Kaimo turizmas

ĮVADAS

Kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Kaimo turizmas, kaip sudėtinė turizmo dalis, Lietuvoje taipogi Ir Utenos apskrityje jau turi savo pripažinimą: jis įtrauktas į Turizmo įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Parengta Kaimo turizmo plėtros programa.
Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Kaimo gyventojams tai alternatyvi žemės ūkio šaka.
Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas rodo, kaad ateityje Lietuvoje bus plėtojamas vietinis turizmas. Tačiau dažnai susiduriama su kaimo turizmo problemomis: kaimo turizmo organizavimo įgūdžių stoka, kaimo turizmo paslaugų teikėjų pasirengimo svečių priėmimui praktikos trūkumas, užsienio kalbos barjeras, finansinių išteklių trūkumas, nepakankama informacijos stoka ir rinkodaros veikla.
Siekiant kaimo turizmo plėtros būtina visuomeninės veiklos ir asmeninės kaimo turizmo paslaugų teikėjų iniciatyvos.
.
TYRIMO OBJEKTAS: Kaimo turizmo plėtra Utenos apskrityje.

DARBO TIKSLAS – remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis, išanalizuoti kaimo turizmo Utenos apskrityje plėtros veiksnius bei numatyti kaimo turizmo Utenos apskrityje plėtros galimybes.

Norint pasiekti tiikslą, reikia vykdyti šiuos uždavinius:

1. Įvertinti Utenos apskrities kaimo turizmo potencialą;

2. Išnagrinėti kultūrinių ir gamtinių išteklių įtaką kaimo turizmo plėtojimui;

3. Išsiaiškinti nuolat kintančius kaimo turizmo paslaugų vartotojų poreikius;

4. Įvertinti esamą kaimo turizmo būklę Utenos apskrityje;

5. Įvertinti palankius ir neigiamus kaimo turizmo plėtros veiksnius;

6. Pateikti pasiūlymus ka

aimo turizmo organizavimo tobulinimui;

TYRIMO METODOLOGIJA:
• Literatūros analizė;
• Kaimo turizmo plėtros galimybių analizė;
• Anketinė apklausa.

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS:

Darbe „Kaimo plėtros perspektyvos Utenos apskrityje” pasiektos tokios profesinės kompetencijos:
• Lietuvos respubklikos įstatymų ir poistatyminių aktų taikymas praktinėje veikloje;
• Turizmo įmonės steigimo dokumentacijos parengimas;
• Finansinių šaltinių ir investicinės rizikos žinojimas ir įvertinimas;
• Turizmo įmonės darbo planavimas;
• Mokėjimas taikyti rinkos ekonomikos ir turizmo marketingo žinias;
• Informacijos rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir panaudojimas;
• Svetingumo programos parengimas;
• Bendravimas su klientais, įvertinant jų amžių, interesus, išsilavinimą ir t.t.
• Turistinės kelionės parengimas; maršruto sudarymas; sąmato, išsamios informacijos pateikimas;
• Valstybinės kalbos mokėjimas;
• Užsienio kalbos mokėjimas;
• Organizacinių klausimų sprendimas;
• Įvairių turistinių žygių pasirengimas;
• Profesinės etikos ir bendravimo kultūros laikymasis.

DARBO STRUKTŪRA:

Darbas “Kaimo turizmo plėtros perspektyvos Utenos apskrityje„ susideda iš tokių dalių: santraukos lietuvių ir užsienio kalbomis, įvado, teorinės dalies, tyrimo, išvadų, darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašo, priedų. Darbe “Kaimo tuurizmo plėtros perspektyos Utenos apskrityje„ pateiktos 3 lentelės ir 20 paveikslų.

