Kalbotyros klausimai ir atsakymai
1.Kas parašė ir kada buvo išspausdinta pirmoji lietuvių kalbos gramatika?
Pirmoji žinoma lietuvių kalbos gramatika buvo išleista 1653m.Karaliaučiuje.Ją lotyniškai parašė Danielius Kleinas.
2.Kurias žinai lietuvių kalbos gramatikas,išėjusias XVII-XIX a.?
Pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką parašė vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris.1876m.Halėje išėjo kita labai vertinga taip pat vokiečių kalba parašyta lietuvių kalbos gramatika.Jos autorius-Prūsijos lietuvis Frydrichas Kuršaitis.Minėtina dar originali, labai vertinga Kazimiero Jauniaus “Lietuvių kalbos gramatika”, išleista Sankt Peterburge 1911m.lietuvių,1916-ir rusų.
3.Nurodyk svarbesnes XIX-XX a.gramatikas.
Pirmąją norminę lietuvių bendrinės kalbos gramatiką parašė žymusis mūsų kalbininkas Jonas Jablonskis.Vėliau J.Jablonskis išleido dar dvi lietuvių kalbos gramatikas.Pastaroji yra pati svarbiausia.Didžiausia ir išsamiausia yra Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto išleista trijų tomų “Lietuvių kalbos gramatika”.Remiantis naujausiais lietuvių kalbos tyrimais ir ankstesne patirtimi parengta ir 1994m. (papildytas ir pataisytas leidimas-1997m.) išleista vienatomė “Dabarties lietuvių kalbos gramatika” (redaktorius Vytautas Ambrazas).Šią gramatiką rašė keliolika žymiausių lietuvių kalbininkų.
4.Kas ir kada išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną?Kuo jis svarbus?
Pirmasis lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje apie 1620m. ,autorius – Konstantinas Sirvydas.Tai vienintelis žodynas Lietuvoje iki pat XIX a.Jis daug prisidėjo norminant ir turinant lietuvių kalbą.
5.Kuriuos žinai XVII-XIX a. žodynus?
Ypač reikšmingas Frydricho Kuršaičio žodynas.Minėtinas ir apie 1850-1864 m. parašytas Simono Daukanto lenkų-lietuvių kalbų žodynas,kuriame yra apie 38000 žodžių.Lietuvių kalbotyrai labai svarbus Antano Juškos žodynas.Jį Rusijos mokslų akademija leido net 25-erius metus (1897-1922).Iš visų lietuvių kalbos žodynų reikšmingiausias,didžiausias,išsamiausias yra daugiatomis “Lietuvių kalbos žodynas”.Jo sumanytojas ir pirmasis leidėjas yra Kazimieras Būga.
6.Kuris žodynas yra svarbiausias lietuvių leksikografijos darbas?Kodel?
Didysis “Lietuvių kalbos žodynas” Kazimiero Būgos yra pats svarbiausias lietuvių leksikografijos darbas.Šis žodynas nėra pabašus į jokius kitus žodynus.Jis apima ir dabarties bendrinės kalbos,ir visų tarmių ,ir senųjų raštų leksiką.
7.Kada prasidėjo mokslinis lietuvių kalbos tyrimas?
Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmes pradėta nuo XIX a.vidurio.
8.Nurodyk,kuo lietuvių kalbos mokslui yra nusipelnę A.Šleicheris ir F.Kuršaitis?
1856m. Prahoje A.Šleicheris išleido vokiškai parašytą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką,netrukus pasirodė lietuvių kalbos chrestomatija (tekstų rinkinys).A.Šleicheris pirmasis parodė, kaip reikia tirti gyvąją kalbą.Frydrichas Kuršaitis pirmasis moksliškai aprašė mūsų gimtosios kalbos priegaides,ištyrė kirčiavimą ir nustatė kirčiuotes.Jo gramatika ir žodynas ir dabar kalbos mokslui yra didžiai vertingi.
9.Pasakyk svarbiausius A. ir J. Juškų, A.Baranausko ir K.Jauniaus nuopelnus lietuvių kalbos mokslui.
