuvių kalboje sudaro rusiški žodžiai. Internetinis pasaulio keiksmažodžių žodynas “Swearsaurus” skelbia net 189 lietuviškų keiksmažodžių sąrašą. Atmetus visiškai negirdėtus, lieka 55, iš jų 19 yra rusiški. (Palyginkime: latviškų keiksmų skelbiama 76, iš jų – 4 rusiški; estiškų – 90 ir nė vieno rusiško.)

Kalėjimas, kariuomenė, mokykla – buvo tie universitetai ( rusų okupacijos metais), kur žmonės mokėsi nepadoraus kalbėjimo meno. Šiandien, pasikeitus aplinkai, ir patiems rusams kelia nuostabą, ypatingas tam tikrų rusų kalbos ir kultūros elementų reiškimąsis lietuvių kalboje. Tačiau, keiksmai yra daug rimtesni, negu daugeliui atrodo.Žinome, kad to, ką vadiname keiksmažodžiais, paskirtis ne visada yra ką nors keikti. Dažniausiai jie vartojami visai kitais tikslais. Įsivaizduokime: kokia prasmė (koks tikslas) po kiekvieno žodžio sakinyje įterpti vienokį ar kitokį visiškai nereikšmingą žodį.Lietuviškame kontekste įsigalėjęs rusiškas keikimosi būdas, jei lygintume su kitų “didžiųjų” pasaulio kalbų istorija, yra labiausiai panašus į ritualinio užkalbėjimo praktiką. Yra teorijų, kad rusiški keiksmai kilo iš vaisingumo ritualų, tai yra užkoduoti magiški žodžiai, kuriuos senovėje vartodavo tik tam tikro luomo atstovai – žyniai, burtininkai, o ne paprasti žmonės. Dabar populiarūs keiksmai su perkūno ir velnio paminėjimu – su dangaus ir požemių jėgomis, – ko gero, buvo žinomiausi ir senovėje.Keikimosi kultūroje svarbus vaidmuo tenka imitacijai ir citavimui. Keiksmažodžiai visada cituojami – jų citavimas ir yra jų vartojimas.

“Tarptautiniai” necenzūriniai žodžiai

Čia galima pacituoti Judith Butler: kalbėtojas, tariantis įžeidimą, cituoja tą įžeidžiamą posakį, taip prisijungdamas prie istorinės kalbėtojų bendruomenės. Kiekviename keiksme galima girdėti vientisą chorą balsų. Keikimasis tarsi leidžia “dalyvauti –“cituoti” prestižą.Nors lietuvių kalboje gausu vaizdingų ir išties skambių žodžių kuriuos galime vadinti lietuviškais keiksmais, tačiau niekas jų nebevartoja. Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti “tarptautiniais” necenzuriniais žodžiais kalbant ir mažamečius, o necenzūrine kalba bendraujantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Taip pat vartojami nieko nereiškiantys žodžiai pvz.: tipo, karočia, šakes, davai, primeti, ir t.t

Apklausus šimtą Kauno kolegijos pirmo kurso studentų gauti rezultatai parodė, kad dažniausiai vartojami “žodziai” tipo, karočia, ir kiti keiksmažodžiai kaip : fu*k, b**t, k**ė ir t.t

Populiariausi lietuviški “keiksmai”

Kyla klausimas, negi tokie neskambūs ir nevaizdingi yra lieštuviški keiksmažodžiai? Pateikiame kelis populiariausius ir dažniausiai vartojamus keiksmus, kuriuos vartojo mūsų seneliai ar proseneliai. Tačiau laikui bėgant, jie tapo vis rečiau girdimi, nes juos išstūmė “tarptautiniai keiksmai”:1. Kūtvela pasipūtęs;2. Rupūžė;3. Žaltys;4. Po šimts kalakutų;5. Žalia rūta;6. Lysk tu vabalo blauzdon;7. Ot rūkštele;8. Ot tu šuns pasturgali;9. Pakasyk sliekui pažastį;10. Kapok varškę;11. Galvijas;12. Karvė;13. Kiaulė;14. Kad tave perkūnas [nutrenktų];15. Asilas;16. Eik skradžiai žemės;17. Kad tave velnias nusineštų;18. Kad tau ežys kelnėse išdygtų;19. Eik debesų spardyti;20. Velnio išpera;21. Rupūs miltai;22. Eik po velniais;23. Kvailys ;24. Kad tu ištintum, kaip avilys;25. Eik (tu) kiaulėms uodegas mazgoti;26. Suk tave devynios;27. Kad tavo kakta nupliktų – ant pakaušio kuodas liktų;28. Kad tu negautum nė pekloj vietos;29. Kad tu suruktum;

Ištiktukai

Dažniausiai vartojami lietuviški ištiktukai:1. Po galais!2. Prakeikimas!3. Šimts perkūnų!4. Velniai griebtų!5. Velniai rautų!6. Velniop!7. Šūdas!8. Velnias!9.Viešpatie aukštielninkas!

Išvados

Keiksmažodžiai yra daug sudėtingesni negu mums atrodo, todėl prieš tardami juos turėtume pagalvoti, kokia kalba kalbame, ir bent vieną minutę pagalvoti, kokia kalba “keiksnojamės”, galbūt neverta vartoti jokiu keiksmu… Negalima reikalauti iš kitų žmonių vartoti lietuviškus keikmus, jeigu patys nesilaikysime šios nuostatos. Kalbėdami nieko nereiškiančiais “tarptautiniais terminais” tik eikvojame laiką, kurio visiems labai trūksta.

Literatūra

1. Įvairūs laikraščiai ir žurnalai2. www.blevyzgos.lt3. mintys.lt/lietuviski_keiksmazodziai4. www.vlkk.lt/diskusijos/tema.758.1.html