kalbos kultūra

KALBOS KULTŪRA.
SANTRAUKA

K.K. DALYKO SAMPRATA. K.KLAIDŲ ŠALTINIAI
• Siauraja prasme – kalbos šaka, kuri rūpinasi bendr k norminimu,

Tyrimu, ugdymu
• K. klaida – tai nenorminis kalbos faktas neatitinkantis bendr. K taisykl.
• Plačiaja prasme – tai ne tik k. klaidos ir jų tyrimas, bet ir susijusi su

Liet k. vieta pasaul šeimoje,

l.k. suskirstymas; rašto raida, bend k susiformavimas;

jos santykis su tarmėm, etiketas irt.t.
4 pagr kalbos klaidų šaltiniai

1. tarmės – mažiausiai toleruojamos fonetikos ir kirt tarmybės

[ vysas, rūdas, muotina, bieg]

kirtis iš galo atitrauk. Į pradžią [laukus – laukus]

2. neoficiali šnekamoji kalba – j – specialus [spcijalus], šnek – specelus

2 balsės į1 – kooperatyvas [koperatyvas]

tarptaut ž.. Sulietuv. – taxas

3. žargonas – tai specifinės ar profesinės gr. Kalba, kurioje yra netaisyklingų ž.

4. kitos kalbos – svetimybės.

LEKSIKOS KLAIDOS
Barbarizmai –
Hibridai – liet. K. šaknis+kt. K. priešd. Da-

Priesag. –ka, -inyčia, -avas, -avoti

(dėkavoti, liuoslaikis) + šaknis
Vertalai – atmintis, davinys, eilė, tampriai,

Pilnas –ai, giliai, aštrus, mylėti, mėgti

Žinoti, mokėti; naudoti, vartoti
Tarptaut. Ž. – dokumentalinis – dokumentinis

Amoralinis – amoralus

Emocinis – emocionalus

TARTIES KLAIDOS
• Žodžio pradžia a/e; ai/ei ekėčios [akėti]; jieškok [ieškok]
• Ž. Šaknyje – tarmė žargonas a) vietoj I, u rašoma y, ū

[krykštas, pūrvai, sūtemos, pesymistas]

b) vietoj e rašoma ė [dėje, išplėčia]

c) vietoj ė raš e [sekmingas, skrybelė, del]
• Neteisingai ė priesagose [ gyyvėsnis, daugėlis]
• Atsigrįžti [atsigręžti], pagelba [pagalba], nusimina [nusimena]
Po I pasaulinio karo buvo įvesti – ch, f, h.

MORFOLOGIJOS KLAIDOS
1. Priesag. –ėjas, -ovas, -tojas, netinka įrankiams

pakrovėjas – kroviklis.
2. priesag. –inis, netinka vietoj –ai

psichiniai – psichiškai
3. priešd. – at-, pa-, pra-, pri-, už-.(atremontavo,

pakvietimas, pravedė, priduoda, užskaitė)
4. nevartot. vyr. g. daikt. mot. Pr

rofesijai.

(direktorius Butkienė)
5. sangraž. formos nevart. Kur veiksmas nevyksta savaime.

(išsinuomoja butas.)
6. padalyv. nevart. to paties veikėjo šalutiniam veiksmui

reikšti asmen. sakiniuose.(vart. Pusd. Dalyv.)

(atsižvelgiant (= atsižvelgdamas) isusidariusią padėtį

įsakau atlikti tokius darbus.

SINTAKSĖS KLAIDOS
1. linksnių vart. Klaidos

vard. – nevart. Neapibrėžt. Daiktų kiekiui, daliai reikšti

(grupėje atsirado nesutarimai (= nesutarimų))

kilm. – nevart. Datai laikui (atvyksiu kovo penkto)

nevart. Su veiksm. Prieiti (prieiti išvados

[prie išvados])

naud. – nevart. Konkretaus laiko ribai reikšti kai nežymima

paskirtis. (kovo pirmai [pirmą] dienai buvo atlikta užduotis)

nevartotinas su atitikti (nuorašas atitinka originalui [originalą]

gal. – nevart neapibrėžt. Daikt kiek. (reikalinga sekretorė mokanti

užsienio kalbas [kalbų])

nevart su atstovauti ( atstovauti Lietuvą [lietuvai])

