Knygos “Atskalūno laiškai” recenzija

Untitled

Knygos “Atskalūno laiškai” recenzija

Inesa Banionytė

Kūrinyje “Atskalūno laiškai”, parašytame laiškų stiliumi (ne elektroninių, o pašto!), pasakojama apie sunkų vidurinės mokyklos pirmakursio Čarlio gyvenimą. Po mylimos tetos Helenos mirties bei geriausio draugo Maiklo savižudybės, Čarlis ima skęsti savo mintyse ir nutolsta nuo realaus pasaulio. Būdamas nepaprastai protingas ir intelektualus, Čarlis dėsto įdomias mintis apie gyvenimą, kurios privers susimąstyti ir knygos skaitytojus. Knygos esmė – pagrindinio veikėjo gyvenimas – pradedant pažintimis su naujais draugais ir vakarėliais, baigiant eksperimentais su narkotikais.

Knyga prasideda pirmuoju Čarlio laišku nežinomam skkaitytojui. Vieną dieną jis atsitiktinai išgirdo istoriją apie žmogų, kuris būdamas vakarėlyje galėjo permiegoti su gražia mergina, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Tai Čarliui padaro didelį įspūdį ir jis supranta, kad yra žmonių norinčių būti geriausiais, kokiais tik gali būti. Čarlis tiki, jog tie žmonės ir yra jo laiškų skaitytojai – jis nori tiesiog su kuo nors pasišnekėti, kad kas nors jį išgirstų. Taigi, Čarlis ima rašytisavo vaizduotės vaisiui.

Pirmasis Čarlio laiškas yra nedidelis jo gyvenimo aprašymas. Jis kalba apie tai, kaip prraeitą pavasarį nusižudė jo geriausias draugas Maiklas ir kas įvyko gero bei blogo per paskutinias kelias savaites ir mėnesius. Jis taip pat kalba apie savo šeimą, savo mylimiausią tetą Heleną, kuri mirė po automobilių avarijos. Čarlis kaltina save dėl tetos mi

irties, kas stipriai pakeičia jo gyvenimą. Po mirties jis atsiskyrė nuo išorinio pasaulio ir užsidarė savo kiaute.

Vis dėlto, pagrindinis veikėjas yra neįprasto mąstymo personažas, kas atsispindi visame kūrinyje. Skaitytojai ima suvokti, kaip keičiasi Čarlio mąstymas ir kodėl jis kaltina dėl visų blogų dalykų, atsitikusių jo gyvenime. Nors Čarlis ir protingas bei patrauklus personažas, jis atsiskiria nuo socialinio gyvenimo. Savo anglų mokytojo Bilo dėka, Čarlis sugeba ištrūkti iš savo pasaulėlio ir ima bendrauti su kitais žmonėmis. Jis užmezga draugystes, išeina su draugais pasižmonėti, kalbasi apie gyvenimą ir netgi turi pirmuosius savo santykius su mergina. Per ryšius, kuriuos užmezga, skaitytojas pastebi koks genialus ir nesavanaudis Čarlis yra. Kiekvienoje situacijoje jis rodo nepaprastą nuolankumą ir džiugiai pastato save į nepatogesnę padėtį, kad tik būtų geeriau kitiems žmonėms. Didžiausia knygos dalis ir yra apie brendimą, santykius su savimi, savęs paieškas.

Stefano Chboskio (Stephen Chbosky) parašyti “Atskalūno laiškai” yra nepaprastai gražiai parašyta knyga, labiausiai tinkanti paaugliui ar truputį vyresniam žmogui. Skaitytojai, atsidūrę tokioje pat padėtyje kaip ir Čarlis gali pasimokyti kaip elgtis situacijose, kai pasaulis atsuka tau nugarą. Iš kitos pusės, skaitytojai “pergyvenę” Čarlio patirtį, gali dar kartą sugrįžti į praeitį ir permąstyti tam tikrus dalykus, padariusius nemažą įtaką jų asmenybei.

Knyga gali nemažai papasakoti apie tave. Ji verčia sk

kaitytojus imti matyti dalykus tokius, kokie jie yra užuot panardinus galvą į smėlį, kaip tas strutis. Kūrinys įkvepia. Rekomenduoju šią knygą visiems, nes ji pasiliks jūsų mintyse ir širdyse amžiams. Apsigyventi Čarlio galvoje yra nepamirštamas ir vienkartinis potyris.

Leave a Comment