Darbe pateiktų lentelių ir paveikslų skaičius

Eil.Nr. Lentelės Nr. Lentelės pavadinimas

1. 1 Pramogų kaime formos.
2. 2 Kaimo turizmo paslaugų vartotojų kategorijos.
3. 3 Kaimo turizmo plėtros SWOT analizė
Eil.Nr. Paveikslo Nr. Paveikslo pavadinimas

1. 1 Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą.
2. 2 Kaimo turizmo struktūra
3. 3 Kaimo turizmo sodybų augimas
4. 4 Kaimo turizmo paslaugos prioritetai patogumams
5. 5 Integruoto kaimo vystymo plėtros komponentai
6. 6 Apklausos dėl atostogų praleidimo būdo procentinė išraiška
7. 7 Apklausos dėl atostogų praleidimo būdo procentinis pasiskirstymas
8. 8 Apklausos dėl atostogų praleidimo vietos Lietuvoje procentinė išraiška
9. 9 Apklausos su kuo mėgstu atostogauti pasiskirstymas
10. 10 Apklausos dėl atostogų praleidimo kaimo turizmo sodyboje procentinė išraiška
11. 11 Apklausos dėl veiksnių, lemiančių ap

psisprendimą atostogauti kaimo turizmo sodyboje procentinė išraiška
12. 12 Apklausos dėl veiksnių, įtakojančių kaimo
turizmo sodybos pasirinkimą procentinė išraiška
13. 13 Apklausos dėl poilsio kaimo turizmo sodyboje privalumų procentinė išraiška
14. 14 Apklausos dėl poilsio kaimo turizmo sodyboje trūkumų procentinė išraiška
15. 15 Apklausos dėl papildomų paslaugų, apsistojant kaimo turizmo sodyboje, pasiskirstymas
16. 16 Apklausos dėl pramogų kaimo turizmo sodyboje paskirstymas
17. 17 Apklausos dėl reikalavimų kaimo turizmo sodybos šeimininkams procentinė paskirstymas
18. 18 Apklausos dėl biudžeto planavimo atostogoms pasiskirstymas
19. 19 Apklausos dėl respondentų amžiaus paskirstymas
20. 20 Kaimo turizmo sodybų specializacijų rūšys

1. KAIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS TEORINIU POŽIŪRIU

1.1. Turizmo samprata, rūšys ir reikšmė

Turizmas – viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių. Savo prigimtimi ir esme turizmas pirmiausia yra keliavimas, kurio metu gaunami nauji potyriai, informacija. Tačiau keliaujant atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, patiriame nuotykių, kuriame, bendraujame, sportuojame. Todėl kartais sunku identifikuoti, kur baigiasi rekreacijos procesas ir prasideda turizmas, ar atvirkščiai.
Panašiai turizmas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme.
Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietoje.[1, 42 psl.]
Turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydimo ar kitokiais tikslais keliauja po šalis ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės vietos ribų. [4, 27 psl.]
Turizmas yra daugiametė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija (W

WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei parą ir trumpiau nei 12 mėnesių ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.
Turizmas apima atostogas darbo atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones, verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.
Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamos bei pailgėjęs laisvas laikas.
Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje. Jis yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja katastrofos, karai, politinių jėgų kaita.

Pvz., 2001 metais Didžiojoje Britanijoje turizmo srautas sumažėjo dėl kempinligės, 2001 metų teroristų išpuolis Jungtinėse Amerikos Valstijose dramatiškai palietė turizmą.
Turizmas taip pat labai konkurencinga industrija. Tų įmonių, asmenų, kurių sėkmė priklauso nuo turizmo, turi pastoviai gerinti produkto kokybę, didinti marketingo komplekso kaip vietovė, esanti už

ž miesto arba didmiesčio ribų.
Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą bei augantį susidomėjimą tokiu turizmu, kuris nedaro žalos gamtai.
Kad lengviau būtų galima operuoti turizmo srities informacija, kelionės įvairiais būdais klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis.
Populiariausias yra turizmo klasifikavimas pagal kelionės tikslą. [4, 82- 83 psl.]
Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis:

1 pav. Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą [4, 83 psl.]

1.2. Kaimo turizmo samprata, raida ir reikšmė

Kaimo turizmas plačiai paplitęs daugelyje pasaulio šalių, tačiau pasigendama visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo. Terminai “kaimo turizmas”, “agroturizmas”, “subalansuotas turizmas” ir “ekoturizmas” reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Jie apima keletą skirtingų sričių, todėl jų samprata – skirtingų autorių nuomonių skirtumo šaltinis.[11, 27psl ]
Kaimas yra teritorinė ir erdvinė samprata. Kaimo vietoves sudaro žmonės, žemė, ir kiti ištekliai, esantys atviroje erdvėje ir mažose gyvenvietėse. Taigi kaimas gali būti apibrėžiamas :

2 pav. Kaimo turizmo struktūra. [4, 28psl.]