įnag. – nevart būviui reikšti. (saraše jis buvo pirmuoju [pirmasis]

nevart su būdv. (ar lengva žmogui būti geru [geram])

vart su būdv vadinti, laikyti, skelbti, pripažinti

(skelbti pasibaigusiu)

viet. – pagr reikšm laikas, vieta (visumoje[iš esmės] darbas geras)
2. prielinksnių vartojimo klaidos

ant – (ant ryytojaus [rytoj]

į – (kartą į [per] metus)

pas – nevart nuosavybei reikšti (kreipkis pas [į] dizainerius)

prie – (ir prie geriausių norų. Prie progos. Prie ko čia aš)

virš – (uždirba virš [per 1000] tūkstančio)
3. sakinių sandaros klaidos
• Nevart sudėt verstinis jungt o taip pat
• Dal gi nevart priešingam sujungimui
( jis mušė gi [o] mes tik žiūrėjome)
• Jungt kad, jeigu, jei nevart su bendrat. Ir sąlygai reikšti
( jeigu tikėti [tikėtume] trenerias)

DIDŽIOSIOS PASAULIO KALBOS
1. kinų 1 mlrd.
2. anglų 320 mln.
3. ispanų – 280 mln.
4. hindi – 230 mln.
5. portugalų – 180 mln.
6. bengalų – 170 mln.
7. arabų – 160 mln.
8. rusų – 150 mln.
9. japonų – 130 mln
10. vokiečių – 110 mln.
Tarptautinės: anglų, pranc., kinų, rusų, ispanų

KALBŲ ŠEIMOS, INDOEUROPIEČIAI
• APIE 30 šeimų
1. indoeuropiečių
2. ugrų-finų – suomiai, estai, ve

engrai.
3. semitų-chamitų – hebrajų, finikiečių, arabų
4. tiurkų-totorių – turkai, turkmenai, uzbekai, kirgizai, kazokai
5. kinų-tibetiečių – kinai, tailandiečiai, vietnamiečiai
6. kaukazo – čečėnai, apchazai,gruzinai
7. mongolų – mongolų, buriatų
8. paleoazinės – čiukčių
9. amerikos indėnų – majų, actekų
10. afrikos – bantu, par
11. vienišos – japonų, korėjiečių

INDOEUROPIEČIAI
1. baltai
2. slavai – rytų – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai

vakarų – lenkai, čekai, slovakai

pietų – slovėnai, makedonai, serbai, kroatai, bulgarai
3. germanai – anglai, vokiečiai, švedai, danai, norvegai, islandai, žydai
4. romanai – italai, prancūzai, ispanai, portugalai, moldavai
5. indai-iranėnai – hindi, persai, čigonai, bengalai, tadžikai, afganai
6. keltai – airiai, škotai.
7. graikai
8. armėnai
9. albanai
10. hetitai
11. tocharai

BALTAI
1. vakarų – prūsai, jotvingiai (jieznas, užnemunė)
2. rytų – Lietuviai, Latviai, Kuršiai (skuodas, kretinga),

Sėliai (rokiškis zarasai), Žiemgaliai (Šiaul,Žag,jonišk,lat)

PRŪSŲ K.
Karaliaučius, Latvija
• pati archaiškiausia iš baltų
• turi rašyt pam. 1. 3 spausdinti katekizmai I – 1545m

2. rankraštiniai žodynai: a) Grūnavo – 100 ž

b) Elbingo – 802 ž
• išliko senovinis ei – Deiwis – Dievas; prei – prie
• yra ž senesnių už liet. Lat – dadan – pienas, aglo – lietus.
LATVIŲ K
• Naujoviškiausia, neturi š, ž simts, zirgs, nėra an, en – roka, pieci
• Kirtis 1 skiemenyje
• 1 knyga kastekizmas – 1585m viūlnius ; kalba 1,5 mln. Žm.

LETUVA
• 1 knygas 1547m
• 1 rašyt textas 1503m
• 1 l. k. žodynas 1620m k. Sirvydo Lotynų – lenkų – Lietuvių
• 1 gramatika 1653m D. Kleinas
L K 6 – 8a atsiskyrė nuo latvių ir ėmė skilti į tarmes.

LIET. K TARMĖS

1) TARMIŲ SKIRSTYMAS
pradėtos 16 a po to 19 a tyrė a. baranauskas ir r. jaunius
• 1964m Girdenis ir zinkevičius suklasifikavo tarmes
1. Aukštaičiai 14 a 1382m
2. žemaičiai 13a 1215m

2) tarmių tyrinėjimo reikšmė
• mažas kraštas daug tarmių
• žemaič ir aukšt skirtingesni už Estus – Suomius
• daug duoda kalbos istorijai
• tarmės bendrk tyr. Šaltinis.

