Recenzija
Robert Schneider “Miego brolis”
Tema: RomanaiLeidykla: Tyto alba, Vilnius 1996Vertėjas: Jurgis Kunčinas
“Miego brolis” – tai pasakojimas apie neregėtai genialaus muzikoJohaneso Elijo Alderio apgailėtiną gyvenimą. Apdovanotos neregėta klausa“jo ausys išgirsdavo tokius dalykus, kurių protas nepajėgė suvirškinti”.Johaneso Elijaus gyvenimo aprašymas “…yra ne kas kita, tik liūdnas visųtų, galbūt nujautusių didį jo talentą, nepadarytų darbų ir aplaidumovardijimas, sąrašas žmonių, kurie tam talentui leido pražūti per savoabejingumą, paprasčiausią kvailumą, o ir <…> per grynų gryniausiąpavydą”. Ir niekas nežino, kas galėjo išaugti iš talentingo jaunuolio, jeijis būtų gimęs ne Dievo užmirštame Ešbergo kaimelyje, kuriame gyveno tikdvi giminės ir dėl kraujomaišos vaikų išsigimimai buvo neregėtai dažnasreiškinys, o didesniame mieste ar bent miestelyje. Tačiau net “kai šiožmogaus gabumai jau seniausiai buvo akivaizdūs, vis dar niekas nenorėjošito suvokti”. Talentingasis muzikas mirė sulaukęs vos dvidešimt dvejų metų, nutaręskeistai pasitraukti iš šio pasaulio – nemiegoti iki mirties. Mirė paveiktasabejingo ir žiauraus pasaulio bei klajojančio pamokslininko minties, kad“kas myli, tas nemiega”. O svarbiausia – pasitraukė dėl nelaimingos meilėssavo pusseserei Elbetai, kurią mylėjo dar jai esant motinos įsčiose. Nors pagrindinio herojaus pasitraukimas sietinas su meile, šio kūriniomeilės romanu nepavadinčiau. Anaiptol. Tačiau įvardinti romano pobūdį manbe galo sunku, o galbūt net neįmanoma. Todėl telieka “Miego brolis” tiesiogromanu… “Miego broliui” būdingas nenuoseklus pasakojimas, nuolatinis šokinėjimasnuo vieno veikėjo paveikslo prie kito bei dėmesio sutelkimas į aibes mažiaureikšmingų dalykų. Daugeliui kūrinių tai suteiktų neįdomumą, blaškytųskaitytoją ir neleistų įsigilinti į romaną. Tačiau “Miego brolio”
unikalumas ir pasireiškia tame, kad autorius visus šiuos dalykus sujungia įvieną visumą, pasitelkia kuriant romano modernų stilių bei prikaustantskaitytojo dėmesį nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Robertas Schneiderisfantastiškai piešia, regis, paprastas situacijas, kurios vėliau perauga įneįtikėtinas scenas. Neskaičiavau kiek kartų šios scenos pasiekdavorealybės ir fantastikos slenkstį. Dar daugiau kartų jos atsidurdavo netgities beprotybės riba. Tačiau visada buvo meistriškai nuslopinamos. Išskyrustą paskutinį kartą, kai Johanesas Elijas Alderis pasitraukė iš gyvenimo…