Tai ir pramoginis turizmas, kai keliaujama norint pasilinksminti, pašvęsti. Dar visai neseniai Lietuvoje šitokio pobūdžio kelionės į kaimą buvo dominuojančios. Tai kultūrinis – pažintinis kaimo turizmas, kai keliaujama norint pažinti gimtąjį kraštą, kai lankomi kaimo teritorijoje esantys kultūriniai objektai – sodybos, bažnyčios, muziejai, gamtos paminklai ir pan.
Glaudžiai su kaimo turizmu yra susijęs gamtinis ir gamtinis – pažintinis turizmas, nes svarbiausias kaimo turizmo elementas yra gamtinė aplinka. Kai kuriais aspektais su kaimo turizmu yra susiję religinis, etninis bei profesinis turizmas. [4, 99- 100 psl.]
Taigi kaip matome, kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Kaimo turizmo esmę sudaro poilsio paslaugų kaip prekės visuma. Šių paslaugų įvairovė susijusi ne tik su konkrečiu sodybos šeimininko nuosavų išteklių panaudojimu, bet ir su visa kaimo infrastruktūra bei socialine aplinka.
Atskirų regionų gamtos turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros paveldo objektai, palyginti geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui.
Šios paslaugos vis populiarėja tarp šalies miesto gyventojų. Kaimo turizmas tampa pagalbiniu kaimo ūkio verslu, galinčiu duoti 30- 40 procentų pajamų, svarbia regiono plėtros kryptimi.

Kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Tai rodo ir kaimo turizmo rodiklių augimas. Kasmet pradeda veiklą apie 20 naujų kaimo sodybų.

3 pav .Turizmo sodybų augimas

Tai byloja, kad ateityje bus plėtojamas vietinis turizmas. Tam būtina pasiruošti tinkamai, tai yra pasiekti, kad kaimo turizmo sodybos savo svečiams garantuotų ne tik malonų poilsį, bet ir jaukų aptarnavimą.
Kaimo turizmo bumas, taip staigiai šoktelėjęs Lietuvoje, būdingas ne tik reformų išvargintoms Rytų Europos tautoms. Turtingoje ir stabilioje Vakarų Europoje šis verslas klesti daugiau kaip trys dešimtmečiai. Ten fermeriai iš turizmo paslaugų sugeba gauti net pusę visų ūkio pajamų
Kaimo turizmas – tai mažas, bet sparčiai augantis ekonominis sektorius. Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos dalį. Jis gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių. [1, 69 psl ]
Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo ir apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes.
Tačiau turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą. Išaugusi paklausa kaimo turizmui:
 gali įtakoti paslaugų, žemės ar gyvenamų patalpų kainos padidėjimą;

 gali išbalansuoti darbo vietų rinką dėl sezoniškumo;
 žmonės yra viliojami palikti tradicinį žemės ūkio verslą ir verstis alternatyvia žemės ūkio veikla;
 sunku išsaugoti vietinių gyventojų identitetą;
 galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas, užterštumo padidėjimas ir t. t.

Didžiausias pavojus kyla, kai vietinių gyventojų kultūrinis ir etnografinis identitetas tampa vien patogiu turizmo produktu.
Norint pranašauti, kokiu greičiu įmanoma kaimo turizmo plėtra, reikia grįžti į praeitį ir prisiminti kaimo turizmo raidą Lietuvoje.
Kaimo turizmo raidoje galėčiau išskirti tris etapus. Reikia nepamiršti, kad kaimo turizmo raidą lėmė politinė situacija šalyje, nes tai vienas iš pagrindinių rodiklių, įtakojančių kaimo turizmo plėtrą. [11, 36 psl. ]

 Poilsis kaime tarpukario Lietuvoje (1918- 1941).
Kaimo turizmo paslaugos tada buvo dvejopos, priklausomai nuo poilsiautojų poreikių. Pasiturintieji vykdavo ilsėtis į užmiesčio vilas. Jaunimas keliaudavo po šalį, pakeliui apsistodami pernakvoti pas ūkininkus. Dažnai ta nakvynė buvo šieno kupetoje.