ŽEMAIČIAI
1. Šiaurės – uo, ie > ou, ėi [ douna, šlouta, svėists, šėins]

(mažeikiai, skuodas, salantai, kretinga, teliai, rietavas]
2. pietų – ū, y [ dū

ūna, šlūta, svysts, šyns]

(kuršėnai, šaukėnai, kvėdarna, šilalė, kelmė, tauragė, raseiniai)
3. vakarų – o, ė [dona, šlota, svėsts, šėns]

(klaipėda, priekulė, šilutė)
• kitos ypatybės.
1. o, ė – ilgieji b >uo, ie [muotina, muok, tievs, bieg]
2. ai, ei > a, e – [ vaks, dakts, darba, sveks, rekals]
3. č, dž > t, d – [jaute, svete, mede, gaide, žalte]
4. u, i > o, ė – [mosė, skot, mėšks, plėkė, skot]
5. am, an, em, en > om, on, ėm, ėn [somonos, pėmpė, švėnts]
6. ą, ę > 1. an, en [žansis, skenst, kansnis]

2. on, ėn [žonsis, konsnis, skėnst]

3. o, ė [žosis, kosnis, skėst]

7. trupina galūnes džn išmeta balsį [bieg, kalns, sied]

8. neturi būt. dažn. l. [liuob, liūb, liob – dirbti/dirbs]

9. pylė, drobynos, cyvulis, kriupis, blezdinga, ledžingos, staibis

brėkšta, grobai, kriokti, smagus, kūlis

AUKŠTAIČIAI
1. vakarų – šiauliškiai – trumpina g.[kalns, ein];

žagarės šnekta – šlekiuoja

kauniškiai – kaip bendrinė kalba

2. pietų – keičia ą ę > ū y [žūsis, skysta]

dzūkuoja 1) č,dž > c, dz [jauciai, medziai, dzeugsmas]

2) t,d > c, dz (tik prieš i, y, ie ) [cik, ciek, gaidzys

dziena, durys, dzidelis]
3. rytų – keičia viską am an em en > um un im in.[sumtis, kūsnis]

1. panevėžiškiai – trumpina [ žmogs, ein, tak]

2. širvintiškiai – ilgina trumpuosius balsius [myškas, rūdas]

3. anykštėnai – a > o [rotas, vorna, nomas]

4. kupiškėnai – a >o; e, ė > a ( žodžio gale ir prieš kt. prieb.)

[kata, korva, bagu bėgi baga, lapa, tavas)

5. uteniškiai – o > a [ iš pa utenas]

6. vilniškiai – dzūkuoja – pietiniai – pagal abi ypatybes

šiauriniai – pagal 1.

.
• Vakarų – skersė, kažkis, gymis
Pietų – keltuva, vyrokštis, vyriščias, mergšė
Rytų – atšlaimas, melmas, varvas, ažvačia

LIT. VARDŲ KULTŪRA
• liet yra per 3000 vardų
I Senieji lietuviški baltiški vard. [Vytautas, Algirdas] 20 – 22 proc
II. Kalendoriniai krikštavardžiai 45 – 48 proc.
1. Hebraiški [adomas, ieva, jonas, juozas, simonas, ona, marija]
2. Graikiški [jurgis, petras, andrius. Zenonas, agnė, steponas]
3. lotyniški [antanas, povilas, ignas, donates, julija, emilija, felicija, valent.)
4. germaniški [aloyzas, bernardas, karolis, genovaitė]
5. slaviški [česlovas, stanislovas]
III. Nauji lietuviški vardai 20 a ir vėl. 18 – 20 proc.
1. mitologiniai [aušra, austėja, gabija, laima, milda]
2. literatūriniai [jūratė, kastytis, živilė, gražina, šarūnas]
3. vietovardiniai [vilija, neringa, aistė, nida, jotvingė]
4. nauji padaryti iš bendrinių ž.[ rytis, dainius, audrius, gintaras, eglė, rasa rūta]
IV. nauji skolinti vardai

[Violeta, Odeta, Loreta, Sandra, Edgaras, Ligita]
V. ultramodernūs iki 5 proc.
• L minkštinimas Valdas, Alma
• Neteisingas mot v kirtis [Rita Rasa Ligita]

RAŠTO RAIDA
20000 – 10000 pr. m e pirmieji piešiniai
piktografija, ideografija, fonografija
taškas vąšelis brukšnelis – diaktriniai
skyrybos ž. punktuacija

Leave a Comment