Kafka – matamorfoze

Kafkos “Metamorfozė”

Laikas. Apsakymo veiksmo laikas apima maždaug tris žiemos mėnesius. Pirmasis novelės sakinys sakinys primena pasakų ir metų pradžias. O eino ryto išskyrimas pabrėžia (kaip ir tautosakoje) pasakojamos istorijos pradžios momentą ir nurodo išskirtinumą, kitoniškumą. Be to, linksniuojamas paros laikas – rytas, dažnai literatūroje siejamas su nauju gyvenimu, naujumu, pradžia apskritai. Įdomu, kad Gregoras – vabalas mirtį pasitinka taip pat ankstyvą rytmetį. Ryto motyvas įrėmina vabalu pavirtusio Gregoro gyvenimo istoriją. Galėtume sakyti, kad ši laiko nuoroda čia rodo ne tik kažko naujo prradžia, bei ir pabaigą. Prisiminus paros veiklą, rytas – nakties, tamsiojo paros meto pabaiga.

Išvados. Socialinė aplinka įtraukia žmogų ir tvirtai laiko savo gniaužtuose. Meilė, supratimas, atjauta – seniai visuomenės pamiršti dalykai; yra tik pareiga , virtusi įpročiu, mechaninis kėlimasis rytą ir bėgimas visų nuvaikščiotais takais – iki pat mirties. Vidiniai jutimai tokie stiprūs, kad vieną kartą imi mokyti save ne žmogų, o vabalą. Gregoras jau seniai jautėsi primityvus gyvūnas. Gregoras pats nubaudžia save. – pavirsta vabalu, o šią metamorfozę lemia noras sugriauti save, sunaikinti, nes neegali jaustis laimingas, būdamas prievartinės visuomenės narys. Todėl vabalo figūrą galime suprasti kaip atsiribojimą, užsidarymą, paties susikurtą izoliuotą pasaulį.

Leave a Comment