Kazys Binkis

Kazys Binkis -20a pradžios poetas, futuristas. Jo avangardiniuose eilėraščiuose dominuoja vėjavaikiškumas. Išsakytas jaunatviškas požiūris , kuriamas judraus pasaulio vaizdas. Minėti Binkio poezijos bruožai būdingi ir eilėraštyje ,,Vėjavaikis“.
Teksto pavadinimas nurodo kūrinio nuotaiką ir nusako tai, apie ką bus kalbama. Vėjavaikiškas- tai nerimta, nenustygstantis vietoje, padūkęs linksmas, nepastovus, smarkus. Toks turbūt bus ir eilėraščio lyrinis aš.
Analizuojamas tekstas pradedamas lyrinio aš minčių išsakymu , savęs apibūdinimu. Eilėraščio žmogus yra linksmas, nenustygstantis vietoje, išskirtinis savo galiomis pasikinkyti ,,jauną veja“ apkabinti ,,vėtrą šaunią“, drįstantis lenktyniauti su pavasariu. Šiitie ypatingi žmogaus gebėjimai vyksta atviroje erdvėje , aprėpiančioje visą pasaulio erdvę. Taigi pirmame posme kuriamas jaunatviško žmogaus vaizdas, kurį lemia ir pavasaris, jaunystės ir atgimimo simbolis.
Antrame posme kalba pats lyrinis aš. Jo kalbėjimo intonacija pakylėta. Tai energingas žmogus. Drąsiai einantis savo pasiringtu keliu naikindamas, bet kokias kliūtis: Gulbės-kelią!/ Gervės kelią!“. Eilėraščio žmogus save sureikšmina, jaučiasi esąs pasaulio Viešpats. Antrasis posmas tęsia pirmame išsakytą požiūrį i save: aš jaunas, smarkus, energingas, nepaisantis jokių kliūčių.
Trečiame posme toliau kalbama apie neregėtas , ypatingas žmogaus gaalias, kurios lyginamos su vėtra ir yra tokios stiprios , kad nuo jų ,,Išsiskirstė žvaigždės visos,/ Mėnuo nuo dangaus paspruko“. Žmogus save lygina su gamta, tai yra su viską galinčia ir jokių ribų nepaisančiu vėju.
Ketvirtas posmas, pradedamas lyrinio aš retoriniais klausimais: ,,

, Kas man vėtrą paviliotų?/ Kas man vėją pažabotų?“. Atsakymų i šiuos klausymus negali būti , nes eilėraščio žmogaus troškimas valdyti gamtos pasaulį yra nerealus, neįmanomas , todėl jis ir lieka vienas, su savo troškimais , poreikiais: ,,Debesų keliu plačiuoju/ Tik aš vienas tevažiuoju.“.
Paskutiniame eilėraščio posme lyrinis aš, kreipiasi į pavasarį : ,,Lik, pavasari , tarp pievų!” Vėl akivaizdus savęs sureikšminimas. Lyrinis subjektas pavasariui liepia gaudyti ,, savo varles“, pats įsivaizduoja jog gali pralenkti vėją.
Kazio Binkio eilėraščio ,,Vėjavaikiškas“-tai kūrinys , kuriame vaizduojamos jauno energingo žmogaus neregėtos galios ir troškimai, kurie niekada neišsipildys,- pralenkti vėją .Eilėraštis linksmas , pakylėtas , dinamiška- toks kokie ir buvo Kazio Binkio kūriniai

Leave a Comment