kalbos kultūra

KALBOS KULTŪRA.SANTRAUKA

K.K. DALYKO SAMPRATA. K.KLAIDŲ ŠALTINIAI• Siauraja prasme – kalbos šaka, kuri rūpinasi bendr k norminimu, Tyrimu, ugdymu• K. klaida – tai nenorminis kalbos faktas neatitinkantis bendr. K taisykl.• Plačiaja prasme – tai ne tik k. klaidos ir jų tyrimas, bet ir susijusi su Liet k. vieta pasaul šeimoje, l.k. suskirstymas; rašto raida, bend k susiformavimas; jos santykis su tarmėm, etiketas irt.t.4 pagr kalbos klaidų šaltiniai 1. tarmės – mažiausiai toleruojamos fonetikos ir kirt tarmybės [ vysas, rūdas, muotina, bieg] kirtis iš galo atitrauk. Į pradžią [laukus – laukus] 2. neoficiali šnekamoji kalba – j – specialus [spcijalus], šnek – specelus 2 balsės į1 – kooperatyvas [koperatyvas] tarptaut ž. Sulietuv. – taxas 3. žargonas – tai specifinės ar profesinės gr. Kalba, kurioje yra netaisyklingų ž. 4. kitos kalbos – svetimybės.

LEKSIKOS KLAIDOSBarbarizmai – Hibridai – liet. K. šaknis+kt. K. priešd. Da- Priesag. –ka, -inyčia, -avas, -avoti (dėkavoti, liuoslaikis) + šaknisVertalai – atmintis, davinys, eilė, tampriai, Pilnas –ai, giliai, aštrus, mylėti, mėgti Žinoti, mokėti; naudoti, vartotiTarptaut. Ž. – dokumentalinis – dokumentinis Amoralinis – amoralus Emocinis – emocionalus

TARTIES KLAIDOS• Žodžio pradžia a/e; ai/ei ekėčios [akėti]; jieškok [ieškok]• Ž. Šaknyje – tarmė žargonas a) vietoj I, u rašoma y, ū [krykštas, pūrvai, sūtemos, pesymistas] b) vietoj e rašoma ė [dėje, išplėčia] c) vietoj ė raš e [sekmingas, skrybelė, del]• Neteisingai ė priesagose [ gyvėsnis, daugėlis]• Atsigrįžti [atsigręžti], pagelba [pagalba], nusimina [nusimena]Po I pasaulinio karo buvo įvesti – ch, f, h.

MORFOLOGIJOS KLAIDOS1. Priesag. –ėjas, -ovas, -tojas, netinka įrankiams pakrovėjas – kroviklis.2. priesag. –inis, netinka vietoj –ai psichiniai – psichiškai3. priešd. – at-, pa-, pra-, pri-, už-.(atremontavo, pakvietimas, pravedė, priduoda, užskaitė)4. nevartot. vyr. g. daikt. mot. Profesijai. (direktorius Butkienė)5. sangraž. formos nevart. Kur veiksmas nevyksta savaime. (išsinuomoja butas.)

6. padalyv. nevart. to paties veikėjo šalutiniam veiksmui reikšti asmen. sakiniuose.(vart. Pusd. Dalyv.) (atsižvelgiant (= atsižvelgdamas) isusidariusią padėtį įsakau atlikti tokius darbus.

SINTAKSĖS KLAIDOS1. linksnių vart. Klaidos vard. – nevart. Neapibrėžt. Daiktų kiekiui, daliai reikšti (grupėje atsirado nesutarimai (= nesutarimų)) kilm. – nevart. Datai laikui (atvyksiu kovo penkto) nevart. Su veiksm. Prieiti (prieiti išvados [prie išvados]) naud. – nevart. Konkretaus laiko ribai reikšti kai nežymima paskirtis. (kovo pirmai [pirmą] dienai buvo atlikta užduotis) nevartotinas su atitikti (nuorašas atitinka originalui [originalą] gal. – nevart neapibrėžt. Daikt kiek. (reikalinga sekretorė mokanti užsienio kalbas [kalbų]) nevart su atstovauti ( atstovauti Lietuvą [lietuvai]) įnag. – nevart būviui reikšti. (saraše jis buvo pirmuoju [pirmasis] nevart su būdv. (ar lengva žmogui būti geru [geram]) vart su būdv vadinti, laikyti, skelbti, pripažinti (skelbti pasibaigusiu) viet. – pagr reikšm laikas, vieta (visumoje[iš esmės] darbas geras)2. prielinksnių vartojimo klaidos ant – (ant rytojaus [rytoj] į – (kartą į [per] metus) pas – nevart nuosavybei reikšti (kreipkis pas [į] dizainerius) prie – (ir prie geriausių norų. Prie progos. Prie ko čia aš) virš – (uždirba virš [per 1000] tūkstančio)3. sakinių sandaros klaidos• Nevart sudėt verstinis jungt o taip pat• Dal gi nevart priešingam sujungimui( jis mušė gi [o] mes tik žiūrėjome)• Jungt kad, jeigu, jei nevart su bendrat. Ir sąlygai reikšti( jeigu tikėti [tikėtume] trenerias)