 Atostogos kaime kolūkinės sistemos periodu (1945- 1990 m.).
 Kaimo turizmas atkūrus nepriklausomybę (nuo 1991 m.)

Nuo 1994 metų įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 metais turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo sodybų reklama. 1997 metais išleistas pirmas sodybų katalogas. Tais pačiais metais įsikūrusi Lietuvos kaimo turizmo asociacija ėmė aktyviai reklamuoti kaimo turizmo sodybų teigiamas paslaugas.
Darbo autorė norėtų dar panagrinėti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos veiklą ir iškelti retorinį klausimą: “Ar verta tapti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariu?”
Reikia pabrėžti, kad tai savarankiška ne pelno siekianti organizacija, vienijanti Lietuvos kaimo turizmo paslaugų tiekėjus, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Kaimo turizmo asociacijos uždavinys – atstovauti asociacijos narių interesus įvairiose institucijose ir organizacijose, rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, ruošti metodines priemones, kelti asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje ir t. t.

Šiuo metu asociacija vienija per 300 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žemės ūkio mokyklos ir kitos mokymo institucijos ir kai kurių rajonų savivaldybės.
Asociacija turi savo patentuotą ženklą. Tai žaliame fone stovintis baltas gandras. Jis žymi poilsio kaime sodybą – asociacijos narę. Ženklą naudoja asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komfortiškumo) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį. Visos asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas, suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus. Šios komfortiškumo kategorijos nustatomos pagal asociacijos tarybos patvirtintus kvalifikavimo nuostatus.

1.3. Kaimo turizmo vystymo teisiniai aspektai

Kalbant apie verslo kūrimą, gali kilti klausimas, kas tie žmonės, kurie lemia kaimo turizmo verslą ir kodėl jie tai daro. Yra daug pavyzdžių, kad svarbiausia priežastis imtis verslo buvo nepasitenkinimas savo padėtimi, noras nepriklausyti nuo kitų valios, panaudoti sukauptas lėšas. Dažniausiai tai yra energingi, veiklūs žmonės, sugebantys įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai optimistai, nebijantys rizikuoti, nes vertindami save įvertina ir rizikos faktorius, nes sunkumus numato iš anksto. Šie žmonės ieško naudos sau, o tuo pačiu teikia naudą ir visuomenei.
Kaip ir kiekvienam verslui, taip ir poilsio kaime organizavimui yra reikalingas jo įteisinimas. Kaimo turizmo paslaugas gali teikti gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininkai savo sodyboje ar individualiame gyvenamame pastate. Įteisindami kaimo turizmo paslaugas sodyboje, tiekėjai privalo [ 10 ] :
1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 6;
2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas.

Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Poilsiui kaime, kaip ir kaimo turizmo organizavimui, nebūtina steigti įmonių, galima šiai veiklai įsigyti verslo liudijimą.

Pradedantieji teikti turizmo ir poilsio paslaugas įsitikino, kad net ir turint pakankamai lėšų, negalima pradėti šio verslo, neišsiaiškinus kai kurių svarbių sąlygų, tokių kaip: [ 13, 9 psl ]
• Ar iš tikrųjų dabar pats tinkamiausias metas pradėti verslą;
• Į kokį turistą reikėtų orientuotis;
• Ką turiu ir kuo disponuosiu;
• Kaip išradingiau reikėtų pasitelkti tai, kas man naudingiausia;
• Ką turėčiau padaryti, kad niekas nesutrukdytų;
• Kaip vertinti savo konkurentą.

