kirtis

KIRTIS

Trumpųjų skiemenų kirčiavimas

Balsiai a, e kirčiuotame skiemenyje yra trumpi, jei yra:
1)žodžio gale
diena, dienas, dienoje, dienose, paskaita,paskaitose, ilga, ilgose, ilgoje, penkta, penktose, kita, kitoje..
2)dviskiemenėse veiksmažodžių bendratyse ir jų išvestinėse formose rasti, kasti, tapti, šlapti, plakti, mesti, vesti, nešti, kepti, degti, vežti, megzti, segti, sekti.
rasdavo, rasiu, rastų, rask, rasdamas, kasdavo, kask, kasdamas, kasiu.
3)būdvardžių aukštesniojo laipsnio priesagoje –esnis, -ė neujesnis, naujesnė, ilgesnis, ilgesnė, paslankesnis, paslankesnė.
4)savybiniuose įvadžiuose mano, tavo, savo.
5)veiksmažodžių priešdėliuose ap-, at-, pa-, pra-, ne-, te-, nebe-, tebe- apneša, atneša, paneša, praneša, neneša, teneša, nebeneša, tebeneša, appdegė, nedegė, pralėkė, tebelekia.
6)įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardinike naujasis, penkatasis, manasis, būtasis.

Balsiai a,e kirčiuotame skiemenyje taip pat lieka trumpi:
1)vienskiemeniuose žodžiuose
aš, tas, ta, net, mes, tad, tat, kas, kad, bet, nes, net.
2)tarptautiniuose žodžiuose kabinetas, kvartetas, metras, manifestas, orkestras, procesas.
3)tarptautiniuose žodžiuose balsis o paprastai esti trumpas, todėl skiemenys, kurių sudaromasis balsis yra o, kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu atomas, azotas, balkonas, choras, elektronas, istorija, protonas, telefonas.
IŠIMTYS:milijonas, fortepijonas, doleris, inventorius, kalendorius, sekretorius, sekretorė.

Ilgųjų skiemenų kirčiavimas

Kirčiuoti ilgieji skiemenys gali turėti ir tvirtapradę ir tvirtagalę prigaidę, kai jų paagrindą sudaro:
1)balsiai, žymimi raidėmis ą, ę, ė, y, į, o, ū, ų

ažuolas, kąsti, spręsti, bręsti, sėklą, tylėti, pažįstamas, įvartis, lova, klampoti, skųsti, siūlyti.
2)dvibalsiai ai, au, ei, ie, uo, ui ir mišrieji dvigarsiai a, e, i, u+l, m, n, r kaimas, saulė, leisti, pienas, duona, uiti, baltas, la

aivas, draugas, veiksmas, remti, pulkas, šimtas.
Įsidėmėtina, kad ant pirmųjų dvigarsių dėmenų rašomas tik dešninis kirčio ženklas, o ant antrųjų-riestinis saulė, pienas, baltas, kelti.
laivas, šienas, dalgis, kampas.
Dvibalsio ui ir mišriųjų dvigarsių i, u+l, m, n, r tvirtapradė prigaidė žymima kairiniu kirčio ženklu uiti, tiltas, minkštas, dulkė, dumti.
Tik tvirtagalę prigaidę turi ilgieji skiemenys, kurių pagrindą sudaro pailgėję balsiai a, e žalias, vasara, važiavo, apkasas, medis, geras, saulelė, veda.
Skiemanys su balsiais a, e negali būti tvirtapradžiai, jei tie balsiai nėra dvibalsių ar mišriųjų dvigarsių dėmenys.Vadinasi, tokių skiemenų kirtis negali būti žymimas dešininių kirčio ženklu ašara, kaminas, braškė, karas, kraštas, apnašos, mesti, plonesnis.
IŠIMTYS:vyr. g. įvardžiuotinių formų vns. naudininkas (baltajam, gerajam, jaunajam.)

Pakutinio skiemens kirčiavimas

1)jei paskutinis žodžio skiemuo yra kirčiuotas ir trumpas, jo kirtis žymimas kairiniu ženklu visi, naktis, naktimis, graži, peenki, penkis, veži, eini, vežu, einu, gera, penkta, medines, dėžutes, trise, nebe.
2)jei paskutinis žodžio skiemuo yra kirčiuotas ir ilgas, jo priegaidė yra tvirtagalė

Ši taisyklė galioja ir vienskiemeniams nekaitomiems žodžiams arklys, arkliai, eilė, nakties, akmuo, jie, dabar, geryn.

kai, ar, dėl, ir, kaip, kol, kur, per, po, prie, vėl, ten

3)paskutiniame skiemenyje kirčiuojamo naudininko priegaidė visada yra tvirtapradė geram, patraukliam, penktam, visam, laukams, man, jam, jiems, penkiems, žmonėms, akims.

4)tvirtapradę priegaidę kirčiuotame paskutiniame (arba vieninteliame)žodžio skiemenyje gali turėti:

a)kai kurios veiksmažodžių formos

b)apie 20 įvairių nekaitomų žodžių

tylėk, stovėk, rašyk, ra

agauk, nešiok, važinėk, tylėt, stovėt, rašyt, ragaut, važiuot.

beveik, pusiau, visai, rytoj, poryt, vakarop. rudeniop, tiesiog, anot, užuot, dar, gal, jei, jog, lyg, nors, tiek, kiek, vien.

Priešpaskutinio skiemens taisyklė

Jei kaitomojo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, kirtis visada nušoka į galūnę:
1)vienaskaitos įnagininke, turinčiame galūnes a, e, u ir daugiskaitos galininke

ranką-ranka, rankas
septintą-septintu, septintus.
2)moteriškosios giminės vienaskaitos vardininke, turinčiame galūnę –a

ranką-ranka
mokyklą-mokykla
dukrą-dukra.
3)veiksmažodžių esamojo ir būtojokartinio laiko 1-ajame ir 2-ajame asmenyje šaukia-šaukiu, šauki
šaukė-šaukiau, šaukei
buvo-buvau, buvai.
Vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke, veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko 1-ajame ir 2-ajame asmenyje kirtis į galūnę nenušoka, jei:
1)priešpaskutinio skiemens priegaidė yra tvirtapradė

darbą-darbu, darbus
auga-augu, augi.
2)kirčiuotas yra ne priešpaskutinis , o tolesnis nuo galo skiemuo pasiuntinį-pasiuntiniu, pasiuntinius
pratina-pratinu, pratini.
Pastaba:kirčiuojant šią taisyklę galima taikyti ir atvirkščią. rezultatu, rezultatus-rezultatą

Leave a Comment