Vieni pirmųjų lietuvių,savo gimtosios kalbos lobių kaupimu ir jų tyrimu susirūpino broliai Antanas ir Jonas Juškos.Antanas Juška visą amžių rinko lietuvių tautosaką ir žodžius.Jonas kaupė lietuvių tarmių duomenis ir rūpinosi brolio palikimo leidimu.Antanas Baranauskas sukaupė daug tarmių duomenų,vykusiai suskirstė pačias tarmes,sukūrė naujų žodžių.Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos mokslui svarbi jo gramatika ir tarmių aprašai.
10.Kuriose lietuvių kalbos mokslo srityse daugiausia yra dirbęs K.Būga?
Iš pradžių dirbo privačiu mokytoju,vėliau gavo tarnybą Sankt Peterburgo abservatorijoje.Plačiai įsitraukė į šio miesto lietuvių visuomeninį gyvenimą,bendradarbiavo spaudoje.Tačiau labiausiai jį viliojo kalbos mokslo dalykai.K.Būgą galima laikyti tikruoju lietuvių kalbos mokslo Lietuvoje kūrėju.
11.Kuo K.Būga nusipelnė lietuvių leksikologijai?
Daugiausia jis yra nusipelnęs lietuvių kalbos leksikologijai.K.Būgos palikta milžiniška žodyno kartoteka sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam “Lietuvių kalbos žodynui”.Jis yra paskelbęs labai daug gerų etimologijų,nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę,lietuviškų asmenvardžių darybą.
12.Kuriuos žinai J.Jablonskio darbus praktiniais lietuvių kalbos klausimais?
Privačiai mokė turtingųjų vaikus.Tik 1889 m. jam pavyko įsitaisyti mokytoju Mintaujos gimnazijoje.Šiauliuose jis mokė vietos inteligentų vaikus lietuvių kalbos ir rinko kalbos duomenis.Taisė pradėtų leisti lietuviškų laikraščių kalbą,vėliau vertėsi spausdindamas taisyklinga kalba parašytas pigias lietuviškas knygas.Mokė lietuvių ir lotynų kalbų įstaigose, lietuvių gimnazijose.Vadovavo vidurinių mokyklų kursams.Dėdtė universitete.
13.Su kokiomis bendrinės kalbos negerovėmis kovojo J.Jablonskis?
J.Jablonskis nepaprastai atkakliai ujo ano meto rašomosios kalbos blogybes:tas pačias kalbos klaidas kantriai taisydavo po kelisar net keliolika kartų,kol mūsų žurnalistai ir rašytojai nuo jų atprasdavo.Taip veikdamas jis yra išgujęs daugybę svetimybių.Kovodamas su kalbos negerovėmis, J.Jablonskis stengėsi įdiegti ir yra įdiegęs mūsų rašomojoje kalboje labai daug iš liaudies bei tarmių paimtų gražių lietuviškų žodžių ir posakių.
14.Kuo lituanistikai svarbūs P.Skardžiaus ir A.Salio darbai?
Prano Skardžiaus didžiai vertingi jo mokslo veikalai “Slaų skoliniai lietuvių kalboje” (vokiškai), “Daukšos akcentologija”, “Lietuvių kalos kirčiavimas” ir ypač “Lietuvių kalbos žodžių daryba”, kurioje , remdamasis įvairių indoeuropiečių kalbų faktais, nagrinėja lietuvių kalbos vardažodžių,veiksmažodžių,sudurtinių žodžių darybą.P.Skardžius įsteigė ir redagavo žurnalus “Kalba” ir “Archivum philologicum”.Jis parašė ir išleido 8 knygas,paskelbė apie 800 straipsnių.Jo kūrybinis palikimas dabar Lietuvoje tapo prieinamas: išleisti jo “Rinktinių raštų” 5 tomai.
A.Salys daugiausia nusipelnė lietuvių dialektologijai.Svarbūs ir jo lietuvių kalbos fonetikos tyrimai.Nuo 1950 m. įsitraukė į užsienyje leidžiamo didžiulio “Lietuvių rašomosios kalbos žodyno” (5 tomai,vokiškai) sudarymo darbą. Jo lituanistinių darbų rinkinys (4 tomai) buvo išleistas Romoje 1970-1992 m.,taigi mokslininkams nesunkiai A.Salio darbai prieinami.
