Lapinas

Lapinas

Vinco Krėvės sukurtas herojus skerdžius savo kaime buvo seniausias ir garbingiausias, tačiau vis tiek mėgo papokštauti. Jo dirbamas darbas buvo svarbus visiem kaimiečiam, nes jis ganė galvijus. Be to, jis ganė karves tik miške, kad čia jos galėtų gerai prisiganyti, tačiau čia jas buvo galima labai lengvai pamesti iš akių. Lapinas buvo didžiausias melagių melagis, bet vis tiek juo patikėdavo ne tik vaikai, bet ir suaugę vyrai.
Senis gerai prižiūrėjo gyvulius, todėl namų šeimininkės savo karvutes patikėdavo tik jam ir jo prrižiūrimiems piemenukams. Lapinas žinojo, kokios žolės galvijams patinka ir varydavo juos į geriausias ganyklas, o grįždamas dar nuvarydavo karves prie vandens, kurio jos atsigėrusios atrodė pilnesnės ir riebesnės. Tuo labai džiaugdavosi šeimininkės.
Beganydamas galvijus skerdžius dar sugebėdavo pririnkti įvairių uogų, skanių ir sveikų, taip pat skerdžius pririnkdavo daug vaistažolių, kuriomis vėliau gydydavo susirgusiuosius ar jau sergančius žmones iš kaimo. Senelis beveik vienintelis pažinojo daugumą žolių ir žolelių, todėl kitų prašymu pririnkdavo jų pilnas kišenes. O už tai moteriškės atsidėkodavo pasikviesdamos pietų. Lapinas, kaad ir buvo senas, mokėjo gaminti gerus ir tvirtus namų apyvokos įrankius. Moterys šiuos galėdavo gauti tik iš Lapino, nes savų vyrų ir sūnų išprašyti negalėdavo. O gavusios prašytų daiktų moteriškės kviesdavosi senelį pas save, kad galėtų duonos, kiaušinių ar da

ar kokio maisto įdėti.
Senis skerdžius žinojo daug pokštų ir apgaulių, kuriomis patikėti galėjo bet kas. Senis grįždamas namo pripasakodavo įvairių baisybių ir šiaip nebūtų dalykų, kad vaikai po to bijodavo eiti prie pelkės ir į jas mėtydavo akmenimis manydami, jog ten kažkur slepiasi miškiniai. O kartais pamatę pirtį šalia kelio aplenkdavo ją iš tolo arba bėgdavo lyg genami laumių, kurios lyg mirtinai užkutent norėtų. Neretai garsiu melagiu patikėdavo suaugę, subrendę vyrai, bet po to supratę apgaulę jie juokdavosi tik iš savęs, kad vėl taip lengvai patikėjo. Be apsukraus senelio pokštų kaime įsivyraudavo tyla, o tik į kaimą grįžus Lapinui, iš karto imdavo peštis vaikai, pjautis pradėdavo šunys, taip visus vaikus mylėjo Lapinas. Jis mėgo, kai vaikai mušasi ir šunys pjaunasi. Moteris jis myylėjo labiausiai, gerbė jas visuomet ir paprašius ko nors, tuoj pat kitą dieną iš miško parnešdavo, bet reikalui esant papeikdavo moterų maistą ar namus. Todėl namiškės stengėsi įtikti Lapinui visuomet ir visur.
Mirus skerdžiaus žmonai, senis tapo žymiai tylesnis ir mažiau šypsodavosi, tačiau kaimo vyrai naudojosi tuo ir ėmė jį ypač užgaulioti. Vyriškiai visą laiką klausinėdavo, ar dar ruošiasi vesti ar jau rado sau tinkamą žmoną, tačiau skerdžius dar sugebėdavo atsimušti ir pačius vyrus apgauti.
Vėliau visi jau žmonės ėmė pyktis su La
apinu, net ūkininkas Grainis pažadėjo nukirsti šimtametę liepą, Lapinas taip įtūžo, kad Grainį išvadino bedieviu žmogumi, kuris negerbia ir nemyli medžių. Bet Grainis net nebandė klausytis.
Pagaliau, neturėdamas ką veikti, piktasis Grainis nukirto liepą, taip padarydamas didžiausią klaidą. Grįžęs iš miško skerdžius nustėro nebeišvydęs gražiosios liepos ir, palikęs savo daiktus svečiuose, grįžo namo ir, nusivylęs gyvenimu, peršalęs susirgo, bet jis jau nematė prasmės gyventi ir nebenorėjo pasveikti. Skerdžius Lapinas žinant visiems kaimo žmonėms mirė neramiai sapnuodamas keistus sapnus, kurie kvietė jį dangun.

SKERDˇIUS

Jo mirtį lemia supratimas, kad yra nereikalingas, svetimas šiame pasaulyje, liepos nukirtimas – Lapinas susiejo savo gyvenimą su medžiu ir tai tapo realybe. Parodo, kad magija turi senovės lietuvių psichikos ir pažiūrų ypatybių.

Skerd˛ius

Skerdžius Lapinas yra labai panašus į raganių Gugį, bet Lapino siela dar dvasingesnė, ryšys su gamta dar stipresnis. Jo mirtį lemia supratimas, kad yra nereikalingas, svetimas šiame pasaulyje, liepos nukirtimas – Lapinas susiejo savo gyvenimą su medžiu ir tai tapo realybe. Lapinas buvo pagonis ir tai įaugę į giliausias jo sielos gelmės. Vincas Krėvė parodo, kad tvirtame žmoguje magija turi senovės lietuvių psichikos ir pažiūrų ypatybių.

Leave a Comment