Kazimieras Būga
Gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje (Zarasų r.) – mirė 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje. Palaidotas Kaune.Pirmasis lietuvių kalbininkas profesionalas.Mokėsi pas kaimo daraktorių. Lankė rusiškas mokyklas Dusetose, Zarasuose, Peterburge. 1897 m. įstojo į kunigų seminariją, bet nebaigė. Nuo 1899 m. tarnavo Peterburgo meteorologijos observatorijoje. 1900 m. paskelbė straipsnį „Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“. 1902 m. susipažino su K.Jauniumi, tapo jo asmens sekretoriumi. Pradėjo kaupti lietuvių kalbos žodyno duomenis. Peterburgo lietuvių inteligentų padedamas, pasirengė ir išlaikė eksternu brandos atestato egzaminus. 1905 m. įstojo į Peterburgo universitetą, studijavo slavistiką, kalbotyrą. 1907-1910 m. leido straipsnių seriją „Kalbos dalykai“. 1908 m., surašęs K.Jauniaus mintis, išleido „Aistiškų studijų“ I d. 1909 m. parašė tos dalies autokritiką. Studijuodamas universitete, parašė straipsnių lietuvių kalbos mokslo ir praktikos klausimais. 1909 m. vasarą Seinuose suvažiavę lietuvių kalbininkai pavedė K.Būgai parašyti rašybos vadovėlį. 1911 m. išspausdinta studija „Apie lietuvių asmens vardus“ (tai pagrindai senosios ikikrikščioniškos lietuvių antroponimijos tyrimams), straipsniai apie dvibalsio „ui“ ir priebalsio „z“ lietuvių kalboje kilmę. 1912 m. baigęs universitetą paliktas J.Bodueno de Kurtenė vadovaujamoje lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. Redagavo Juškų žodyno 3 t., jį papildydamas savo kartotekos duomenimis. 1912 m. studijoje „Lituanica“ chronologizavo seniausius lietuvių kalbos slavizmus. Apie 1912-1913 m. susidarė nuoseklią savo rašybos sistemą (straipsnis „Dėl mūsų rašybos“). „Rašybos mažmožiai“. 1914 m. tobulinosi Karaliaučiaus universitete. 1914 m. „Vaire“ išspausdino devyniolika „Kalbos mažmožių“ straipsnių (šią seriją tęsė „Švietimo darbe“). 1916 m. paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu. 1917-1919 m. profesoriavo Permės, o 1919-1920 m. Tomsko universitetuose. 1920 m. grįžo į Lietuvą. Parsivežė apie keturis pūdus (rusų svorio matas, lygus 16,38 kg) lapelių. Vėliau sukaupė dar apie 10-13 pūdų. 1921 m. išėjo studija „Priesagos -ūnas ir dvibalsio uo kilmė“, 1923 m. studija „Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė“, 1924 m. – „Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje“, „Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje“. 1922 m. paskelbė studiją „Visų senieji lietuvių santykiai su germanais“. 1923-1924 m. vokiečių kalba išspausdintas darbas „Metatonija lietuvių ir latvių kalbose“. Profesoriavo Lietuvos universitete. Pirmasis pradėjo skaityti lietuvių dialektologijos kursą. Rašė mokslo darbus. Susirašinėjo su pasaulio baltistais, slavistais, indoeuropeistais. 1924 m. pasirodė pirmasis „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinis (įvadas ir 80 žodyno puslapių). Rankraščiais liko K.Būgos sudarytų medžiagos rinktinių lietuvių kalbos fonetikai, kirčiavimui, morfologijai, žodžių darybai ir sintaksei tirti. Prisidėjo prie lietuvių bendrinės kalbos kūrimo. Daug nuveikė leksikografijos, leksikologijos, hidronimijos, lietuvių kalbos istorinės gramatikos, dialektologijos, bendrinės kalbos kūrimo srityse. Buvo numatęs parašyti mokslinę istorinę lietuvių kalbos gramatiką.
Kartu su M.Palioniu parengė komedijų mėgėjų scenai: „Dėdė atvažiavo“, „Geriau vėliau negu niekad“.