Viena iš geriausiai ir didžiausių kalbų šeimų yra indoeuropiečių šeima. Šios šeimos kalbomis šneka arti dviejų milijardų žmonių, taigi bemaž pusė Žemės rutulio gyventojų. Mūsų gimtoji kalba ir priklauso vienai iš indoeuropiečių šakų. Tai davė didelę pradžią vystyti, tobulinti atskleisti mūsų gimtosios kalbos ypatumus.Moksliškai lietuvių kalbą pradėta tirti iš esmės nuo 19a. vidurio ir nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės ypatybių išlaikiusi lietuvių kalba. Imta nepaprastai ja domėtis, ji gretinta su pačiais seniausiais indoeuropiečių raštiniais paminklais, pavyzdžiui, senovės graikų,lotynų, sanskrito ir kitais. Mūsų kalbai pasaulio kalbininkai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvūjų indoeuropiečių šeimos kalbų, vadino ją savotišku muziejumi po atviru dangumi.Lietuvoje dar nuo XIX amžiaus pradžios, kai buvo sukurta lyginamoji kalbotyra ir išgarsintas stebėtinas lietuvių kalbos panašumas į sanskritą, ja imta didžiuotis kaip seniausia gyvąja indoeuropiečių kalba. Ir šiandien neretas lietuvis suvokia savo tautybę gana lingvistiškai, todėl visai nekeista, kad mėgsta didžiuotis prancūzų lingvisto Antoine Meillet posakiu, jog kiekvienas, norintis išgirsti, kaip kalbėjo indoeuropiečiai, turi važiuoti pasiklausyti lietuvio valstiečio. Lingvistas pasakytų, kad lietuvių kalba turi daug mažai pakitusių indoeuropiečių prokalbės morfologijos bruožų. Paprasčiau tariant, lietuvių gramatika yra senoviška. Jose yra išlaikyta senovinė ilgųjų ir trumpųjų balsių opozicija, daugelis senųjų dvibalsių, nemaža senų galūnių, kurios kitose indoeuropiečių kalbose seniai išnyko (plg. liet. vilkas ir rus. волк, angl. wolf, vok. Wolf, pranc. loup) ir kt. . Ji geriausiai išlaikė senąjį garsyną pasižymi žodžių darybos priemonių gausumu. Seniausioji leksikos dalis paveldėta iš indoeuropiečių prokalbės. Tikrai, svetimšaliui, kuris moka senųjų mirusių indoeuropiečių kalbų, pavyzdžiui, lotynų, graikų, – lietuvių kalbos gramatika bus daug suprantamesnė, negu studijuojančiam dabartines anglų, ispanų, italų, prancūzų ar vokiečių kalbas
.Netenka stebėtis, kad lietuvių kalba dėstoma Rusijos, Lenkijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų šalių universitetuose, ja domisi žymiausi pasaulio lingvistai.