1.4. Gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių
įtaka kaimo turizmo plėtrai

Gamtinė aplinka – tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija. [4, 60psl.]
Formuojant turizmo sistemas ir teikiant paslaugas, gamtinė aplinka paprastai įvardijama gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka.
Pasaulyje yra nemažai teritorijų, atliekančių tik vieną funkciją. Pasikeitus visuomenės poreikiams, keičiasi ir vietovės funkcinė paskirtis. Gamtos ištekliai (žemės naudmenos, miškai, vandenys, klimatas) naudojami ne tik žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiuose, bet ir rekreacijai.
Kaimo turizmas vyksta ne tik kaimo (t.y. iš dalies urbanizuotame), bet ir natūraliame kraštovaizdyje.
Gamtiniai turizmo ištekliai – tai gamtiniai veiksniai, naudojami turistų poreikiams tenkinti. Yra kaimo turizmo plėtros pagrindas [11, 51 psl.].
Tiesioginiai gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai gamtiniai kompleksai, erdvės, teritorijos, kuriose žmogus būna tam tikrą laiką betarpiškai jais naudodamasis turizmo procese.

[1, 12 psl.]

Kaimo turizmo gamtinius išteklius sudaro: [11, 51 psl.]
• Klimatas;
• Turizmui ir rekreacijai tinkantys vandenys;
• Rekreaciniai miškai;

• Augalija;
• Gyvūnija;
• Reljefas;
• Dirvožemis.
Paprastai turizmui yra naudojami ne pavieniai gamtiniai ištekliai, o atskiri jų kompleksai, kaip antai – miškai ir vandens telkiniai, parkai ir turistinės trasos ir t. t. [11, 51 psl.]

Kultūra – tai žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes. [11, 61 psl]

Kultūrinė aplinka nuo senų laikų buvo vienas iš svarbiausių turizmą skatinančių veiksnių.
Kultūrinė aplinka – tai visuomenės veiklos produktas, jos formos ir sistemos, kurios leidžia suprasti atitinkamų ekonominių, informacijų ypatumus, skirtumus. Kultūrinė aplinka perteikia bendruomenės materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį regiono ar pasauliniu lygmeniu.[4, 65 psl.]
Kultūrinė aplinka suteikia galimybę kaimo turiztams dalyvauti kultūriniame gyvenime, susipažinti su liaudies tradicijomis, keliauti po apylinkes, kuriose yra kultūros paveldo vertybių.
Turizmo kultūriniams ištekliams priskiriami archeologijos, mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai, folkloro tradicijos ir liaudies amatai, šiuolaikiniai meno kūriniai ir mokslo laimėjimai, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos pažintiniam, kultūriniam ir kitokiam turizmui. Išnaudojant šias gamtos ir kultūros sąlygas, galima sėkmingai kurti ir plėsti aktyvų poilsį, kaimo turizmo veiklą.
Lietuvos kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas yra didelis, įvairus, patrauklus, išsiskiriantis iš kitų šalių, todėl Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti turistinius produktus.
Tačiau ne visi kultūros paveldo objektai yra parengti turistų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui, įrengiant juose ekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai. Taip pat beveik visi turizmo ir kultūros objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems- nėra reikiamų aikštelių, pandusų, liftų.

1.5. Kaimo turizmo paslaugų organizavimas

Turizmo paslauga – veikla, susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas. [5]
Kaimo turizmo produktu vadinama apgyvendinimo paslauga, kai už nustatytą mokestį ar be mokesčio išnuomojama apgyvendinimui įrengta individuali gyvenamoji patalpa arba atskiri kambariai ir papildomai suteikiamos aktyvaus poilsio galimybės. [1, 102 psl.]
Kaimo turizmo produktą sudaro sodyboje apsigyvenusiems turistams teikiamų paslaugų ir prekių visuma. Tai : [1, 103psl.]
• Gamtinis kompleksas;
• Apgyvendinimas;
• Maitinimas;
• Pramogos;
• Transportavimas;
• Buitinės paslaugos;
• Informacija.
Kaimo turizmo produktas dar nėra suformuotas ir atvykstamojo turizmo firmos kol kas neorganizuoja užsienio šalių turistų poilsio Lietuvos kaimo sodybose. Produktas palaipsniui formuojasi kaip apgyvendinimo ir poilsio paslaugų kaimiškoje aplinkoje paketas bei patalpų nuoma ir paslaugos nedideliems renginiams. Kaimo turizmo produkto perspektyvumas kito turizmo atžvilgiu yra vidutinis.
Pagal siūlomų kaimo turizmo paslaugų lygį ir struktūrą skiriamos trys grupės šių paslaugų: nebrangios sezoninio pobūdžio paslaugos su minimaliu servisu, tipiškos ilgo pobūdžio paslaugos, ištisus metus teikiamos paslaugos su gera infrastruktūra poilsiui ir renginiams.
Apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuria tenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai. [4, 11 psl.]