15.Kokius dar žiai lietuvių kalbininkus ir jų darbus?
Jurgis Gerulis paliko reikšmingų vokiškai rašytų darbų apie Lietuvių ir kitas baltų kalbas,lietuvių tarmes.Juozas Balčikonis parašė daug straipsnių praktiniais kalbos klausimais,ujo spaudos kalbos negeroves,pavyzdinga kalba vertė jaunimui knygas,ypač pasakų rinkinius.Labai daug nuveikė lietuvių leksikografijoje(sudarydamas žodynus), toliau leisdamas K Būgos pradėtą didįjį lietuvių kalbos žodyną.Janis Endzelynas parašė didžiulę mokslinę latvių kalbos gramatiką,papildė ir redagavo Karlio Miūlenbacho latvių kalbos žodyną.Lietuvių kalbos mokslui reikšmingi dar du J.Endzelyno veikalai – “Senovės prūsų kalba” ir “ Baltų kalbų garsai ir formos”.
16.Išvardyk užsienio šalių kalbininkus,tyrusius lietuvių kalbą.
Minėtini rusų kalbininkai Vladimiras Toporovas,Viačeslavas Ivanovas,ukrainietis Anatolijus Nepokupnas.Lenkai- Janas Otrembskis,Ježis Kurilovičius,Janas Safarevičius,Voicekas Smočinskis,vokiečiai- Ernstas Frenkelis,Jochenas D.Rangė,raineris Ekertas,Volfgangas Šmidas,Fryrichas Šolcas ir kiti,norvegas Christianas Stangas,italai- Pietras Umbertas Dinis ir Gvidas Mikelinis,JAV-Viljamas Šmolstygas ir kt.
17.Pasakyk kalbininkų sukurtus naujadarus.Nurodyk jų autorius.
K.Sirvydas :kokybė,kupranugaris,mąatytojas,pratarmė,pažanga,rodyklė,spaustuvė,taisyklė,virtuvė.
Simono Daukanto :laikrodis,prekyba,vietovė,būdvardis,laipsnis,kalbs dalys ir kt.
Antano ir Jono Juškų : galūnė,skiemuo,skaitvardis,įvardis,šaknis.
K.Jauniaus:priegaidė,priesaga,priešdėlis,veiksmažodis,prieveiksmis,asmuo.
K.Būgos:boba,krėslas,kūdikis,labas,liaudis,marios,riba,sarmata,skriauda,vilna.
J.Jablonskio:vienaskaita,daugiskaita,asmenuotė,bendratis,nuosaka,giminė,galininkas,vietininkas,jungtukas,ateitis.
A.Salio:požiūris,rankinukas,staigmena.
18.Kurios mokslo įstaigos rūpinasi lietuvių kalbos tyrimu?
Lietuvių kalbos institutas (direktorius J.Balčikonis), vėliau jis paverstas Lietuvių kalbos ir literatūros institutu.Antrasis lietuvių kalbos tiriamasis centras- Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedros.Vilniaus pedagoginis universitetas,Šiaulių universitetas,Klaipėdos universitetas.Be Lietuvos,lietuvių kalba gana plačiai tiriama ir kituose kraštuose:Rusijoje,Lenkijoje,Vokietijoje,Norvegijoje,Italijoje.
19.Pasakyk,kuriuos žinai kalbos praktikos leidinius.
“Kalbos praktikos patarimai” (1976-1985), “kanceliarinės kalbos patarimai” (1993,1994,1998,2000), Aldonos Paulauskienės ir Danutės Tarvydaitės “Žodyno normos ir dabartinė vartosena” (1998), Jono Šukio “Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai:vartosena ir normos” (1998),danguolės Mikulėnienės “Kaip nereikia kalbėti” (1991) ir kt.1999m. išleista “Lietuvių kalbos enciklopedija” (parengė Kazys Morkūnas,redagavo Vytautas Ambrazas).
20.Pasakyk žinomus kalbinius žurnalus.
“Baltistica”, “Gimtoji kalba”, “ kalbos kultūra”, “Lietuvių kalbotyros klausimai”, “Lituanistica”, “Žmogus ir žodis” ir kt.Nemaža vietos kalbotyrai skiria ir žurnalas “Gimtasis žodis”.