Lietuvi7 liaudies dainos

Turinys :

• Įvadas

• Lietuvių liaudies dainų švelnumas

• Darbo dainos

• Vestuvių dainos

• Šeimos gyvenimo dainos

• Vaikų dainos

• Literatūra

• Išvados

Įvadas

Perskaitę šį referatą sužinosite apie lietuvių liaudies dainas. Kad dainos skirstomas į darbo – arimo, rugiapjūtės, medžioklės ir t.t., į vestuvių – piršlybos, vestuvės, grįžtuvės, į šeimos – santykiai šeimoje ir į vaikų.

Lietuvių liaudies dainų švelnumas

Svarbiausias liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.

Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas pooezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.

Lietuviu liaudies dainų skirstymas

Darbo dainos

Darbo dainos yra viena iš seniausiu tautosakos rūšių. Jos vaidina ypač svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, padėdamos organizuoti darbą, lengvindamos jį.
Mus pasiekusios lietuvių liaudies darbo dainos yra feodalizmo ir kapitalizmo laikų valstiečių dainos. Jose atsispindėjo įvairūs žeemes ūkio darbai.
Darbo dainos Lietuvoje buvo kuriamos ir gausiausiai gyvavo feodalizmo laikais. Vėliau atsirandant tobulesniems darbo įrankiams ir imant naudoti žemės ūkyje mašinas, senosios darbo dainos pradėjo nykti. Dėl to daugelis dainų atitrūko nuo vieno ar kito konkretaus darbo ir

r virto, bet kada dainuojamomis dainomis darbo tematika.
Arimo dainos – jų užrašyta lyginant su kitais darbo dainų žanrais nedaug. Tačiau jos yra vienos iš meniškiausių Lietuviu liaudies dainų. Arimo dainose neretai apdainuojami ir jaunimo santykiai, bernelio ar mergelės meilė.
Šienapjūtės dainos – jų yra daug daugiau negu arimo dainų. Čia apdainuojami visi darbai susiję su šienapjūte pradedant pjovimu baigiant susėmimu.

Rugiapjūtės dainos – sudaro turtingiausią darbo dainų grupę. Rugiapjūtės dainų turinys atspindi sunkų moterų rankų darbą. Rugiapjūtės dainų tematika yra dvejopa, vienose iš jų apdainuojama rugių pjovimas, o kitose jo visiškai neminima. Tose dainose kur visai neminimas rugių pjovimas reikšmingą vietą užima meilės bei vedybų tema. Šeimos gyvinimą atspindinčiose rugiapjūtės dainose vaizduojami tėvu ir vaikų santykiai.
Grikių rovimo dainos – čia taip pat apie patį darbą niieko neužsimenama. Kad daina priklauso šitai grupei, nustatoma tik iš dainininku paaiškinimų.
Linų apdorojimo dainos – visose linų rovimo dainose daugiau ar mažiau atsispindi linų apdorojimo darbai. Dažniausia toje pačioje dainoje išskaičuojamas bemaž visas ilgas linų auginimo ir apdorojimo darbų ciklas. Linų rovimo dainose, kaip ir kitose darbo dainų žandruose, didžiai vertinamas darbas bei darbininkai, pašiepiami tinginiai.
Iš namų darbų dainų ryškiausiai išsiskiria verpimo ir audimo dainos:
Verpimo dainos – pagrindinė tema yra pats verpimas, verpėjas, ratelio apdainavimas.
Audimo dainos – jose vyrauja audimo paveikslai, čia apdainuoja au

udėja, staklės, plonos drobes.
Žvejų dainos – skiriamąjį bruožą sudaro jūros tematika, minimos pajūrio vietoves. Kai kuriose dainose labai vaizdžiai ir tikroviškai vaizduojamas žvejojimas .Žvejų dainų turinys rodo, kad jos kilusios Lietuvos pajūrio rajonuose.
Medžioklės dainos – ligi šiol medžioklės dainų tėra nedaug težinoma. Jų turinys rodo kad tai labai senos lietuvių liaudies dainos, kurių seniau nemažai dainuota.
Kaip rodo turima tautosakos medžiaga, darbo dainos yra gana skirtingos ir amžiaus, ir paskirties atžvilgiu. Jų tarpe yra labai senų, dar išlaikiusių tiesioginį ryšį su darbo procesais, kurios apdainuoja žmogaus jausmus, pergyvenimus, siekius.