DIDŽIOSIOS PASAULIO KALBOS1. kinų 1 mlrd.2. anglų 320 mln.3. ispanų – 280 mln.4. hindi – 230 mln.5. portugalų – 180 mln.6. bengalų – 170 mln.7. arabų – 160 mln.8. rusų – 150 mln.9. japonų – 130 mln10. vokiečių – 110 mln.Tarptautinės: anglų, pranc., kinų, rusų, ispanų

KALBŲ ŠEIMOS, INDOEUROPIEČIAI• APIE 30 šeimų1. indoeuropiečių 2. ugrų-finų – suomiai, estai, vengrai.3. semitų-chamitų – hebrajų, finikiečių, arabų4. tiurkų-totorių – turkai, turkmenai, uzbekai, kirgizai, kazokai5. kinų-tibetiečių – kinai, tailandiečiai, vietnamiečiai

6. kaukazo – čečėnai, apchazai,gruzinai7. mongolų – mongolų, buriatų8. paleoazinės – čiukčių9. amerikos indėnų – majų, actekų10. afrikos – bantu, par 11. vienišos – japonų, korėjiečių

INDOEUROPIEČIAI1. baltai2. slavai – rytų – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai vakarų – lenkai, čekai, slovakai pietų – slovėnai, makedonai, serbai, kroatai, bulgarai3. germanai – anglai, vokiečiai, švedai, danai, norvegai, islandai, žydai4. romanai – italai, prancūzai, ispanai, portugalai, moldavai5. indai-iranėnai – hindi, persai, čigonai, bengalai, tadžikai, afganai6. keltai – airiai, škotai.7. graikai8. armėnai9. albanai10. hetitai11. tocharai

BALTAI1. vakarų – prūsai, jotvingiai (jieznas, užnemunė)2. rytų – Lietuviai, Latviai, Kuršiai (skuodas, kretinga), Sėliai (rokiškis zarasai), Žiemgaliai (Šiaul,Žag,jonišk,lat) PRŪSŲ K.Karaliaučius, Latvija• pati archaiškiausia iš baltų• turi rašyt pam. 1. 3 spausdinti katekizmai I – 1545m 2. rankraštiniai žodynai: a) Grūnavo – 100 ž b) Elbingo – 802 ž• išliko senovinis ei – Deiwis – Dievas; prei – prie• yra ž senesnių už liet. Lat – dadan – pienas, aglo – lietus.LATVIŲ K• Naujoviškiausia, neturi š, ž simts, zirgs, nėra an, en – roka, pieci• Kirtis 1 skiemenyje• 1 knyga kastekizmas – 1585m viūlnius ; kalba 1,5 mln. Žm.

LETUVA• 1 knygas 1547m• 1 rašyt textas 1503m• 1 l. k. žodynas 1620m k. Sirvydo Lotynų – lenkų – Lietuvių• 1 gramatika 1653m D. KleinasL K 6 – 8a atsiskyrė nuo latvių ir ėmė skilti į tarmes.

LIET. K TARMĖS 1) TARMIŲ SKIRSTYMASpradėtos 16 a po to 19 a tyrė a. baranauskas ir r. jaunius • 1964m Girdenis ir zinkevičius suklasifikavo tarmes1. Aukštaičiai 14 a 1382m2. žemaičiai 13a 1215m 2) tarmių tyrinėjimo reikšmė• mažas kraštas daug tarmių • žemaič ir aukšt skirtingesni už Estus – Suomius• daug duoda kalbos istorijai• tarmės bendrk tyr. Šaltinis.