Reikia pabrėžti, kad apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip šeši nuomojami kambariai (numeriai). Jei kambarių (numerių) skaičius didesnis, tokioms patalpoms taikomi apgyvendinimo paslaugų įmonės reikalavimai. [10]

Turėčiau priminti, jog teikiant su kaimo turizmu susijusias paslaugas, būtina laikytis higienos, sanitarijos, priešgaisrinės apsaugos, patalpų eksploatavimo reikalavimų.
Apgyvendinimas – viena svarbiausių turizmo paslaugų sistemos sudėtinių dalių. [11, 78 psl.]
Kaimo turistams apgyvendinti tinka kaimo sodybos, vasarnamiai, sodo, medžiotojų, žvejų nameliai, individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys.
Organizuojant kaimo turizmą, galioja taisyklė – visur yra panašūs minimalūs reikalavimai būsto kokybei. [1 56 psl.]
Poilsiautojų kaime priėmimas ir aptarnavimas nėra paprastas trumpalaikis svečio priėmimas. Tai verslas, kuris turi daugybę normų ir reikalavimų. Šioje dalyje pateiktos pačios svarbiausios ir būtiniausios žinios pradedantiems kaimo turizmo verslą. Šios dienos vartotojas nori kokybiškos apgyvendinimo paslaugos. Kitaip tariant, turi būti švaru, tvarkinga ir jauku, taip pat privalomos sąlygos asmens higienai palaikyti. Nakvynės ir poilsio kambarys gali būti vienvietis, dvivietis ar šeimyninis, bet jokiu būdu ne „bendrabučio kambarėlis“.

.4 pav. Kaimo turizmo paslaugos prioritetai patogumams [1, 56psl ]

Tačiau kaimo turizmo paslaugų organizavimui kaimo sodybose reikia pasirengti. Nevažiuos turistas net į gražiausią sodybą, jeigu iki jos nebus kelio, o joje – minimalių gyvenimo ir higienos sąlygų.
Būtina sudaryti potencialių kaimo turizmo paslaugų tiekėjų duomenų banką ir inventorizuoti turimas apgyvendinimo patalpas, kad jos atitiktų Valstybinio turizmo departamento nustatytus minimalius reikalavimus patalpoms turistams apgyvendinti, teikiant kaimo turizmo paslaugas.
Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą turės išduoti rajono savivaldybės Turizmo paslaugų komisija.
Ūkininkas ar individualių namų savininkas, norintis teikti kaimo turizmo paslaugą, privalės turėti patentą teikti apgyvendinimo paslaugas. Patentas išduodamas įstatymo nustatyta tvarka,