Vestuvių Dainos

Labai gausios Lietuvių tautosakoje yra vestuvinės dainos. Jos ne tik sudaro didžiąją dainų dalį, bet ir užima vieną iš aukščiausių vietų Lietuvių liaudies lyrikoje tiek savo kiekybe, tiek ir poetine verte. Vestuvines dainas pagal apeigas, kurių metu jos būdavo dainuojamos galima skirstyti i tris pagrindines grupes: piršlybų, vestuvių ir grįžtuvių dainas
.Senovines piršlybas sudarydavo daug apeigų. Per visas šias apeigas būdavo dainuojamos atitinkamos dainos. Piršlybų dainose vestuvės apdainuojamos dar tik kaip būsimas dalykas jose dažnai minima ikivedybinio gyvenimo momentai. apdainuojama bernelio lankymasis pas mergelę, jų godos ir svajonės, vaizduojamas jaunųjų susitikimas, tėvų pažiūra į jaunuosius ir t.t.
Dar daugiau dainų, negu per piršlybas, buvo dainuojama per pačias vestuves. Vestuvinės dainos suskirstytos į devynis stambesnius skyrius: me

ergvakario ir jaunojo išleistuvės, jaunosios sutiktuvės ir vainiko įteikimas, jaunosios atsisveikinimas, sugrįžimas iš jungtuvių, dovanų dalinimas, išvažiavimas pas jaunąjį, sugultuvės ir prikeltuvės.Per mergvakary ir jaunojo išleistuvės dainuotose dainose ryški pagrindinė mintis- pasibaigė vienas bernelio ir mergelės gyvenimo etapas ir prasidėjo kitas.
Trečią vestuvinių dainų grupę sudaro grįžtuvių ir atgrįžtų ( kai sekantį sekmadienį jaunosios tėvai aplankydavo jaunuosius ) dainos .Jose dažniausiai dainuojama apie povestuvinį jaunųjų gyvenimą.

Šeimos gyvenimo dainos

Platų ciklą sudaro dainos apie šeimos gyvenimą. Jose atsispindi santykiai tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų , vyro ir žmonos. Dainuojama apie rūpesčius, susijusius su šeimos kūrimu.
Apskritai šeimos gyvenimo dainose yra daug buitinių detalių, kasdieninės aplinkos vaizdų.
Tėvų ir vaikų santykiai dainose parodyti švelnūs ir nuoširdūs.
Iš dainų apie vyrą ir žmoną dažnai išsiskiria lyrinės dainos apie sunkią moters dalią, ištekėjusią už girtuoklio vyro. Šitokias dainas dažniausiai dainuodavo moterys, išreikšdamos tam tikrą protestą šeimoje.

Vaikų dainos

Turtingą lietuvių liaudies dainų žanrą sudaro vaikų dainos. Jose vaizduojama vaikų pasaulis, jų gyvenimas. Vaikų dainos apskritai atspindi tą aplinką, kurioje augo vaikas. Būdinga vaikų dainoms yra tai, kad jų pagrindinių veikėjų tarpe, be pačių vaikų, žymę vietą užima naminiai bei laukiniai gyvuliai. Aplinkos pasaulis vaikų dainose yra toks, kokį vaikas suvokia. Bendras vaikų dainų bruožas yra dinamiškumas .Kai kurios vaikų da

ainos turi grynai praktinę paskirtį. Tokios visų pirma yra lopšinės,- neilgos daineles, kurias dainuodavo kūdikį prižiūrinti moteris(motina, auklė, seselė, močiutė.) , jį supdama, stengdamasi verkiantį nuraminti, pralinksminti, arba užmigdyti.

Išvados:

Liaudies dainos – vienas seniausių lietuvių kultūros paminklų. Šiandien Lietuvių liaudies dainos yra labai primirštos. Jos gyvuoja tik dėka tų žmonių kurie stengiasi išsaugoti tautosakos palikimą

Literatura:

Lietuvių tautosaka
Pirmas tomas
Dainos

Leave a Comment