ŽEMAIČIAI1. Šiaurės – uo, ie > ou, ėi [ douna, šlouta, svėists, šėins] (mažeikiai, skuodas, salantai, kretinga, teliai, rietavas]2. pietų – ū, y [ dūna, šlūta, svysts, šyns] (kuršėnai, šaukėnai, kvėdarna, šilalė, kelmė, tauragė, raseiniai)

3. vakarų – o, ė [dona, šlota, svėsts, šėns] (klaipėda, priekulė, šilutė) • kitos ypatybės.1. o, ė – ilgieji b >uo, ie [muotina, muok, tievs, bieg]2. ai, ei > a, e – [ vaks, dakts, darba, sveks, rekals]3. č, dž > t, d – [jaute, svete, mede, gaide, žalte]4. u, i > o, ė – [mosė, skot, mėšks, plėkė, skot]5. am, an, em, en > om, on, ėm, ėn [somonos, pėmpė, švėnts]6. ą, ę > 1. an, en [žansis, skenst, kansnis] 2. on, ėn [žonsis, konsnis, skėnst] 3. o, ė [žosis, kosnis, skėst] 7. trupina galūnes džn išmeta balsį [bieg, kalns, sied] 8. neturi būt. dažn. l. [liuob, liūb, liob – dirbti/dirbs] 9. pylė, drobynos, cyvulis, kriupis, blezdinga, ledžingos, staibis brėkšta, grobai, kriokti, smagus, kūlis

AUKŠTAIČIAI1. vakarų – šiauliškiai – trumpina g.[kalns, ein]; žagarės šnekta – šlekiuoja kauniškiai – kaip bendrinė kalba

2. pietų – keičia ą ę > ū y [žūsis, skysta] dzūkuoja 1) č,dž > c, dz [jauciai, medziai, dzeugsmas] 2) t,d > c, dz (tik prieš i, y, ie ) [cik, ciek, gaidzys dziena, durys, dzidelis]3. rytų – keičia viską am an em en > um un im in.[sumtis, kūsnis] 1. panevėžiškiai – trumpina [ žmogs, ein, tak] 2. širvintiškiai – ilgina trumpuosius balsius [myškas, rūdas] 3. anykštėnai – a > o [rotas, vorna, nomas] 4. kupiškėnai – a >o; e, ė > a ( žodžio gale ir prieš kt. prieb.) [kata, korva, bagu bėgi baga, lapa, tavas) 5. uteniškiai – o > a [ iš pa utenas] 6. vilniškiai – dzūkuoja – pietiniai – pagal abi ypatybes šiauriniai – pagal 1.• Vakarų – skersė, kažkis, gymisPietų – keltuva, vyrokštis, vyriščias, mergšėRytų – atšlaimas, melmas, varvas, ažvačia

LIT. VARDŲ KULTŪRA• liet yra per 3000 vardųI Senieji lietuviški baltiški vard. [Vytautas, Algirdas] 20 – 22 procII. Kalendoriniai krikštavardžiai 45 – 48 proc.

1. Hebraiški [adomas, ieva, jonas, juozas, simonas, ona, marija]2. Graikiški [jurgis, petras, andrius. Zenonas, agnė, steponas]3. lotyniški [antanas, povilas, ignas, donates, julija, emilija, felicija, valent.)4. germaniški [aloyzas, bernardas, karolis, genovaitė]5. slaviški [česlovas, stanislovas]III. Nauji lietuviški vardai 20 a ir vėl. 18 – 20 proc.1. mitologiniai [aušra, austėja, gabija, laima, milda]2. literatūriniai [jūratė, kastytis, živilė, gražina, šarūnas]3. vietovardiniai [vilija, neringa, aistė, nida, jotvingė]4. nauji padaryti iš bendrinių ž.[ rytis, dainius, audrius, gintaras, eglė, rasa rūta] IV. nauji skolinti vardai [Violeta, Odeta, Loreta, Sandra, Edgaras, Ligita]V. ultramodernūs iki 5 proc.• L minkštinimas Valdas, Alma• Neteisingas mot v kirtis [Rita Rasa Ligita]

RAŠTO RAIDA20000 – 10000 pr. m e pirmieji piešiniaipiktografija, ideografija, fonografijataškas vąšelis brukšnelis – diaktriniaiskyrybos ž. punktuacija