savininkui pateikus rajono savivaldybės Turizmo paslaugų komisijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį minimalių reikalavimų vykdymą.
Kaimo turizmo paslauga turėtų būti teikiama tik atsižvelgiant į rajono savivaldybės reikalavimus, susijusius su vandens tiekimu ir kanalizacija, atliekų šalinimu, priešgaisrinėmis priemonėmis, higiena- sanitarija, bendru saugumu. Už teikiamų paslaugų kokybę privalo atsakyti kaimo turizmo paslaugų tiekėjas.
Lietuvos rajonų savivaldybės, suteikdamos kaimo turizmo paslaugų tiekėjams kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą, privalės kontroliuoti, kad apgyvendinimo paslaugoms būtų naudojami tik individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys (svirnai, žvejų, medžiotojų nameliai ar pan.), vasarnamiai, sodo nameliai arba kambariai išvardintose patalpose. Apgyvendinimui negali būti skirta daugiau šešių nuomojamų kambarių. Esant didesniam kambarių skaičiui, turi būti taikomi apgyvendinimo paslaugų įmonės reikalavimai.
Kaimo turistų negalima apgyvendinti virtuvėje, pereinamuose kambariuose. Apgyvendinimui skirtose patalpose neturi būti vabzdžių, pelių ar kitokių kenkėjų. Visuose turistų nuomojamuose kambariuose turi būti palaikoma nustatyta temperatūra. Turistams turi būti užtikrinta ramybė ir tyla. Jeigu kambariuose nėra televizoriaus, jis turi būti įrengtas atskiroje patalpoje. Kaimo turizmo paslaugų tiekėjas privalo užtikrinti turistų daiktų saugumą. Šalia namo turi būti įrengta vieta mašinų parkavimui. Turistams turi būti prieinamos pirmosios medicinos pagalbos priemonės bei ryšio priemonės nelaimės atveju.
Pretenzijas dėl kaimo turizmo paslaugų kokybės vartotojai turi pateikti rajono Turizmo paslaugų komisijai. Jei kaimo turizmo paslaugų tiekėjas nesilaiko minimalių reikalavimų patalpoms, pažeidžia įstatymus, Turizmo paslaugų komisija turės sustabdyti jo kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimo galiojimą.
Sėkmė priklauso nuo sodybos, kuriose greta apgyvendinimo paslaugų, organizuojamas ir maitinimas.
Maitinimą kaimo turizmo sodyboje galima teikti šiais būdais: [ 11, 103 psl.]
• Maitinimasis kartu su sodybos šeimininkais;
• Savitarnos virtuvė;
• Viešojo maitinimo įstaigos;
• Mišrūs.

Šiuo metu populiariausias maitinimo būdas – savitarnos virtuvės. Paprastai jų pageidauja tie turistai, kurie suinteresuoti mažinti poilsiavimo išlaidas. Kita vertus, šeimininkai sutaupo nemažai laiko.

Ši paslauga gali būti teikiama dviem būdais: [11, 103 psl.]
• Įrengus vieną atskirą virtuvę visiems sodyboje gyvenantiems turistams;
• Įrengus nedideles virtuves kiekvienai į sodybą atvykusiai turistų šeimai.

Daugelis užsienio svečių, atvykę į Lietuvoje esančias kaimo sodybas, pageidauja maitinimo paslaugos. Juos domina įvairūs firminiai šeimininkės patiekalai. Tai tam tikra prasme susipažinimas su mūsų krašto kulinarinio paveldo ypatumais, su kultūra, mitybos papročiais.
Kokias investicijas bedarytume, kaip beįrengtume kambarius, reikia įvertinti tai, kad viskas keičiasi: keičiasi patogumų supratimas, gyvenimo lygis, kaimo turizmo produkto vartotojų poreikiai. Planuojant reikia nepamiršti, jog po 10 metų viską reikės iš esmės atnaujinti. Vadinasi, kambarių įrengimo išlaidų tam tikra dalis jau dabar turi būti įtraukiama į kaimo turizmo paslaugų kainą arba kitaip tariant, per kainą reikia sukaupti reikiamą kapitalą, susidėvėjusiai įrangai nuolat atnaujinti. Kai kurių inventorių, tai pat žaislus, reikia atnaujinti kiekvienais metais, todėl šią vertę reikia įskaičiuoti į einamųjų metų kainą. Yra apskaičiuota, kad teikiant tik apgyvendinimo paslaugas vienos paros kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 13 litų vienam asmeniui. Pigiau išnuomoti patalpas šeimininkui būtų nuostolinga. Be to darbo autorė kaimo turizmo paslaugų teikėjams nuolat domėtis konkurentų veikla. Sodybų šeimininkams praverstų atostogų metu išvykti į kitas Lietuvoje sodybas, pasidomėti, kaip jie bus priimami ir aptarnaujami.Visą laiką būdamas savos sodybos teritorijoje gali nepastebėti, kaip greitai viskas keičiasi. Reikia nepamiršti, kad poilsiautojai kasmet nori rasti kažką naujo. Todėl kaimo turizmo paslaugų teikėjas gali sėkmingai dirbti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis: turizmo firmomis, kelionių agentūromis, informaciniais centrais, žiniasklaidos informacijos priemonėmis, reklamos konsultavimo firmomis, mokymo įstaigomis.

1.6. Pramogų įtaka kaimo turizmo plėtrai

Ką gali turistas veikti kaime, kad įdomiai praleistų laisvalaikį

Leave a Comment